kontrastas.lt
Daugybė Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) pranešėjų ir diskusijų dalyvių šių metų Davoso konferencijoje nuolat pabrėžė būtinybę cenzūruoti „klaidinimą ir dezinformaciją“.
Aukščiausi valdžios, universitetų ir ne pelno siekiančių organizacijų atstovai viso aukščiausiojo lygio susitikimo kalbose ir diskusijose atkreipė dėmesį į šią tariamai grėsmingą grėsmę. Daugelis jų ragino bendradarbiauti visame pasaulyje kovojant su vadinamąja dezinformacija ir pasisakė už konkrečių cenzūros priemonių taikymą, kad būtų slopinama netinkamo turinio sklaida internete, ypač artėjant 2024 m. rinkimams.
Pavyzdžiui, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį savo „specialųjį pranešimą“ pradėjo kalbėdama apie tai, kokią grėsmę pasaulio tvarkai kelia „klaidinimas ir dezinformacija“.
„Pasaulio verslo bendruomenei didžiausią susirūpinimą per ateinančius dvejus metus kelia ne konfliktai ar klimatas, o klaidinimas ir dezinformacija, po kurių iškart seka poliarizacija mūsų visuomenėse“, – savo kalbą pradėjo U. von der Leyen.
EK pirmininkė citavo naujausią WEF ataskaitą „Pasaulinė rizika 2024“, kurioje 2023 m. rugsėjo mėn. apklausta daugiau kaip „1400 pasaulinės rizikos ekspertų, politikos formuotojų ir pramonės lyderių“, siekiant nustatyti, kokia, jų nuomone, artimiausioje ateityje bus didžiausia pasaulinė rizika. Sąrašo viršuje atsidūrė „klaidinimas ir dezinformacija“, trečioje vietoje – „visuomenės poliarizacija“; ataskaitoje konkrečiai pažymėta rizika, susijusi su 2024 m. vyksiančiais rinkimais.
„Šie pavojai yra rimti, nes riboja mūsų gebėjimą spręsti didelius pasaulinius iššūkius, su kuriais susiduriame“, – tęsė L. von der Leyen. „Mes ir vėl konkuruojame tarp šalių intensyviau nei per kelis dešimtmečius. Dėl to šių metų Davoso susitikimo tema tampa dar aktualesnė. Atkurti pasitikėjimą… Dabar kaip niekada anksčiau reikia skatinti pasaulinį bendradarbiavimą.“
EK viceprezidentė vertybių ir skaidrumo klausimais Vera Jourová ketvirtadienį Davose vykusiame diskusijų posėdyje „Tiesos gynimas“ sakė, kad ES užtikrina, jog asmenys gautų faktinę informaciją, įsakmiai nustatydama cenzūrą.
„Dezinformacija yra labai galingas įrankis, – tvirtino V. Jourová. „[ES] daugiausia dėmesio skiria sistemos, kurioje žmonės gautų teisingus faktus, tobulinimui. Mes nekalbame apie nuomones. Mes netaisome niekieno nuomonės ar kalbos. Taip? Kalbame apie faktus.“
Jourova atkreipė dėmesį į 2022 m. ES „Dezinformacijos praktikos kodeksą“, kuris įpareigoja daugelį didžiųjų technologijų šalių, tokių kaip „Google“ ir „Meta“, pasirašiusių šį kodeksą, kovoti su „dezinformacija“ tokiomis priemonėmis kaip „faktų tikrinimas“ ir demontavimas. EK taip pat nukreipė „Daily Caller News Foundation“ į savo Europos išorės veiksmų tarnybos Strateginės komunikacijos darbo grupę, kuri nustato ir demaskuoja „dezinformaciją“.
Tarptautinės ne pelno siekiančios organizacijos, teikiančios „paramą“ naujienų organizacijoms, vadovas pasidalijo įžvalgomis apie vadinamųjų „blogų“ informacijos šaltinių demonetizavimo strategiją diskusijoje „Tiesos gynimas“ su Jourova.
„Dezinformacija uždirba pinigus, ir mes turime sekti tuos pinigus, ypač turime bendradarbiauti su pasauline reklamos industrija“, – teigė „Internews“ prezidentė ir generalinė direktorė Jeanne Bourgault. „Daug šių dolerių skiriama gana blogam turiniui. Todėl galima labai daug dirbti sudarant pašalinimo arba įtraukimo sąrašus, kad tikrai pabandytume … nukreipti jų reklamos pinigus į geras naujienas ir informaciją. Tikslias ir aktualias naujienas ir informaciją.“
Be to, Demokratijos ir technologijų centro (CDT) generalinė direktorė Alexandra Reeve Givens konferencijoje antradienį per diskusiją „Demokratijos apsauga nuo botų ir sąmokslų“ paragino didžiąsias technologijų bendroves sustiprinti savo internetinių rinkimų cenzūros iniciatyvas.
„Esame tokioje keistoje aplinkoje, kai tuo metu, kai grėsmės tik didėja, investicijos į kasdienį darbą, susijusį su pasitikėjimu internetu ir mūsų informacinės aplinkos saugumu, yra mažinamos ir puolamos“, – teigė A. A. Givens. „Socialinės žiniasklaidos įmonės turi tęsti šį darbą.“
Pasak „Wired“, „Alphabet“, „Amazon“, „Meta“ ir „Twitter“ – dabar „X“ – 2023 m. sumažino pasitikėjimo ir saugumo darbuotojų skaičių.
„Ar yra būdas priversti jas tai padaryti?“ žurnalo „Foreign Policy“ vyriausiasis redaktorius Ravis Agravalas (Ravi Agrawal) paklausė Givenso. „Priverskite juos tai padaryti.“
„Nusiveskite juos į tokias vietas kaip Davosas ir liepkite jiems kalbėti apie šį darbą“, – atsakė Givensas juokdamasis. „Įmonių personalas ir sprendimai, įsitikinimas, kad jos skiria tas investicijas, įsitikinimas, kad jos dalijasi informacija, kad jos tai daro ne tik JAV rinkimams, bet ir kitiems rinkimams… Tai turi išlikti pagrindiniu akcentu. Net jei bus daromas politinis spaudimas.“
Givensas atkreipė dėmesį į socialinės žiniasklaidos platformose taikomas intervencines priemones, pavyzdžiui, vadinamosios dezinformacijos stebėseną, vartotojų klausinėjimą, ar jie perskaitė straipsnį, prieš juo dalijantis, ir faktų tikrinimą. Ji sakė, kad tai yra „būtiniausi“ 2024 m. dalykai.
Galiausiai diskusijos pabaigoje Givens sakė, kad „dezinformacijos“ cenzūravimas įstatymais yra „pavojinga teritorija“, ir pažymėjo turinio moderavimo sprendimų „skaidrumo“ svarbą. CDT nurodė DCNF savo turinio moderavimo skaidrumo rekomendacijas.
Be to, Harvardo mokslo istorijos profesorė Naomi Oreskes ir Šveicarijos universitetų prezidentė Luciana Vaccaro pirmadienį vykusiame forume „Mokslo išlaisvinimas“ atskleidė savo bendrą nemeilę milijardieriaus Elono Musko kompanijai X.
„Ilgą laiką buvau „Twitter“, o dabar jis tapo tokia toksiška vieta, kad padariau išvadą, jog neverta ten leisti laiko“, – pareiškė Oreskes. „Aš atsisakiau X. Koks baisus net pavadinimas, tiesa?“
„Tai [labai] toksiška aplinka ir… neturiu jokio sprendimo“, – atsakė Vaccaro. „Manau, kad visuomenėje bus apmąstoma, kaip ten atnešama informacija. Žinoma, X dabar taip pat yra savininko politika, kuri yra problemiška, bet manau, kad tai yra ateities visuomenės problema.“
Šaltinis www.lifesitenews.com
