2025-01-15, Trečiadienis
Naujienlaiškis

Dauguma britų atmeta politinį korektiškumą

Plačiai atliktoje apklausoje net trys ketvirtadaliai apklaustų britų pritarė teiginiui, kad „politinis korektiškumas peržengė visas ribas ir prieštarauja sveikam protui“.

Taip pat daugiau nei pusė apklaustųjų pritarė, kad „politinis korektiškumas naikina britų vertybes ir tradicijas“, teigiama Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos pranešime, parengtame pagal rinkos tyrimų ir apklausų bendrovės Opinium duomenis.

Pranešime, kurį Londono ekonomikos mokykla oficialiai publikuos kitą savaitę, 76% visų apklaustųjų pritarė teiginiui, kad „politinis korektiškumas peržengia visas ribas ir prieštarauja sveikam protui“. Tik 17% teigė norintys, kad politikai spręstų, kas yra politiškai korektiška, o kas – ne.

Pasak apklaustųjų, prievaizdai, sprendžiantys, kokia kalba ir elgesys yra socialiai priimtinas, o koks ne, turi būti paprasti žmonės, pati visuomenė, o ne politikai.

Jaunesni žmonės pasirodė esą labiau linkę pateisinti politinį korektiškumą. Beveik 40% vyrų, jaunesnių nei 35 metų amžiaus, sutiko kad „politinis korektiškumas gina tokius žmones kaip aš“.

40% apklaustųjų sutiko, kad politinis korektiškumas „padeda kurti sąžiningesnę visuomenę, kurioje piliečiai gali jaustis patogiai“. Trečdalis teigė, kad politinis korektiškumas yra „maža kaina už lygesnę visuomenę“.

Apklausos dalyviai taip pat buvo paprašyti įvertinti pateiktus teiginius. 13% apklaustųjų teiginį „Britų imperijoje buvo ne tik blogio, bet ir gėrio“ įvertino kaip neigiamą.

Beveik pusė apklaustųjų nurodė, kad teiginys „Sparti imigracija naikina britų kultūrą, vertybes ir tradicijas“ yra vertintinas teigiamai.

Sophia Gaston, Londono ekonomikos mokyklos mokslinė bendradarbė, kuri vykdė tyrimą, teigė, kad „socialinės medijos išpopuliarėjimas ženkliai pakurstė kultūrinį karą tarp konservatyvių ir liberalių pažiūrų žmonių. Nors šiais laikais paplitusi nuomonių poliarizacija ir nuomonę, suvienijančią visuomenę, rasti sunku, pasirodė, kad visuomenė turi vieningą nuomonę apie fenomeną, kuris, atrodė, ją skaldo“.

Mokslininkė pridėjo, kad „didžioji šalies dalis kaltina politinį korektiškumą kenkiant britų tradicijų ir vertybių išraiškai ir mano, kad tai padeda politikams slėptis nuo atsakomybės. Politinis korektiškumas tapo politinio žlugimo sinonimu“.

Mes remiame

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Prof. Gediminas Navaitis. Naujametinės viltys ir planai

Pasibaigė naujametinis šurmulys. Daugiau ar mažiau įgyvendinti reklamoje ir socialiniuose tinkluose siūlyti vaizdeliai, įpareigoję džiaugtis ir linksmintis. Pinigai...

Romualdas Ozolas. Kelio atgal nėra!

Pagerbdami Sausio 13-osios Laisvės gynėjų atminimą siūlome prisiminti vieno iš Sąjūdžio lyderių, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Romualdo Ozolo kalbą,...

Edmundas Paškauskas. Visata po Didžiojo Sprogimo: intelektų margumynas ir humanistika (I)

Priešistorė 1. Visatą valdantys elgsenos dėsningumai Visatos istorija stebina ir žavi savo nepaprastu dinamiškumu bei sudėtingumu. Nuo pat Didžiojo Sprogimo Visata...

Jonas Ivoška. Kodėl mūsų politikai nenori tobulinti savo valstybės modelio?

Informacijos šaltinių įvairovė išryškina ne tik demografinės situacijos Lietuvoje apgailėtinumą, bet padeda aptikti ir kitų gyvenimo sričių „klampiąsias“...