Peržiūrėjau šią savaitę Lietuvos saugumui skirtos, LRT televizijos rodytos, Edmundo Jakilaičio vestos laidos „Lietuvos ateities forumas“ įrašą… ir nuliūdau kartu su laidoje dalyvavusiu buvusiu kariuomenės vadu generolu Jonu Vytautu Žuku.
Nepaguodė:
nei laidos vedėjo entuziastingai pristatytas „imitacinis žaidimas“, turėjęs parodyti, kad, skyrę 15 milijardų kariuomenei, turėtume įsiveržusį priešą išstumti iš Lietuvos;
nei užsienio reikalų ministro padėkos laidos vedėjui už „imitacinį žaidimą“ ir išpažintis: „aš pasakoju apie jūsų žaidimą kaip apie Lietuvos sėkmės istoriją – ir žmonės tuo patiki“;
nei krašto apsaugos ministrės dusyk pakartotas perspėjimas „nereikia dramų“ ir perskaitytas, jos žodžiais tariant, „shopping list’as“ – ginkluotės pirkinių sąrašas, reikalingas, kad savo diviziją Lietuva turėtų;
nei valstybės prezidento ir vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado pareiškimas: „nesutikčiau, kad Lietuvos saugumo situacija pablogėjo“;
nei Seimo pirmininko patikinimas, kad „dabar svarbiausia pasirašyti kontraktus ir padaryti avansinius mokėjimus“.
Kodėl?
Nes „Lietuvos ateities forume“ taip ir liko neatsakytas šiuo metu pamatinis valstybės ateities klausimas: kaip apsiginsime?
Liūdnu veidu generolas Žukas klausėsi skaitomo „shopping list’o“, o išklausęs ir pasiteiravo:
„O koks yra sumanymas? Ko aš noriu pasiekti? Apie tą sumanymą visai nežinome. Reikėtų kelių sakinių apie tai, ką mes norime pasiekti: laimėti laiko, sulaukti sąjungininkų pagalbos? Ir tada mes kalbėsime apie tai, kokiais žingsniais eisime į savo sumanymo realizavimą. Dabar nežinome nieko.“
Krašto apsaugos ministrė, išvengdama atsakymo į generolo klausimą, tarė:
„Shopping list’as“, ką mes planuojame įsigyti, gali būti aptartas, bet kur mes kariausime ir ką mes darysime, neaptarinėsime.“
Generolas Žukas dar pasiteiravo:
„Kaip veiks divizija? Ar ji bus suskaidyta, jei priešas puls ne viena kryptimi? Ir kitas dalykas – baltoji knyga! Į tokią knygą surašoma, kaip planuojama išleisti pinigus, kada ir kokio rezultato norime pasiekti. Tai nėra jokia paslaptis. Tokia baltųjų knygų praktika naudojama daugelyje NATO valstybių.“
Laidos vedėjui generolą nutraukus, mes į šiuos klausimus atsakymų nesulaukėme. Tad galime tik spėlioti: gal esame iš anksto susitarę su Rusija, kad ji puls Lietuvą tik viena kryptimi, idant kuriamos mūsų divizijos – „vieningo kumščio“ – netektų išsyk išskaidyti.
Tiesa, krašto apsaugos ministrė pripažino, kad 12–15 milijardų eurų apimties mūsų „shopping list’e“ nėra numatytas oro gynybos sistemų pirkimas. Šių sistemų ir mūsų miestų civilių gyventojų apsaugos tikimasi iš JAV: viliamasi, kad Amerika Lietuvos oro gynybai galėtų skirti 9 milijardus eurų…
Liko neatsakytas ir laidos pabaigoje vis kartotas buvusios ministrės pirmininkės klausimas: „Kur yra visuotinė gynyba?.. Kur visoje prioritetų eilėje yra visuotinė gynyba?“
Laidos vedėjas net nepasiteiravo: kodėl šito klausia politikė, trejus Rusijos karo prieš Ukrainą metus vadovavusi Lietuvos vyriausybei ir nuolat kartu su prezidentu bei kitais pareigūnais svarsčiusi krašto apsaugos klausimus Valstybės gynimo taryboje?
Beje, iki šiol be atsakymų lieka dar pernai Vilniaus saugumo forume generolo Beno Hodgeso, buvusio JAV sausumos pajėgų Europoje vado, užduoti klausimai Lietuvos prezidentui, krašto apsaugos ministrui, kariuomenės vadui, vyriausybei, Seimui ir visiems mums:
„Ar Lietuva daro viską, ką gali, kaip numatyta Vašingtono sutarties 3-jame straipsnyje, kuriame sakoma, kad kiekviena šalis yra atsakinga už savo gynybą?
Lietuva turi per 100 tūkst. parengtojo rezervo karių. Ar Lietuva vykdo pratybas su visais šiais rezervistais? Aš esu beveik tikras, kad ne.
Ar Lietuvos visuomenė padarė viską, kad būtų tokia pat atspari kaip suomiai? Aš taip nemanau.
Ar Lietuva bendradarbiauja su Lenkija dėl sienų fortifikavimo? Negaliu pasakyti. Nemanau, kad taip.
Ar lietuviška įranga gali veikti kartu su latvių ir estų įranga? Nemanau, kad taip.“
Ir neturėtume užmiršti, kad prieš metus iš šių generolo Hodgeso klausimų viešai šaipėsi ir mūsų krašto apsaugos ministras, ir kariuomenės vadas, ir „karybos ekspertai“.
Tada apie atsargos generolą Hodgesą „karybos entuziastas“ Darius Antanaitis kalbėjo:
„Esminis žodis visame tame yra „buvęs“. Kai kurie nesusivokia, kad jie buvę. Naujųjų laikų Vangos“; „Hodgesas yra kviestinis ir apmokamas svečias – natūralu, kad jam reikia kelti kuo daugiau provokacijų, kuo daugiau atkreipti dėmesį, nes jeigu jis taip nekalbės, tiesiog niekas nekvies.“
Štai, toks Lietuvoje klostosi atsakymų į kertinius valstybės klausimus kanonas. Beje, turintis šimtametę tradiciją – liūdnai išmėgintas 1940-aisiais.
Perfrazavus V. Čmilytės-Nielsen frazę apie Šimonytės vyriausybę: „Dabartinė Krašto apsaugos ministrė yra blogiausia kas galėjo nutikti Lietuvai“.
Esant tokiai geopolitinei situacijai, į tokias pareigas paskirti ne kvalifikuotą karo reikalų žinovą, o „Shopping list’o“, ekspertę, bėgiojusią iš partijos į partiją, kaip kokiuose Gariūnuose nuo kioskelio prie kioskelio, yra išdavystė arba diversija prieš Lietuvą, kurią sėkmingai įvykdė socialdemokratai su premjeru G. Palucku priešakyje.
Daukantūros Vincukas, žinoma, čia „nė prie ko“, formuojant vyriausybę, jis buvo užsiėmęs svarbesniais reikalais – R. Žemaitaičio „pagaliukais“, tokie mažmožiai kaip Krašto saugumas galėjo ir „po medžiu pastovėti“.
⚓
LDDP forumas. Įslaptintųjų forumas, ne daugiau. O įslaptintieji, ir arkliui aišku, kad laukia išvadavimo.
Darius Kuolys – ” Mūsų ministrų „shopping list“, imitaciniai žaidimai ir liūdnas generolo žvilgsnis.. „imitacinis žaidimas“, turėjęs parodyti, kad, skyrę 15 milijardų kariuomenei, turėtume įsiveržusį priešą išstumti iš Lietuvos; Generolas Žukas dar pasiteiravo: „Kaip veiks divizija? Ar ji bus suskaidyta, jei priešas puls ne viena kryptimi? Ir kitas dalykas..Lietuva turi per 100 tūkst. parengtojo rezervo karių. Ar Lietuva vykdo pratybas su visais šiais rezervistais?”
Tereikia ” dirbtiniuose intelektuose, virtualiose erdvėse…” gyvenantiems generolams, ministrams,prezidentams…, visokio pauko valdžios lovį aptarnaujantiems „moksliniams ekspertams..” nusileisti iš „patriotinių dausų” , tuomet, suvokus realų pasaulį, pradings visi „shopping list“ai.. Daugiau nei akivaizdžiai ir beviltiškiems vietos „patriotiniams liurbiams” viską demosntruoja „peremoginis” karas Ukrainai ir „speiali karinė operaija” Rusijai…
Palyginus su Ukrainos paveldėtu TSRS buvusiu didžiausiu kariniu kompleksu, Ukrainos teritorijoje palikta didžiule karine infrostrukūra, per 3 metus Ukrainos gynybai skirta JAV daugiau 200, eurosojūzo daugiau 100 ,milijardų dolerių karine pagalba, pačios Ukrainos skiriamais bene 30 proc. BVP savo gynybai… Lietuvos 5-6…10,15.. proc. BVP gynybai ir beviltiškam „liurbiui” daugiau nei reikia pasako, „kas yra kas”… O kur dar Putino „karingiausiems” NATO-istam ne kartą viešai paminėtas „juokas”,kad pasišaudymų su tankeliais su NATO-istais kaip UKrainoje nebus, ir parodė „multiką” su „oriešnyku”… Taip kad belieka daryti „peremoginę” Išvadą, kad kokia bebūtų „gynybai gerai pasiruošusi”, su savo divizija, net gi su įsigyta norima „oro gynyba”, vokiečių brigada, minų laukais, „drakono dantimis”… Lietuva, Rusijai panaudojus vienu metu 200-250 „geranių”, vieną kitą šimtą „eskanderų” su „kalibrais”, pabaigai numetus keletą „vakuminių” bombų.. Lietuvos teritorijoje pastatyta ir statoma visa karinė infrastruktūra su visais vadais, štabais, tehnika… pasidarytų daugiau nei ” taiki, sanitarinė…” zona… Vienintelis „įdomus klausimas” gali kilti, kiek tai laiko užtruktų toks „fejerverkas”, ir ar visi vietiniai „smalsūs patriotai” spėtų šį reginį pamatyti….
Krašto apsaugos ministrė apie šalies gynybą išmano tiek, kiek auksinius šaukštus pirkęs Olekas. Ta projektuojama už 12 mlrd. eurų divizija rusams tik juoką sukeltų, jeigu jie mestų į kovą10 divizijų. Generolas Hodgesas teisingai kalba.
Nereikia suprasti pažodžiui.
Viską ji išmano.
Nežinia kiek to juoko būtu, greičiausiai nedaug. Jeigu Lietuvos kariuomenė nusprestu nekartot 40’jų gėdos ir vistik priešintusi, juoko priešui būtu nedaug. Nejuokinga kada į tave šaudo, net tokiai abuojai, uždaužytai ir užguitai cholopų-vergų ordai, kuria vadina rusijos federacijos kariuomenės vardu. Žinoma, be NATO sąjungininkų tai bus sunki ir net beviltiška kova, pas Lietuva nėra tiek žmonių ir ginkluotės, bet priešintis įmanoma ir būtina. Jeigu tavęs atėjo pjauti, duok į dantis, žūsi, tai žūsi, bet bent jau žūsi stovėdamas ant kojų, kaip laisvas žmogus. o ne ant kelių keturiomis, kaip avis skerdykloje Pareiga tėvynei kyla ne iš įsakymų, ne iš valdžios nurodynų, o iš priesaikos kuria davei tėvynei. Štai seimu, vyriausybe ir išpampusiom ministerijom šiuo klausimu visiškai nepasitikiu. Dievas mato, jie ilgai plūkėsi, kad ta mano pasitikėjima sunaikinti ir jiems tai puikiai pavyko. Pagrindinis klausimas, ar bus toks įsakymas, ar bus kariuomenėje valios, net nesant tokiam įsakymui VISTIEK PRIEŠINTIS? O šauliai? Pasiruoše? Pasiruoše kovot, sekinantį, žiaurų kara? Kara, kada gali pasitikėt tik savim ir dar pora savo draugų? Pasiruošėt mažų grupių taktikai? Veikti be centrinių štabų? Be derinimų ir įsakymų? Atskirti nuo kitų? Priešo užgrobtoje teritorijoje? Žinot ka daryt tokiu atveju? Atsakykite į šitus klausimus jau dabar, patys sau. Ir ruoškitės. Ar reikia Lietuvai turėt rimtus kovinius dalinius? Taip, būtinai, bet šalia šito, turi būti skiriamas didelis dėmesys masiniam piliečiu pasipriešinimui ir pasiruošimui tam. Lengvosios ginkluotės, minų, santykinai paprastų, bet efektyvių priemonių nakinti priešo gyvaja jėga ir technika, turi būti kuo daugiau ir tai turi buti išskirstyta taip, kad vienu smūgiu negalėtu viso to sunaikinti sandeliuose. Lietuvai būtina atlaikyti pirma smūgį. Ir reikia rimtai ruoštis partizaniniam pasipriešinimui ir taktikai. Bent jau dideliai daliai Lietuvos žmonių. Tiek ginkluotiem, tiek ne. Sabotažas, diversijos ir informacija apie priešo pajėgų judėjima, įkandami net tiems kurie jau neturi sveikatos ir per seni ar ligoti su šautuvu bėgioti. Tokiu partizaninio karo pasiruošimu reikėjo užsimti dar prieš gerus 30 metų. Jeigu piliečiai būtu ginkluoti ir svarbiausia motyvuoti, tai būtu mažiau galvos skausmo. Ateitu su savo šaunyku į komendatūra ir jau gerai, gal ir ne taip gerai kaip kovinis automatinis šautuvas, bet koks AR-15 tikrai būtu neprošal, tokiu irgi galima padoriai pakariaut. Lietuvos kariuomenės sandelius juk gali sunaikinti, atkirst tiekimo linijas, o kuo tada apginkuot savanotius atėjusius į komendatūras, lazdomis? Žmonės galėtu į komendatūras savo šaunykus iš namų atsinešt. Gali ir dabar, bet vistik lygiavamzdžiai šautuvai ir pistoletai atrodo kuklokai, kada pas prieša automatinis graižtvinis ginklas.. Kodėl gi nedavus eiliniui piliečiui graižtvinio šautuvo? Kame problema, išsišaudys? Labai tuo abejoju. Pirmyn, tegu susiperka, štai jum JAU APGINKLUOTAS MOBILIZACINIS REZERVAS. O dar Lietuva nei iš šio nei iš to, nusprendė, kad reikia riboti civilinių šautuvų dėtuvių talpa iki 10 šovinių. Kodėl? Ogi todėl! Kodėl, todėl? Na todėl, kad briuselis taip liepė! O kuo čia dėtas briuselis, jeigu gintis reikės mums? Ir tik nesmagi tyla, nesmagiai spengia… Dar vienas reikaliukas – minos. Priešas ėjo, ėjo, užlipo ant minos ir jam koja nutraukė, parsivežė jis ta koja namolio batų dėžėje ar kokiam trilitriniam stiklainyje. pasistatė ant lentynos, žiūri ir galvoje, O velnias mane nešė į ta Lietuva? Argi bloga istorija? Mano manymu labai gera. Bet pasirodo, tokių minų Lietuvai naudoti nevalia, nes pukuotukai (tie kur gėdingai viešai apsižliumbė) briuselyje, kreivai į mus pažiūrės, gal net piršteliu išgleizutu seilesė ir snarglyje, pagrūmos… Priešas žinoma tokias minas prieš mus naudos be skrupulų, masiškai, bet jau mums, prieš juos, šiukštu nevalia, juk negražu, dar ims ir dar koks barzdotas dėdė dėl to apsižliumbs… Išties tik žiūri, žiuri,visur tik ir matomas tas rūpestis VISUOTINE GINYBA. Bet, kažkaip vis kirba mintis, kad tas rūpestis kažkoks lyg butaforinis. Ka gi, link kažko judama, bet labai negrabiai, lėtai ir gerokai pavėluotai, gal kitaip nesigauna, nesu tos virtuvės žinovas, bet reikia judintis sparčiau ir ryžtingiau. Na ir dar viena smulkmenėlė, pabaigai. Žmonės turi norėti ginti savo valstybe. Tai vadinasi MOTYVACIJA. Atsispausdinkite šita žodį dielėm raidėm, įrėminkit ir pakabinkit ant sienos, kad nepamirštut. Atminkit, jog šarvuotis, tankas ar net lėktuvas, bet šito žodžio neveikia, neskraido ir nešaudo. Žmogus turi žinot, kad yra pasaulyje viena vienintelė vieta kur stovi jo namas (nuosavas, o ne nuomuojama skylė), kuriame gyvena jo šeima, vaikučiai bėgioja jei Dievas davė, vieta su kuria jis sieja ateitį, vieta kur valstybė ir jos institucijos dirba jam, o jis valstybei. Žodžiu TĖVYNĖ. O ka mes matome ČIA? Nuosavo būsto perspektyva sparčiai tolstantis miražas, atitinkamai problema kurti šeima… Skandalai skandaliukai, sukti reikaliukai, teismuose velniai žino kas darosi, ko vertas teismas kada teisia mokytoja už tai, kad ji reikalavo… Laikytis Lietuvos respublikos įstatymų ir gerbti konstitucija? Ka? Aš teisingai perskaičiau šita šūda? Už tai Letuvoje, Lietuvos teismai teisia? Čia dar škirpos atminimo lentos daužymas, kaip sovietmečių, valstybinės kalbos susinimas ir stūmimas iš visur, papildomos raidelės, raidelytės, kurios Lietuvių kalboje niekada nebuvo reikalingos, masinis niekaip napatikrintų svetimšalių, iš akivaizdžiai priešikų valstybių užvežimas. VSAT rėkia, kad jiem surištos rankos (negali naikinti leidimų, net nustačius klastote), VSD rėkia, jiems surištos rankos… Policija nespėja į iškvietimus lakstyti, jau ant tiek nuoptimizuoti, o ir ginkla naudoti pasirodo nevalia, po teismus užtasys, net jeigu tave ruošiasi pjauti, na išties, čia motyvacijos jau pilnos kelnės, policija jeigu ka irgi sudėtinė valstybės ginybos grandis. Elektros „liberalizavimo” afera kur siaura grupelė neblogai lobsta kitų sąskaita iš tarpininkavimo (o tokių aferų, aferėlių ne viena ir ne dvi). Jooooooo. Ir štai visa tai bandoma bandoma užkamšyti lozungais, apie meile ir pareiga tėvynei. Dėja, dėja, bet ta meilė ateina tik matant darbus (gerus ir naudingus, o ne mafijines varkes). Tušti lozungai, kada į viena puse rėkia apie tėvyne, o į kita pasisuke, įžūliai myža tos pačios tėvynės žmonėm į akis, kartodami, kad tai lietutis, atrodo švelniai tariant prieštaringai ir nuteikia, kaip čia pasakius ne itin patriotiškai. Net atsiranda minčių, kad tai daroma tyčia, kad pakirst Lietuvos piliečių nora ginti savo valstybe. Kas iš tos karinės geležies, kada rankos nusvyra ir nėra valios ginti tėvyne, nes žmonėm atrodo, kad ji užvaldyta neaiškios šutvės kuri senai spjovė į teise ir konstitucija, pas žmones iš galvos nuo tokio dalyko dingsta tas stebuklingas žodis kurį raginu įsirėminti ir pakabnt matomoje vietoje. O dar, Lietuvos politikieriai, viarslinykai, visokie NVO ir ypač žiniasklaida, padirbėjo iš peties, kad niekas niekuo netikėtu, melavo į akis tiek, kad dabar jau niekas niekuo netiki, tokiu būdu puikiai išpureno dirva kremliaus propagandai kuri sumaniai išnaudoja piliečių nusivylima ir nepasitikėjima. Toks jausmas, jog Lietuvos viduje kai kas iš peties padirbėjo (ir toliau uoliai dirba), kad piliečiai netikėtu savo valstybe, dirba PŪDYDAMI Lietuva iš vidaus. O gal tie veikėjai tų neviešintinų, užslaptintų ilgiem metam saraše? Juk būtu taip paprasta, imti ir išviešint? Gal bent dalinai atgimtu žmonių pasitikėjimas. Bet ne, žinoma, ne, kažkodėl vis ne, ne ir ne…. Vėl, kažkodėl tai tampa NEĮVEIKIAMA kliūtimi, nors realiai žiurint, tai tiesiog pasirašyt tris popierius ir paleist juos vykdymui… Taigi. Ne itin džiuginantis vaizdas.
Bet vistik santūriai padžiugausiu, patriotiškų žmonių vistik gerokai daugiau nei kai kurie parsidaveliai susnos mano ir jie kur kas labiau pasiryže ginti Lietuva negu aš maniau, deja jų mažiau nei man norėtusi, bet panašu, kad šitas sniego kamuolys pamažu riedėdamas auga, gal ir užaugs, taigi užbaigsiu visa tai santykinai optimistiškai. 😀
PS
Tik šį karta, jeigu reikės nepamirškit isšauti, kad paskui nebūtu šnektų, kad vėl su gvazdikais osvoboditelius pasitiko.