Nepriklausomybės dienos išvakarėse buvo pasiųstas aiškus signalas Lietuvos valdžiai, kad žmonės nebesirengia kiurksoti prie televizijos ekranų, spoksoti į jų atstovų sočius veidus ir klausyti, nuvalkiotų sveikinimo frazių apie iškovotą Lietuvos laisvę, nes valdantieji nūnai laisvę supranta, kaip besaikį vartojimą, žolės rūkymą ar laisvę padrybsoti ant supilto smėlio pliažo Lukiškių aikštėje, kurioje buvo kankinami ir mirė Lietuvos laisvės kovotojai.
Vieni organizatoriai kvietė į patriotines važiuotynes nuo „Litexpo” parodų centro link Seimo, kiti prie Seimo rūmų deginti žvakutes, parodant visuomenės nepritarimą Stambulo konvencijai.
Tuo tarpu Nacionalinis susivienijimas pakvietė į pilietinę akciją „Už laisvą Kovo 11-osios Lietuvą! Laikas pertvarkai!“, kuri Nepriklausomybės dienos antroje pusėje buvo surengta Vilniuje, Daukanto aikštėje.
Nors pandemijos sąlygos ribojo žmonių susibūrimus, prie prezidentūros laikydamiesi visų įstatymo nustatytų saugumo reikalavimų susirinko šimtai žmonių. Jie rankose laikė plakatus ir transparantus su užrašais „Už Lietuvą be cenzūros!“, „Už Kovo 11-osios valstybę!“ ,NE – persekiojimams už neteisingas pažiūras!“ „Kibernetinių minčių policijai – NE!“, „Neužčiaupė komunistai, neužčiaups ir liberalai!“, „Neleiskime Laisvės partijai naikinti piliečių laisves!“ , „Stambulo konvencijai – NE!“ ir kt.
Akcijos dalyviams buvo perskaitytas Prezidentui skirtas kreipimasis, raginantis Lietuvoje pradėti demokratiją, viešumą ir piliečių teises turinčią atkurti esminę šalies politinio gyvenimo pertvarką.
„Lietuvos valstybė realiai yra tik fasadas, slepiantis šiek tiek atnaujintą ir perdažytą, A. Sniečkaus ir M. Burokevičiaus sampratas ir idealus atgaivinusią ir tęsiančią antitautinę ir antilietuvišką valstybę. Sąjūdinės Kovo 11-osios Lietuvos vizija yra pamiršta, jos idealai – išduoti, išniekinti ir sutrypti. Lietuva atsidūrė prie neokomunistinės genderistinės diktatūros slenksčio.
Trūksta visai nedaug, kad Tauta vėl būtų galutinai ir ilgam sukaustyta naujos vergijos grandinėmis. Atėjo laikas pareikšti: savanoriškai tų grandinių nesidėsime. Ginsime savo laisvę ir Lietuvos garbę ir ateitį.
Raginame šalies vadovą tapti tokios pertvarkos iniciatoriumi ir aptarti jos įgyvendinimo kryptis ir būdus su Lietuvos pilietiškos visuomenės ir politinės tautos atstovais. Viliamės būti išklausyti ir išgirsti. Kadaise laisvę sunkioje kovoje susigrąžinusi Tauta pavargo ir nebenori gyventi ideologinio ir politinio sąstingio ir propagandinio melo sąlygomis, kokiomis vegetavo Sąjūdžio išvakarėse.
Jeigu Tautos valia ir balsas lieka valdžios neišgirsti, piliečiai turi teisę ginti savo laisvę visomis teisėtomis ir civilizuotomis politinės kovos priemonėmis. Sąjūdis parodė ir įrodė, kad kovoti galime ir mokame. Prireikus šiai kovai esame pasiruošę ir šiandien,- skambėjo aikštėje žodžiai.
Perskaitytas dokumento tekstas su svarbiausių akcijos dalyvių parašais rytoj bus įteiktas Prezidentui.
Žemiau skelbiame visą kreipimosi tekstą:
J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai
Kreipimasis
2021 m. kovo 11 d., Vilnius
DĖL BŪTINYBĖS PRADĖTI ESMINĘ ŠALIES VISUOMENINIO
IR POLITINIO GYVENIMO PERTVARKĄ
1990 m. kovo 11-osios vakare LSSR Aukščiausios Tarybos salėje buvo uždengtas sovietinės ,,respublikos“ herbas. Tą džiaugsmo akimirką buvome įsitikinę, kad pagaliau nusimetėme okupacijos ir dvasinės bei fizinės nelaisvės komunistinėje SSRS imperijoje pančius. Atrodė, kad pagrindinis Sąjūdžio tikslas pasiektas. Kad regime išsipildant kovotojų už Lietuvą – 1941 m. Birželio sukilėlių, kritusių kovoje partizanų ir nepalaužiamų disidentų, sovietinių kalėjimų ir konclagerių kalinių ir kankinių, – taip pat trėmimų aukų, visų okupacijos naštą kantriai nešusių ir visus jos sunkumus garbingai ir su švaria sąžine ištvėrusių dorų Tėvynės patriotų švenčiausią svajonę. Tą akimirką patikėjome, kad atkuriama tikroji – 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Respublika. Tikrai nepriklausoma, demokratinė, laisva nacionalinė lietuvių valstybė.
• Valstybė, kurioje lietuviai ir šiai valstybei lojalūs kitų tautų piliečiai vėl taps savo žemės, gyvenimo ir ateities šeimininkai.
• Valstybė, kurios nevaldys okupantų parankiniai ir padlaižiai ir kurioje neviešpataus svetimiesiems tarnaujantys apsišaukėliai ,,pažangos nešėjai“, prievartaujantys Tautą liaupsinti durtuvais atneštą ,,šviesios ateities“ saulę.
• Valstybė, kuri vėl taps saugiais lietuvių tautos namais ir vienintele jų Tėvyne, kurioje Tauta galės laisvai plėtoti ir išskleisti savo kūrybines galias ir gyvuotit bei klestėti per amžius.
• Valstybė, kurioje niekada nebebūsime ujami ir žeminami kaip nesugebanti savęs valdyti ir turėti savos valstybės tariamų tamsuolių ir atsilikėlių tauta.
• Valstybė, kurioje bus visapusiškai gaivinama ir plėtojama tautinė kultūra, ugdoma tautinė jausena ir savigarba, puoselėjama pilietinė ir valstybinė sąmonė, skiepijama meilė ir ištikimybė Tėvynei, vertinamas ir gerbiamas patriotizmas, jo įkvėptas nuoširdus darbas Lietuvos gerovei ir rūpinimasis jos ateitimi;
• Valstybė, kurioje nebebus – kaip atgyvenos ir prietarai – niekinamos ir griaunamos per amžius susklosčiusios Tautos moralės normos ir kultūros paveldas, papročiai ir tradicijos.
• Valstybė, kurioje niekas nedrįs iškraipyti ir menkinti piliečius telkiančios ir įkepiančios jos istorijos, trinti ir klastoti Tautos ir jos Laisvės kovų istorinę atmintį, šmeižti ir žeminti tos kovos didvyrius ir aukas.
• Valstybė, iš kurios pasitrauks brutalios ateistinės ,,kovos su religiniais prietarais“ šmėkla, Bažnyčia ir kitos religinės bendrijos nebebus ujamos ir persekiojamos, o visų konfesijų tikintieji nebebus laikomi antrarūšiais piliečiais.
• Valstybė, kurioje mylintys savo Tautą ir Tėvynę bei norintys gyventi iš tiesų suverenioje ir orioje valstybėje piliečiai nebebus vadinami ,,siaurais nacionalistais“ ir jiems nebebus klijuojamos smerkiančios ir žeminančios atsilikėlių ir reakcionierių etiketės.
• Valstybė, kurioje nebebus privalomos vienos tiesos ir nevyks ,,neteisingai mąstančių“ piliečių politinio persekiojimo ir ideologinio ujimo kampanijos, jie nebebus šalinami iš viešosios erdvės ir savavališkai atleidinėjami iš darbų, remiantis fabrikuojamais ,,kolektyvų“ skundais, smerkimais ir prašymais.
• Valstybė, kurioje baigsis minties, sąžinės ir žodžio laisvės varžymai ir kurios piliečiai nebus verčiami gyventi nuolatiniame ideologiniame ir propagandiniame mele, skleidžiamame nelaisvos ir griežtai kontroliuojamos bei cenzūruojamos žiniasklaidos.
• Valstybė, kurioje teisėsaugos ir teisėtvarkos organai nebebus piliečius persekiojančio represinio režimo prievartos ir savivalės įrankiai, o taps piliečiams atskaitingomis ir visuomenės griežtai kontroliuojamomis, demokratiškai ir skaidriai teisingumą vykdančiomis institucijomis.
• Valstybė, kurioje bus panaikintos atviros ir slaptos biurokratijos ir politinio sluoksnio nomenklatūrinės privilegijos ir kuri užtikrins ne tik prie svetimšalių valdžios sugebėjusių prisitaikyti krašto žmonių sotų gyvenimą, bet sieks visų piliečių bendrojo gėrio vadovaudamasi teisingumu, reikalaujančiu sąžiningai ir proporcingai atlyginti kiekvienam visuomenės nariui už indėlį kuriant nacionalinį turtą ir visuomenės gerovę.
1990 m. kovo 11-osios nepriklausomybės atkūrimo aktas buvo viltingas ir šviesus tokios Valstybės pažadas. Jis liko neįvykdytas. Kovo 11-osios Lietuva gyvuoja tik jos idealus turėjusioje įkūnyti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Lietuvos valstybės fasadas slepia iš esmės išsaugotą, bet šiek tiek atnaujintą ir modernizuotą SSRS okupacijos laikais pavergtam kraštui primestą antitautinį ir antilietuvišką režimą. Palaipsniui Lietuvoje buvo kuriama ir konsoliduojama vakarietiško neoliberalizmo ir neokomunizmo ideologijų deriniu pagrįsta nomenklatūrinė oligarchinė ekonominė, socialinė ir politinė santvarka.
Buvo sugriautos Sąjūdžio metu atsiradusios demokratijos užuomazgos, Lietuvoje buvo įtvirtinta ,,valdoma“ procedūrinė demokratija be realaus politinio turinio. 2012 m. LR Seimui patvirtintus Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“ ir formaliai atsisakyta sąjūdinės Kovo 11-osios Aktu paskelbtos Lietuvos valstybės. Strategijos brėžiamos ideologinės ir politinės šalies ilgalaikės raidos gairės yra grindžiamos ,,globalios Lietuvos“ vizija. Todėl Lietuva tapo vienintele pasaulio šalimi, kurioje aukščiausiu politiniu lygmeniu buvo įtvirtinta nuostata, kad daugiaamžės istorinės jos raidos galutinis tikslas yra visiškas lietuvių tautos ir jos sukurtos valstybės išnykimas.
Nespėjusi sustiprėti ir nemėginta rimtai konsoliduoti nacionalinė Lietuvos valstybė buvo pradėta ardyti jau praėjusio šimtmečioje pabaigoje, šalyje įsteigus iš užsienio valdomas globalistinę ,,atviros visuomenės“ ir ,,laisvos rinkos“ ideologiją propaguojančias įstaigas. Patvirtinus Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“ visuomenės ištautinimo ir išvalstybinimo programa įgyvendinama vis sparčiau. Lietuvos griovimo mastas ir užmojai didesni net sovietinės okupacijos laikotarpiu, nes jau kėsinamasi ir į bet kurios visuomenės pagrindą – vadovaujantis antihumaniška ir nusikalstama genderizmo ideologija, siekiama sunaikinti prigimtinę šeimą.
Kovo 11-osios Respubliką įgalinusi atkurti nacionalinio valstybingumo idėja yra atvirai stumiama iš viešųjų diskusijų erdvės ir trinama iš visuomenės atminties. Ją skelbiantys asmenys yra marginalizuojami ir tildomi pasitelkus visas, išskyrus atvirai represinį baudžiamąjį persekiojimą, sovietmečiu naudotas prievartos priemones. Šalyje de facto jau įtvirtintas vienintelės tiesos režimas. Lietuva pavojingai priartėjo prie neokomunistinės ideologinės ir politinės diktatūros slenksčio.
Išsižadėjusi pagrindinio valstybės tikslo laiduoti tautos tvarią politinę būtį ir ilgalaikį istorinį tęstinumą, Lietuva tapo viena sparčiausiai demografiškai nykstančių Europos Sąjungos ir pasaulio šalių. Milžiniška socialinė atskirtis ir augantis piliečių nepasitenkinimas darosi vis pavojingesniais valstybę destabilizuojančiais veiksniais. Kartu stiprėja prasidėjęs tiesioginis, didelio masto hibridinio karo prieš Lietuvą pobūdį įgyjantis atviras valstybės idėjinių ir vertybinių pagrindų griovimas. Siekiama sugrąžinti ir valstybei primesti SSRS ir Rusijos skleidžiamą Antrojo pasaulinio karo ir Lietuvos pasipriešinimo bei Laisvė kovų istorijos interpretaciją.
Tautinės ir regioninės politikos srityje vėl mėginama subtilesniais būdais priversti Lietuvą įgyvendinti atkurtosios nepriklausomybės nepripažinusių ir prieš ją kovojusių KPSS/LKP veikėjų ir Pietryčių Lietuvos separatistų keltus oficialios daugiakalbystės ir administracinės-politinės autonomijos reikalavimus.
Šalyje tvyro moralinio, intelektualinio ir politinio sąstingio atmosfera, kuri niekuo nesiskiria nuo LSSR išgyvento sąstingio sovietų imperijos byrėjimo ir Sąjūdžio išvakarėse. Šis sąstingis įsivyravo Lietuvoje tuo metu, kai pasaulyje didėja geopolitinė sumaištis ir irsta tarptautinė saugumo tvarka. Tačiau šalies valdantieji sluoksniai ignoruoja valstybei iškilusias egzistencines grėsmes ir vadovaujasi nuostata ,,po mūsų – nors ir tvanas“. Jų abejingumas Lietuvos likimui ir nusikalstamas aplaidumas faktiškai kuria prielaidas pasikartoti 1940 m. tragedijai, kai nepasipriešinus žlugo valstybė.
Siekiant išvengti tokios atomazgos ir išsaugoti Tautą bei valstybę būtina pradėti esminę visų svarbiausių Lietuvos gyvenimo sričių pertvarką. Pagrindinis jos tikslas – išlaisvinti moraliai ir politiškai bankrutavusios nomenklatūrinės oligarchinės santvarkos sukaustytas tautos ir visuomenės iniciatyvą, energiją ir kūrybines galias. ,,Sugrąžinti Kovo 11-osios Respubliką Tautai!“ – toks yra moralinis ir politinis vis didesnio skaičiaus bundančių ir trokštančių esminių pokyčių Lietuvos piliečių reikalavimas valdžiai.
Esame įsitikinę, kad įgyvendinant tokią pertvarką būtina nedelsiant ir ryžtingai imtis šių parengiamųjų veiksmų:
• Atsisakyti ideologinės ,,globalios Lietuvos“ vizijos ir inicijuoti tautai bei valstybei savižudiškos Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ atšaukimą.
• Pakviesti visuomenę parengti nacionalinius interesus atitinkančią, tautos ir valstybės išlikimą laiduosiančią šalies ilgalaikės plėtros strategiją.
• Kuriant strategiją kaip lygaverčiai ir lygiateisiai šio svarbaus Lietuvos ateičiai darbo dalyviai turi būti pasitelkti tautines ir valstybines nuostatas nuosekliai ir tvirtai ginantys ir todėl iki šiol valdžios ignoruojami kvalifikuoti ir patriotiški piliečiai.
• Užkirsti kelią tiesioginiam ir atviram nacionalinio valstybingumo pagrindų griovimui ir neleisti LR Seimui priimti tautinių mažumų ir kitų įstatymų, kuriais siekiama de facto įtvirtinti administracinę-politinę kai kurių regionų autonomiją ir paneigiamas konstitucinis lietuvių tautos kaip valstybės steigėjos statusas atkuriant okupuotos LSSR laikų tvarka, kai tauta buvo laikoma tik viena iš daugelio ,,internacionalinės Lietuvos darbo liaudies“ etnokultūrinių kalbinių bendrijų.
• Atkurti realią visuomeninę ir parlamentinę specialiųjų tarnybų veiklos priežiūrą ir kontrolę.
• Nutraukti viešąją inkviziciją – stabdyti dažnėjančias ir vis aršesnes piliečių moralinio, politinio ir psichologinio persekiojimo ir terorizavimo dėl ,,neteisingų pažiūrų“ kampanijas.
• Uždrausti piliečių diskriminavimą ir susidorojimus su jais pažiūrų ir įsitikinimų pagrindu, ištirti visus žinomus tokio susidorojimo atvejus ir atskleisti jų organizatorius bei vykdytojus.
• Nedelsiant stabdyti Lietuvoje įsigalėjusią visuotinę ir nuolatinę, mastais ir griežtumu prilygstančią veikusiai sovietmečiu, nuomonių ir pažiūrų cenzūra ir imtis politinių bei teisinių priemonių jai nutraukti.
• Iš pagrindų pertvarkyti globalistinės ideologijos propagandos ir antivalstybinės ardomosios veiklos židiniu tapusią LRT ir grąžinti iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomą nacionalinį transliuotoją visuomenei.
• Neteikti LR Seimui ratifikuoti prigimtinę šeimą griaunančios Stambulo konvencijos ir neleisti, kad būtų priimti totalitarinę genderizmo ideologiją Lietuvoje įtvirtinantys antidemokratiniai įstatymai.
• Nutraukti antilietuviškos ir antivalstybinės ideologijos ir propagandos sklaidos visose akademinio ir viešojo gyvenimo srityse ir šią ideologiją formuojančių bei skleidžiančių asmenų ir institucijų finansavimą valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis.
• Pradėti valingai formuoti aiškią ir nuoseklią valstybinę istorijos ir istorinės atminties politiką, užkardyti Lietuvos valstybei priešiškų politinių jėgų kišimąsi į Lietuvos Gyventojų Genocido ir Rezistecijos Tyrimų Centro veiklą, bandymus pakeisti jo vadovybę ir panaudoti Centrą Lietuvos laisvės kovotojų bei rezistentų juodinimui ir šmeižtui.
• Nedelsiant naikinti iš sovietmečio perimtas ir dar labiau išplėtotas nomenklatūrines privilegijas įvedant viešą, skaidrią ir aiškią atlyginimų viešajame sektoriuje sistemą, atsisakant privilegijuotų pensininkų kategorijų ir atšaukiant padidintas pensijas buvusiems okupacinio režimo represinių struktūrų darbuotojams.
• Pandemijos sukelto ekonominio sunkmečio sąlygomis sąlygomis imtis realių žingsnių visų lygių biurokratiniam aparatui mažinti, naikinti mokesčių mokėtojų pinigais parazituojančių viešųjų įstaigų, valdžią aptarnaujančių tariamai nevyriausybinių organizacijų tinklą sutaupytas lėšas skiriant nuo įvestų veiklos apribojimų nukentėjusių piliečių ir smulkiojo bei vidutinio verslo poreikiams tenkinti.
Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente! Kreipiamės į Jus ir raginame Lietuvoje pradėti demokratiją, viešumą ir piliečių teises turinčią atkurti esminę šalies politinio gyvenimo pertvarką. Kviečiame Jus tapti tokios pertvarkos iniciatoriumi ir aptarti jos įgyvendinimo kryptis ir būdus su Lietuvos pilietinės visuomenės ir politinės tautos atstovais.
Viliamės būti išklausyti ir išgirsti. Kadaise laisvę sunkioje kovoje susigrąžinusi Tauta pavargo ir nebenori gyventi ideologinio ir politinio sąstingio ir propagandinio melo sąlygomis, kokiomis vegetavo Sąjūdžio išvakarėse.
Primename, kad jeigu Tautos valia ir balsas lieka valdžios neišgirsti, piliečiai turi teisę ginti savo laisvę visomis teisėtomis ir civilizuotomis politinės kovos priemonėmis. Sąjūdis parodė ir įrodė, kad kovoti galime ir mokame. Prireikus šiai kovai esame pasiruošę ir šiandien. Bet trokštame ir tikimės lygiateisio ir pagarbaus valdžios ir piliečių dialogo, kuris būtų tvirčiausias ir patikimiausias seniai pribrendusių pokyčių Lietuvoje taikaus ir sklandaus įgyvendinimo laidas.
Nacionalinio susivienijimo politinės akcijos dalyviai
nereikia laukti vis kitų ir kitų kovo 11 minėjimų, jau dabar reikia skelbti Laisvės pavasarį ir įgyvendinti tautos siekius
Puikūs išvardyti punktai. Tik reiktu pridėti ir siekį dėl darbuotojams teisingai mokamų algų. Siektina minimuma ir žemasias algas sulyginti su vakarų Europos šalimis per penkis metus keliant MMA kas šešius mėnesius.
Tai ne sapnas. Esame toje pačioje ekonomikoje su jais. Bendrovių pajamos ir kainos jau susilygino. O darbuotojai tebevargsta ir nesulaukdami emigruoja jieškodami teisybės.
Kokie puikus patriotiniai sukiai Kaip guldomaant sono valstybine propoganda,nurodomos gresmes Lietuvai,bet nenurodoma KA DARYTI .Bet ka daryti rasite atsakymus Nacionalinio susivienijimo programoje.: Lietuva sparciai augancios ekonomikos salis -Nematau kas cia auga ,fabrikai isdraskyti nauju nestatoma,darbo vietu nera ,1 mil jau pabego.2.Ekonominis atvirumas,uzsienio investiciju augimas,nematau esminiu musu ekonomikai investiciju,nera pramones ,net popieriaus savarzeles reikia isivezti.Netoli Kauno yra keli nedideli cecheliai ,vokieciu Continental ir kokia tai amerikieciu ,bet ziurekim ta Continental ,Vokietijoje moka darbininkui 3-4 kartus dagiau nei cia Lietuvoje -koks didelis lietuviu darbiniku isnaudojimas.,tad kokia nauda is tu investiciju? 3. Priklausomybe Euroatlantinei bendrijai-Matome ka ta bendrija bendrija atnese mums ,sugriauta ekonomika ,masine emigracija ,o dabar pderastijos iteisinimas vaiku atiminejimasir atidavimas auginti iskrypeliu ”seimoms”.4.Nekintamas interesas buti NATO ir ES nare.Zinoma pigus lietuviu kariu kraujas reikalingas globalistu interesams visame pasaulyje.o Europos sajungai reikalinga pigi darbo jega..5 Europos sajungos griutis btu Lietuvai pragaistinga.Na cia tai jau visai,atseit Lietuva zus jei grius Europos sajunga.Juk dabar nera Europos sajungoje Norvegijos is Sveicarijos ,neseniai isejo Anglija ir jos nezuvo,matome kaip mus valgo aaaaaaaaaaaaeuropos sajunga ir neuzilgo suvalgys ,ocia prives negru is Ertrejos ,arabu afganu irkitu i jau istustejusia Lietuva Tai cia tik keletas Nacionalinio susivienijimoprograminiu punktu , ko jie siekia.Parasiau lietuviui pamastymui ,as ne agitatorius ,darykite isvadas patysir kaip sako sv.Rastas -saugokites netikru pranasu kurie ateis aviu kailyje ,bet is tikruju bus pikciausi vilkai ,bet jus pazinsite juos is ju darbu
” pazinsite juos is ju darbu” Na, o darbelis tai ne koks – Karo policijos sukūrimui buvo duotas stiprus pritarimas.. Štai čia ir kyšo velnio uodegėlė.
Man klausimas, kodėl pirma suvarė visus negrų kolonistus į Europą. Man jau tada kilo klausimas…o dabar visus baltuosius masiškai išnuodija-vakcinuoja. Pas arabus ar kitaicus negirdėt-sėkmingai gyvena ir veisiasi o čia kas antras nevaisingas ir be tų vakcinų. Naikina baltuosius kaip rasę būtent zombiais paversta valdžia. Nu koks ne zombis eis šypsodamasis, mirčiai pasmerkdamas milijonus?
Si žeme pažadeta žydams. Pradės veikti nuodytojų “vakcina” maždaug po pusmečio ir tada prasidės masinis dar čia likusių baltųjų vergų išmirimas. Taip , kad 100 metų laukti nereiks. Liks koks 500 000 gyvų čia geriausiu atveju.
Viskas gerai padaryta.
Pritariu ir gerbiu Nacionalinį susivienijimą.
Sėkmės.
(Tik sugąžinkite savo tekstuose kablelį).
Puiku! Pritariu ir žaviuosi NS! Sėkmės ir dar kartą SĖKMĖS!
Ačiū Nacionaliniam susivienijimui. Tik kur krikščionys ir šeimų gynėjai, vadovaujami koloradkės savininko, kur krikščionys, vadovaujami Dagio, kur tautininkai, kur juozaitininkai, kariuomenės kūrėjai, nepriklausomybės gynėjai? Na, dėl profesionalių politiku aišku, jie ten tik tam, kad stabdyti pilietinės visuomenės kūrimą. Supratau, iki kitų rinkimų pamiegos, o tada vėl durnins liaudį.
Šį kreipimąsi gali pasirašyti tūkstančiai. Tik nereikia mums primesti vienos etiketės „Nacionalinio susivienijimo politinės akcijos dalyviai”.
Važiuotuvės parodė naują tautos susitelkimo priemonę. Jos vyko ir kituose miestuose. Šaunu ir šiuolaikiška. Tik kai kur buvo labai prasta informacija, o kai kur net jokios nebuvo. Susirinko tikrai neįtikėtinai daug žmonių. Tikras šeimų maršas. Tačiau pajudėjus nuo PROMO centro aikštelės keliems šimtams automobilių, pakili nuotaika išsilaikė tik gal apie pusvalandį. Kažkodėl važiavome antraeilėmis gatvėmis, pro jau seniai uždarytą turgų. Tik vienoje vietoje sutikome policijos ekipažą, padėjusį pravažiuoti kiek sudėtingesnę sankryžą, o visur kitur jie atrodė kaip kažkokie svetimi stebėtojai (gal tik laukiantys, ar kas nors nusižengs). Žmonės iš kolonos pradėjo skirstytis, pravažiavus miesto centrą, nes sustojus prie dviračių gamyklos ir ten ilgai bestovint, taip ir liko neaišku, ar važiuotuvės jau baigėsi, ar dar tęsis. O jei tęsis, tai kur? Nė vieno megafono, jokio organizatoriaus. Tai parodė, kad labiausiai reikia lyderio. Aš šis kreipimasis paskatins Prezidentą pagaliau atsibusti ir suvokti savo vaidmenį? Butų blogiausia, jei nesuvoktų, kad Lietuvoje vykdomas šliaužantis šlykštus antivalstybinis perversmas. Bet jei jis kartos taip, kaip tame multiplikaciniame filme: „Vaikučiai, žaiskite draugiškai…”? Kas tada?
nevisiems nuotaika buvo tokia, kaip aprašote. Man ji buvo kuo puikiausia. Jaučiausi esantis dideliame renginyje. Gal ne tribūnoje, bet dalyvis, kaip ir toje rankų susikibimo akcijoje, kuri nustebino visą pasaulį. Man tie įspūdžiai liks tikrai ilgam. Labai laukiu kitų važiuotynių, kai visa Lietuva susijungs į vieną koloną, aišku su tarpeliais, bet širdimi būsime vienoje gretoje.
Niekam nieko nenorime primesti. Šį kreipimąsi į Prezidentą taip pat pasirašė beveik 200 piketo dalyvių, todėl taip ir įvardinta. O jis paruoštas buvo NS. Tai kur problema?
R9pestis, anot Jūsų – „Problema”, tame, kad tik vos-vos 200 parašų tesurinkta! Gal tik tiek tėra NS narių? Ir labai teisus ponas Juozapas – be vado visi kaip banda – kas sau kaip tie pirštai, o jei atsirastų autoritetingas vadovas, tai iš atskirų pirštelių padarytų kumštį, kuris galėtų ne tik apsiginti, bet ir atsakomąjį smūgį paruošti! Išdavikiškos valdžiukės siekis suskaldyti ir valdyti, o norinčiųjų turėti savo tautišką valdžią jėga vienybėje! Negi trūksta smegenų tai suprasti, nes jei nesuprantama, tai visas tas sambrūzdis – audra stiklinėje!
Tai reikėjo ateiti, nes tie, kurie važinėjosi automobiliais net 10 parašų neįteikė nei Seimui nei Prezidentui. taigi važinėjosi. Gink Dieve, nenoriu įžeisti, bet važinėti (pramogauti) ir kelti konkrečius reikalavimus – du skirtingi dalykai.
Tai reikėjo dirbti su žmonėmis, o ne su popieriukais ir suorganizuoti, įtikinti, galų gale, kuo nors sugundyti pirmai pradžiai, kad tie ateitų! Jei nėra autoritetų kaip V. Kudirka, J. Basanavičius ir pan., tai tuos kitus suvilios visokie tiaplinai, armonikaitės! Pažiūrėkite, kiek jie surenka į savo akcijas žmonių, ypač, jaunimo! reikia mokėti ne tik raštelius rašinėti, bet ir aukotis dėl tos Lietuvos!
Tuščios vietos nebūna, t.y. ją kažkas užpildo. Atsitiko taip, kad viebyti Lietuvą neapsiėmė NS, tad Važiuotynės ją savotiškai suvienijo. Atrodo, kad dalyvavo ir kunigai be jokios baimės ir gan linksmai nusiteikę.
NS niekada neatsisakė vienyti Lietuvos žmones, priešingai. Jau pats partijos pavadinimas „Nacionalinis susivienijimas” apie tai kalba. Važiuotynės gerai, tegul bus, bet tai dar ne Lietuvos suvienijimas. Manau, kad tai daugiau šventinė pramoga ir ne daugiau. Kad toks ar pan. veiksmas turėtų reikiamas pasekmes, kad į tai reaguotų valdžia, turi būti aiški programa ar tikslai, ko tuo siekiama, ką norime pasakyti. Ar tai buvo abiejose važiuotynėse, ne. Kitas klausimas, ar visi dalyvavę važiuotynėse ateis į mitingą prie Seimo ar Vyriausybės, ar prezidentūros, kai reikės ginti pačią valstybę, jos Konstituciją, pagrindines piliečių teises ir laisves, į ką kėsinasi Seimas, jo valdančioji dauguma. Abejoju. O ginti reikia jau dabar, nes sukurpti įstatymai, laukia tik balsavimo, kurie užners visiems apynastrį ir visi bus užčiaupti, ir jų šį smurtą jau saugos įstatymai priimti piliečiu deleguotų atstovų. Pasivažinėti šiltoje mašinoje po miestą yra viena, o rimtai ginti laisves ir teises, pačią tautą nuo išnaikinimo yra truputį daugiau. O NS kaip tik ir stoja į politinę kova su valdžia, kelia labai aiškius reikalavimus, nurodo kelius kaip spręsti problemas. Be politinės kovos, be politinių reikalavimų valdžia savo nedorų siekių neatsisakys. Todėl būtina prisidėti prie NS, jei norime ką nors pasiekti. Teks kovoti rimtai ir sunkiai, Pasivažinėjimo čia neužteks. Už Kovo 11-osios Lietuvą, bičiuliai ir piliečiai.
tam, kad ateitų į mitingą prie Seimo ar Vyriausybės, ar prezidentūros, kai reikės ginti pačią valstybę, jos Konstituciją, pagrindines piliečių teises ir laisves, į ką kėsinasi Seimas, jo valdančioji dauguma reikia ne tik rašinėti visokius prašymėlius, pareiškimėlius ir pan, reikia dirbti su gyvais žmonėmis, ypač jaunimėliu, kuris tokių armonaičių su tiaplinais parklupdytas prieš juodaodį nusikaltėlį, narkodilerį. Manome, kad negana rašinėti vien „Pozicijoje” ir LRS, LRV, Prezidentūrai, o tuos visus pareiškimus kaip kokias skrajutes platinti vidurinėse, aukštesniuosiuose ir aukštuosiuose mokyklose, teatruose, kino teatruose ir t.t. Reikia, kad su tais dokumentais susipažintų kuo daugiau žmonių! tada galima tikėtis, kad tie žmonės duos atkirtį, susiburs į pilietines organizacijas, neleis nei tyčiotis ir Lietuvos didvyrių, nei iš papročių, šeimos ir t.t. Ir reikėtų paskubėti kol naujoji dauguma galutinai nenugirdė ir neapnarkotino patiklaus jaunimėlio!
Visi veikimo būdai yra labai svarbūs, sveikinu dalyvavusius, pritariančius ir bundančius!
Pritariame ir mes, bet mus neramina ar ne per lėtai bundama? Kad tik nebūtų per vėlu! Ir net atstačius normalią lietuvišką valdžia vėl reikės didelių pastangų atstatyti normalų gyvenimą, normalius įstatymus, normalius papročius ir t.t. Kodėl lietuviai nesimoko iš svetimų ir netgi savų klaidų?! Kiek būtų sutaupyta ir išsaugota resursų tiek materialinių tiek dvasinių!
Mūsų šalies vadovas išpūtęs akis tik perskaitė patarėjų parašytą raštą prieš TV kamerą ir tuo jo Kovo 11-sios šventė pasibaigė. Net į mišias katedroje nenuėjo.
O Jūs buvote Šv. Mišiose?
Žurnalistė Giedrės Gorienės (KK) komentaras apie „važiuotynių” surengtą akciją: „…Čia atskirą padėkos žodį reikėtų tarti Vilniaus policijai, kuri, taip pat pasipuošusi šventiškai, padėjo pareguliuoti eismą, kad gausios vėliavomis papuoštų automobilių kolonos sklandžiai pravažiuotų iš anksto suplanuotais maršrutais.
Tą jausmą, koks tvyrojo nuo pat Litexpo parodų stovėjimo aikštelės, kur ir prasidėjo patriotiškos važiuotynės, sunku žodžiais apsakyti: tą reikėjo pajusti. „Šiurpuliukai bėga kūnu“, – taip apibūdinama tokia būsena.
Ir ne tik važiuotynių dalyviams: pakelėse sutikti žmonės džiaugsmingai mojavo rankomis važiuojantiems, sveikino, prie butų langų prigludę žmonės irgi ir mojavo, ir amžinosi šį istorinį momentą savo mobiliaisiais telefonais. Ne vienas dėkojo už suteiktą viltį, kad Lietuva atsibunda…
Ir aš ten buvau. Ir kai tarp iš širdies (ne priverstinai, valdiškai, ne pagal protokolą) Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą švenčiančių nesutikau nė vieno „iš aukštai“, kažkaip pagalvojau, kad sugrįžome į Sąjūdžio laikus: kad valdžioje esantys globalistai – tai kaip anų laikų TSKP, o Lietuvą švenčiantys patriotai – kaip Sąjūdis. Tik šį kartą tai kyla iš tautos gelmių – be signalo „iš viršaus“, kad „jau galima judėti“…
Beje, tos žvakutės prie Seimo – tai žinia Seimo nariams: „Nors jūs sakote, kad Stambulo konferencijos ratifikavimo svarstymą nukėlėte į rudenį, primename – mes nepalaikome šitos konvencijos ir nuolat kvėpuosime jums į nugarą. Kad jaustumėte, jog mes esame čia pat. Kad mes jus stebime“.
Na, o kai karantinas baigsis, Lietuvos laukia didysis automobilių maršas už šeimą. Už Lietuvą, kurioje būtų gera ir saugu gyventi visų tautybių šeimoms, kur šeima – mama, tėtis ir vaikai.
Tiesa, prie Seimo, kur buvo finalinis patriotiškų važiuotynių taškas, sutikau buvusį europarlamentarą Juozą Imbrasą. „Negalėjau neatvykti. Va, šitai (parodė į širdį) neleido man likti namie. O dabar jau ramia sąžine galiu važiuoti darbuotis namo“, – pasakė buvęs parlamentaras, prisipažinęs, kad dabar su nekantrumu laukia didžiojo automobilių maršo už šeimą per Lietuvą. Be jokios abejonės, važiuos.
Taip, kad Lietuva bunda… Ir jokios „jokių“ „laisvos zonos“ iš „centro“ to jausmo, kylančio iš pačių tautos gelmių, jau nebeužgniauš…”
sapnas tai ar ne? chunveibinų valdžia karantinais pribaiginėja teritoriją ir jos vergų populiaciją,o automobilistai paminės susapnuotą ir seniai parduotą joškėms nepriklausomybę neišlipdami iš auto. Užslaptinti amžiui kagebistai raitosi iš juoko po stalais…
Gal ir būtų graudu kitų savivaldybių gyventojams, pasidžiaugti Kovo 11 te galėdami galėtume žiūrint tik į šio straipsnio nuotraukas. Tačiau, ačiū tiems, kurie suorganizavo važiuotynes visuose savivaldybėse. Galėjome ne tik patys automobiliais, su vėliavomis važiuoti, bet ir tie, kurie tegalėjo pakelėse sustoti ir šiai kolonai pravažiuojant, braukiant ašaras pamojuoti. Štai, taip. Manau, kad tai buvo kur kas daugiau nei susirinkti tik kalbų pasiklausyti.
Gerb. Taip,
juk niekas nesako, kad važiuotynės yra blogiau už kalbas. Visos priemonės fantastiškai geros (tik jeigu teisinės), kai šalis pavojuje- darome kas ką galime, bet ŽODŽIO GALIOS, kuri krenta žmogui į širdį ir sugedusias mintis pakeičia naujomis, niekas nepralenks. Tad nesivaržykime, kur visiškai nereikia varžytis, bet TELKIMĖS į draugę.