Dažniausiai užduodami klausimai ir patarimai dėl koronaviruso

Iš kur atsiranda koronavirusai?

Koronavirusai yra virusai, kurie cirkuliuoja tarp gyvūnų, tačiau žinoma, kad kai kurie iš jų sukelia infekcijas žmonėms. Sukėlę infekciją žmonėms, jie toliau gali būti perduoti nuo žmogaus žmogui. Koronavirusų infekcijos šaltinis gali būti daugybė gyvūnų. Pavyzdžiui, Artimųjų Rytų respiracinio sindromo koronaviruso (MERS-CoV) šaltinis buvo kupranugariai, o sunkaus ūmaus respiracinio sindromo (SŪRS) – civetės katės.

Ar šis virusas panašus į SŪRS sukeliantį koronavirusą ar sezoninio gripo virusą?

Šis naujas Kinijoje aptiktas koronavirusas yra genetiškai glaudžiai panašus į SŪRS sukeliantį virusą.
SŪRS atsirado 2002 m. pabaigoje Kinijoje ir per aštuonis mėnesius 33 šalys pranešė apie daugiau nei 8 000 SŪRS atvejų. Tuo metu nuo šio viruso mirė kas dešimtas susirgęs asmuo.
Šiuo metu yra per mažai duomenų, kad būtų galima vertinti mirštamumą nuo COVID-19, tačiau preliminarūs duomenys rodo, kad jis yra mažesnis, nei nuo SŪRS.

Nors gripo ir COVID-19 perdavimo keliai ir simptomai yra panašūs, šias infekcijas sukeliantys virusai yra labai skirtingi. Dar labai anksti daryti išvadas, kaip plinta naujasis koronavirusas, tačiau išankstinė informacija rodo, kad jo plitimo mechanizmas yra labiau panašus į SŪRS ar pandeminio gripo, negu į sezoninio gripo plitimo mechanizmą, nes žmonės niekada prieš tai nebuvo susidūrę šia infekcija. ECDC duomenimis, Europoje nuo gripo ir jo sukeltų komplikacijų kasmet miršta apie 40 000 žmonių.

Kas labiausiai rizikuoja užsikrėsti?

• sveikatos priežiūros darbuotojai, teikiantys medicinos pagalba sergantiesiems COVID-19;
• šeimos nariai ir kiti asmenys, artimai bendraujantys su užsikrėtusiais ar sergančiais žmonėmis.
Įtariama, kad infekcija yra pavojingesnė vyresnio amžiaus asmenims bei sergantiesiems lėtinėmis ligomis.

Kokie simptomai pasireiškia žmonėms užsikrėtus COVID-19?

Simptomai yra panašūs į gripą – karščiavimas, kosulys, dusulys ir kiti kvėpavimo sutrikimai. Sunkesniais atvejais sukelia plaučių uždegimą, sepsį ir septinį šoką, inkstų nepakankamumą ar mirtį.

Ar nuo koronaviruso apsaugo gripo vakcina?
Sezoninio gripo vakcina neapsaugo nuo koronaviruso sukeltos infekcijos.

Vaistų nuo koronaviruso kol kas nėra, tad gyventojus raginame būti atsargiems ir nepakliūti į sukčių pinkles. Daugiau informacijos čia.

Koks tikslus inkubacinis periodas? Koks gydymas?

Tikslus inkubacinis laikas nėra nustatytas (kiekvieno žmogaus organizmas reaguoja skirtingai), tačiau yra laikoma, kad jei per dvi savaites (14 dienų) nuo galimo užsikrėtimo momento ligos simptomai nepasireiškė, vadinasi asmuo yra sveikas.

Nuo COVID-19 specifinio gydymo kol kas nėra, nors vyksta vaistų derinių, skiriamų ligoniams gydyti, stebėjimai, kuriama ir vakcina. Gydant infekuotus žmones, taikomas simptominis gydymas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, taikoma deguonies terapija, esant kvėpavimo nepakankamumui pacientui daroma dirbtinė plaučių ventiliacija. Taip pat gydomos lydinčiosios ligos ir komplikacijos. Kadangi virusas naujas, manoma, kad ligos trukmė priklauso nuo jos sunkumo. Kaip ir kitų respiracinių virusinių infekcijų metu, viruso išskyrimas sveikstant palaipsniui baigiasi. Pasveikę žmonės išleidžiami namo. Taip pat ir žmonės, kuriems taikomas izoliavimasis namuose: jei per dvi savaites nuo paskutinės žmogaus buvimo paveiktoje teritorijoje ar sąlyčio su COVID-19 sergančiu asmeniu dienos jam neišryškėja ligos simptomai, jis laikomas sveiku ir jam nėra taikomi jokie apribojimai.

Vaistų nuo koronaviruso kol kas nėra, tad gyventojus raginame būti atsargiems ir nepakliūti į sukčių pinkles.

Ar reikia dėvėti medicininę kaukė / respiratorių?

Sveikiems žmonėms nuolat dėvėti medicininės kaukės nereikia. Nėra įrodymų, kad tai būtų efektyvu, išvengiant infekcinių ligų, taip pat COVID-19.

Medicinines kaukes rekomenduojama dėvėti asmenims, kuriems jau yra pasireiškę kvėpavimo takų infekcijos simptomai, tokie kaip kosulys, sloga, čiaudulys, kad apsaugotų aplinkinius.

Respiratoriai yra rekomenduojami tais atvejais, kai yra teikiamos paslaugos ligoniams, galimai sergantiems COVID-19 sukelta infekcija. Geriausia apsauga nuo užkrečiamųjų ligų yra kosėjimo ir čiaudėjimo higiena (į alkūnės linkį arba naudotis vienkartine servetėle, kurią panaudojus vieną kartą reikia išmesti), dažnas rankų plovimas su muilu. Jei nėra galimybės plauti rankų, rekomenduojama naudoti dezinfekuojantį rankų skystį. Reikėtų vengti liesti rankomis veidą, ypač neplautomis.

Dezinfekciniai skysčiai. Kokius rekomenduojama naudoti?

Asmeninei higienai tinka dezinfekciniai skysčiai, servetėlės, geliai, kuriuose alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 60 proc.

Kokios dezinfekcijos priemonės turi būti naudojamos įstaigose aplinkos dezinfekcijai?

Patalpų, kuriose gyveno, dirbo, lankėsi COVID-19 sergantis žmogus, aplinkos valymui ir dezinfekavimui rekomenduojamos koronavirusą veikiančios medžiagos – 0,1 proc. natrio hipochloritas (skiedimas santykiu 1:50, jei naudojamas buitinis baliklis, kurio pradinė koncentracija yra 5 proc.) arba 70 proc. koncentracijos etanolis.

Ar virusas gali plisti per pinigus?

Gyventojams rekomenduojama vengti atsiskaitinėti grynaisiais pinigais, o rinktis elektronines atsiskaitymo priemones (banko korteles, elektroninę bankininkystę). Jeigu visgi atsiskaitoma banknotais ir monetomis, būtina kuo dažniau plautis rankas, neliesti veido neplautomis rankomis. Tokiu atveju, kai atsiskaitant tenka rankiniu būdu suvesti PIN kodus, taip pat būtina iškart atsakingai pasirūpinti rankų higiena.

Ar saugios siuntos iš paveiktų teritorijų?

Siuntų gabenimas iš paveiktų teritorijų nėra draudžiamas, šiuo metu nėra įrodymų, kad virusas gali būti perduodamas per ilgą nuotolį siunčiamas siuntas. Visgi, rekomenduojame išpakavus siuntinį kruopščiai nusiplauti rankas, o išorinę pakuotę išmesti.

Ar galima užsikrėsti kontaktuojant su gyvūnais Europos Sąjungoje?

Dabartiniai tyrimai sieja COVID-19 su tam tikrais šikšnosparnių tipais, tačiau neatmetama galimybė, kad infekcijos šaltinis galėjo būti ir kiti gyvūnai. Nėra įrodymų, kad tokie naminiai gyvūnai kaip šunys ar katės gali tapti naujojo koronaviruso šaltiniu, tačiau kontaktuojant su gyvūnais rekomenduojama laikytis bendrų higienos principų.

Kur žmogui pačiam atlikti testą dėl koronaviruso?

Kovo 11 d. atnaujinta informacija, kokioms sąlygoms esant žmogus tiriamas dėl koronaviruso infekcijos. Anksčiau galiojusios sąlygos, kad žmogus keliavo paveiktose teritorijose (http://sam.lrv.lt/koronavirusas) ar turėjo sąlytį su tikėtu ar patvirtintu COVID-19 atveju, papildomos sąlyga, jog galimai sergančiu žmogus laikomas ir tada, kai jam pasireiškia sunki ūmi kvėpavimo takų infekcija (staiga prasideda karščiavimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas) ir jam reikalinga hospitalizacija, tačiau nenustatoma šių simptomų priežastis. Paprastai tariant, atmetamos visos kitos galimos diagnozės, visi kiti galimi susirgimai.

Profilaktiškai tokie tyrimai neatliekami, nes tam nėra pagrindo.

Daugiau informacijos dėl naujojo koronaviruso galima teirautis:

Karštąja koronaviruso linija tel. 1808 (pasireiškus gripui būdingiems ligos simptomams – karščiavimui, kosuliui, gerklės skausmui ar apsunkintam kvėpavimui – po kelionės į užsienio šalis ar po kontakto su tikėtinu koronaviruso nešiotoju; norint pasikonsultuoti, kilus klausimų) – visą parą, visoje Lietuvoje, nemokamai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro karštąja linija tel. +370 618 79984 ir +370 616 94562 (visą parą) ir elektroniniu paštu koronavirusas@sam.lt