Lauko darželių veikla Lietuvoje prasidėjo 2014 m. Šiuo metu šalyje veikia 13 lauko darželių, kasmet susikuria 1-2 darželiai, įkurta lauko darželių asociacija, sudaryta galimybė oficialiai studijuoti lauko pedagogiką gaunant ikimokyklinio ugdymo pedagogo kvalifikaciją Vilniaus kolegijoje.
„Esame labai dėkingi sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai, kuris prieš keturis metus palaikė Lietuvos sveikuolių sąjungos prašymą reglamentuoti lauko darželių veiklą taip, kad jie turėtų lygia-vertes galimybes ir teises veikti kartu su kitomis ugdymo įstaigomis.
Procesas nebuvo greitas, tačiau rezultatai akivaizdūs ir lauko darželis Ukmergės rajone “Vėjo šalies vaikai” savo rankose jau laiko higienos pasą. Lauko darželių veiklos reglamentavimas – svarbus žingsnis palaikant sveikos gyven-senos idėjas šalyje”, – sako Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė.
Pirmojo lauko darželio įkūrėjas, keturių vaikų tėtis Žilvinas Karpis akcentuoja, kad teisės aktuose jau seniai viskas gražiai surašyta apie nevaržomą, laisvą ir kuo ilgesnį vaiko žaidimą gryname ore, lauke tačiau praktikoje vis dar to nėra. Tai lieka tik sistemos deklaracijomis. Tradiciniai darželiai nespėja keistis, atliepti vis labiau augančio tėvų poreikio auginti vaikus sveikiau, gryname ore, leidžiant pažinti gamtą ir joje veikiančius dėsnius.
“Galima kaltinti sistemą, jos bejėgiškumą, tačiau galima imti ir daryti kažką patiems tėvams, šeimoms. Šiuo metu šalyje yra 13 veikiančių lauko darželių, dar pora kuriasi Jonavoje ir Kelmės rajone.
Aktualus klausimas yra tinkami pedagogai, nes tradicinis pedagoginis požiūris, kurį išugdo sistema, lauko darželiuose netinka. Šiuo metu vienintelis pasirinkimas Lietuvoje ir vienintelė gali-mybė gauti lauko pedagogui reikalingų žinių yra Vilniaus kolegijoje, kur oficialiai galima studijuoti lauko pedagogiką”, – sako Lietuvos sveikuolių sąjungos valdybos narys Ž. Karpis.
Pradžia visuomet labai neaiški ir nesaugi, nes poreikis ir aiškumas, kaip turi augti vaikas ir kaip jis turi būti ugdomas yra, o ugdymo įstaigų, atitinkančių tokius poreikius, aplink nėra. Savivaldybių švi-etimo skyriams tokios inciatyvos irgi neaiškios, tačiau tėvų bendruomenės dažniausiai geranoriškai palaikomos”, – sako viena iš Ukmergės lauko darželio „Vėjo šalies vaikai” įkūrėjų Živilė Dragūnė.
Kaip ir dalis kitų lauko darželių, VšĮ “Lauko darželis” taip pat kreipėsi į Visuomenės sveikatos centrą dėl Higienos paso išdavimo lauko darželiui Kaune, Lampėdžiuose. Žilvinas Karpis, 3 lauko darželių įkūrėjas, pripažįsta, kad veiklos pradžioje net nedrįso svajoti apie tokią galimybę, o kai dokumentas jau buvo svarstomas LR Seime, tokiu įvykiu džiaugėsi dar nedrąsiai.
Gamtos darželio „Po smilgom” Vilniuje bendrakūrėjas Juozas Dapšauskas pabrėžia, kad kiekvienas lauko darželis yra labai skirtingas, todėl patikrinimų metu neišvengiama nesusipratimų.
“Jei gamtos darželis įsikūręs kaime, kur naudojamas šulinio vanduo, reikalauti vandens tyrimo yra suprantamas argumentas. Tačiau mieste įsikūrusiems gamtos darželiams reikalavimai kas du metus tikrinti vandentiekio vandens kokybę atrodo pertekliniai, nes gyventojams tiekiamas vanduo iš čiaupo ir taip yra tikrinamas ir saugus. Kartą buvo pareikalauta garso tyrimo iš darželio, kuris veiklą vykdo miške. Nesupratome, kodėl turime matuoti paukščiukų čiulbėjimo ir lapų šnarėjimo sukeliamą garsą. Tai papildomos išlaidos visoms tokią veiklą vykdančioms organizacijoms”, – sako trijų vaikų tėtis.
Dovilė Urbanavičienė, Klaipėdos miško darželio vadovė antrina, kad valstybinių institucijų ir lauko darželių filosofijos vis dar prasilenkia dėl žaidimų įrenginių vertinimų. “Vaikų žaidimo aikštelės turi būti sertifikuotos. Tuo tarpu lauko darželių žaidimo aikštelės yra iš gamtinių elementų: rastų, kelmų, šakų, akmenų, nestadartiniai įrangos sprendimai dažnai yra sukurti ir pastatyti pačių tėvų. Tarkime, namelis medyje jau yra traktuojamas kaip įranga arba padarytos sūpynės be atramų. Lauko darželių veikloje tokia įranga yra labai svarbi, nes čia keliami tikslai stambiajai motorikai vystyti.
Suptis sūpynėse be atramų ir su atramomis yra didžiulis skirtumas. Sertifikatų tokia įranga neturi ir neturės, todėl vertinimų metu norisi supratimo, kad tėvai sąmoningai renkasi tokius darželius, patys imasi atsakomybės už tai, kokia įranga ir kaip naudojasi jų vaikai lauko darželyje”, – patirtimi dalijasi ir miško mokyklą Giruliuose įkūrusi moteris.
