2024-12-04, Trečiadienis

Dauguma kairiųjų partijų rinkėjų atsisakytų ginti Vokietiją užpuolimo atveju, rodo nauja apklausa

Thomas Brooke

Dauguma Vokietijos dešiniųjų ir centro dešiniųjų partijų rėmėjų būtų pasirengę ginklu ginti šalį nuo karinės agresijos, tuo tarpu mažiau nei ketvirtadalis kairiųjų partijų rinkėjų ryžtųsi imtis ginklų.

Didėjant geopolitinei įtampai Europoje, vis daugiau Vokietijos piliečių pareiškia esą pasirengę stoti į ginkluotą kovą, gindami savo šalį karinio užpuolimo atveju. Vis dėlto kairiųjų partijų rinkėjai šiuo atžvilgiu išsiskiria – mažiau nei ketvirtadalis jų būtų pasiryžę prisidėti.

Nauja Bundesvero karo istorijos ir socialinių mokslų centro atlikta apklausa atskleidė ryškius skirtumus tarp vokiečių pasirengimo ginti šalį karo atveju. Rezultatai parodė didelę diferenciaciją pagal lytį, amžių ir politines pažiūras.

Pirmadienį paskelbti apklausos duomenys rodo, kad 61 proc. jaunesnių nei 50 metų vyrų yra pasirengę kovoti už Vokietiją, tuo tarpu tokį pasirengimą išreiškė tik 21 proc. to paties amžiaus moterų. Bendras jaunimo (iki 50 metų) pasirengimas kovoti siekia 42 proc., o tai yra 3 proc. daugiau nei praėjusių metų analogiškoje apklausoje.

Apklausos rezultatai: pasirengimas ginti Vokietiją skiriasi pagal politines pažiūras ir pajamas

Naujoje apklausoje išryškėjo dideli skirtumai tarp Vokietijos gyventojų pasirengimo ginti šalį, priklausomai nuo jų politinių pažiūrų ir finansinės padėties.

Didžiausią pasirengimą rodė Laisvosios demokratų partijos (FDP) rėmėjai – net 73 proc. jų teigė, kad gintų Vokietiją karinio užpuolimo atveju. Po jų sekė dešinioji „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) su 61 proc. pasirengusių kovoti. Centro dešinės CDU/CSU šalininkai taip pat parodė aukštą lygį – 51 proc. jų pasiruošę vykti į fronto liniją.

Mažesnis pasirengimas tarp kairiųjų pažiūrų rinkėjų

Kairiųjų partijų rėmėjai dažniau atsisakytų ginti šalį. Tik 45 proc. valdančiosios Socialdemokratų partijos (SPD) rėmėjų pareiškė norą kovoti. Dar mažiau, vos 32 proc. kairiosios „The Left“ partijos šalininkų, pasirengę ginti šalį. Naujai susikūrusios partijos BSW rėmėjai parodė mažiausią entuziazmą tarp tradicinių kairiųjų grupių – vos 27 proc. atsakė teigiamai.

Žalieji nusiteikę pacifistiškiausiai

Žaliųjų partijos rėmėjai pasirodė mažiausiai linkę kovoti – tik 22 proc. teigė, kad gintų Vokietiją, o net 70 proc. nurodė, kad konflikto atveju atsisakytų imtis ginklų.

Pajamos taip pat daro įtaką pasirengimui

Pasirengimas kovoti buvo didesnis tarp aukštesnių pajamų namų ūkių gyventojų. 45 proc. respondentų, kurių namų ūkio pajamos viršija 4 000 eurų per mėnesį, pasiruošę kovoti už Vokietiją. Tuo tarpu tarp mažesnių pajamų grupių, uždirbančių mažiau nei 2 000 eurų per mėnesį, pasirengimą kovoti išreiškė tik 32 proc.

Šie rezultatai rodo, kad geopolitinė grėsmė nesuvokiama vienodai visose visuomenės grupėse, o politinės pažiūros bei ekonominė situacija turi reikšmingos įtakos vokiečių nuostatoms gynybos klausimais.
Pasirengimą ginti Vokietiją lemia išsilavinimas, regioniniai skirtumai ir kilmė

Apklausa taip pat atskleidė, kad respondentų pasirengimą ginti Vokietiją nuo karinės agresijos veikia jų išsilavinimas, gyvenamoji vieta ir kilmė.

Aukštesnis išsilavinimas – didesnis pasiryžimas

Asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą, buvo labiau linkę ginti šalį: 46 proc. universitetinį išsilavinimą turinčių respondentų pareiškė, kad kovotų už Vokietiją, palyginti su 32 proc. respondentų, kurių išsilavinimas baigėsi po vidurinės mokyklos.

Regioniniai skirtumai

Pasirengimas ginti šalį taip pat skyrėsi pagal gyvenamąją vietą:

Rytų Vokietijos gyventojai parodė didžiausią pasiryžimą – 48 proc. jų pasirengę stoti į kovą.
Vakarų Vokietijoje šis rodiklis buvo šiek tiek mažesnis – 44 proc.
Šiaurės Vokietijos gyventojai pasiryžimą išreiškė 39 proc. atvejų.
Pietų Vokietijoje, kurios gyventojai pasirodė mažiausiai linkę kovoti, šis rodiklis siekė tik 36 proc.

Kilme pagrįsti skirtumai

Migrantų kilmės piliečiai buvo kiek mažiau linkę ginti Vokietiją nei vietiniai gyventojai: 39 proc. migrantų kilmės respondentų pareiškė norą kovoti, palyginti su 42 proc. vietinių vokiečių.

Šie rezultatai rodo, kad pasirengimą kovoti už šalį lemia ne tik politinės pažiūros ir pajamos, bet ir asmeniniai demografiniai bei regioniniai veiksniai.

rmx.news

8 KOMENTARAI

  1. Kažkada buvo tokia apklausa ir filadelfijai ją skelbė, kad jaunimas gins tik tuo atveju, jei gins NATO – Amerika. O jei ne – pasiduos arba maus į Ameriką, į šiltuosius kraštus ir pan. Na, o aš skaičiau įtakingų Amerikos geopolitikos didžiūnu nuomones, kad branduolinio karo atveju Amerika neaukotų Niujorko ar Čikagos dėl Baltijos šalių. Kokio lygio geopolitikų buvo tokia nuomonė? Labai aukšta, pradedant Amerikos prezidentų slaptaisiais ir vyriausiaisiais patarėjais.

  2. Lietuvoje dar blogiau. Štai Respublikoje šiandien dar yra straipsnis: „Kam skamba komendantūros varpai”. Perskaičiau ir pasibaisėjau, kad šiame, taip vadinamame, laikraštyje atvirai išjuokiama galimybė gintis. Tai kas mus valdo, ar Kremlius, ar Lietuvos valdžia, jei leidžiama skleisti tokią prorusijišką agitaciją? Ką veikia mūsų VSD? Gal ji moka tik popiergalius, pavadintus pažymomis, rašyti. Juk tokiem valstybės priešam vieta tik už grotų. O kur mūsų taip vadinamos organizacijos: AKS, LAKS, LKKSS, kur tie save vadinantys patriotai, kuriuos tame laikraštpalaikyje prorusijistai- Lietuvos priešai, savo komentarais kepurėmis užmėtė. Gal jie bijo, kad, kai ateis pavasarėlis ir gegutė užkukuos, sugrįš iš Maskvos Petka, šikynę ištarkuos?

    • „Patriotinis” bičiuli, matomai visai nesiorientuoji erdvėje.. Nuo 2004 tave ir visus vietinius runkelius tiesiogiai valdo JAV prižiūrimas Briuselis, kuris per porą dešimtmečių neišsivaikščiojusiems tiek „ištarkavo ir tebetarkuoja šik..ytes”, kad jas vargu ar įsiūlysi ne tik Maskvos Petkai, bet ir amerikinio pindostano indėnui… Akivaizdus pavyzdys yra Okrainos banderchalopų „šik..yčių likimas”.., kurias, kol nusibos.., tratina kas tik netingi..

  3. „Dauguma kairiųjų partijų rinkėjų atsisakytų ginti Vokietiją užpuolimo atveju, rodo nauja apklausa..”
    Lansberginiame durnių laive, manau, yra įvertintas Okrainos karinių komisariatų ir policijos frontui „savanorių rinkimo” patyrimas, todėl nespėję „išnešti kudašiaus” vietiniai runkeliai, kaip ir Okrainos banderchalopai, važiuos „pasišokinėdami”, ir be vokiečių brigadų, ginti nuo ruso NATO teritorijos kiekvieno colio…

    • tai vis lauki to kacapo, oi kaip lauki, tik ar nebūtų taip „oi mužiki a menya za čto ja že svoi”

      • Valgydamas ukrainietiškus lašinius, laukiu kada kacapas su amerikiniu pindostanu išsiveš „utilizacijai” Ukrainos pavyzdžiu, paliktus lansberginį laivą administruoti profesionalius komunistus, 75 metams įslaptintus KGB-istus ir jų buvusius informatorius su visais jų palikuoniais..

Parašykite komentarą :

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Reklama

Susiję straipsniai

Naujasis FCC pirmininkas žada nutraukti didžiųjų technologijų spaudimą žodžio laisvei

Naujai paskirtas JAV Federalinės ryšių komisijos (FCC) pirmininkas Brendanas Carras aiškiai išreiškė savo siekį išardyti vadinamąjį „cenzūros kartelį“....

Edvardas Čiuldė. Naujos pramogos labirintų parke

Plečiasi ir modernėja ne visados geriausia to žodžio reikšme pramogų infrastruktūra Lietuvoje, atsiranda naujos paslaugos, štai ateitininkų būrelio...

Tamas Orban. Europos Komisija: nelegalių migrantų deportavimas – vienas svarbiausių prioritetų

Europos Komisija parengs naują teisės aktų rinkinį, kuriuo bus siekiama supaprastinti nelegalių migrantų deportavimą ir kuris bus vienas...

Asta Katutė. Ar kultūra ir menas Lietuvoje atsiranda tik XX a.?

Toks klausimas kyla susipažinus su „Lietuvos sezonu Prancūzijoje“ paskelbta programa. Istorikas M. Vyšniauskas straipsnyje pateikia išsamią apžvalgą, ką...