Lietuvos visuomenei įgriso šalies viešojoje erdvėje įsivyravusi ir valdžios toleruojama patyčių kultūra. Todėl Nacionalinis susivienijimas (NS) spalio 21 dieną kreipėsi į valstybės vadovus, Seimą, Lietuvos akademinę bendruomenė, visuomenines organizacijas ir žiniasklaidą.
„Viešai žeminti ir įžeidinėti žmones žiniasklaidoje tapo norma politologams ir žurnalistams. Kai kurie jų, siekdami pigaus populiarumo, agresyviai niekina atskiras visuomenės grupes, jos sluoksnius (žmonės-runkeliai, mutavę iš tarybinių runkelių-svioklų: buki, tingūs, apie orią minimalią algą svajojantys, nieko nesugebantys... , „Ar tarp grįžtančių nebuvo puskvailių? O ir tie „buduliai“ – ne iš lietuvių motinų gimę?“ ir kt.), menkina valstybės institucijas („Vagių Seimas“ „Seimo idiotizmas“), niekina valstybingumo simbolius (demonstruojami vaizdai su Vyčiu papuoštomis pusnuogėmis merginomis, Vytis, besituštinantis Europos Sąjungos žvaigždutėmis), menkina Tautos kančių atminimo vietas (R. Šimašiaus įrengtas pliažas Lukiškių aikštėje Vilniuje, kurioje buvo žudomi sukilimų ir pasipriešinimų dalyviai),- rašoma NS kreipimesi.
„Patyčių kultūra užvaldė viešąją erdvę tiek, kad LRT politinių įvykių apžvalgose nevengiama negatyvių, patyčioms artimų mūsų šalies saugumą garantuojančio Jungtinių Valstijų ginkluotųjų pajėgų vado ir valstybės prezidento D. Trumpo vertinimų.
Šalyje įsivyravo ne tik nepagarba pamatinėms žmogaus teisėms (žmogaus orumui, asmens nekaltumo prezumpcijai), bet kilo grėsmė visuomenei bei kiekvieno asmens saugumui – patyčios legitimavo teisinį nihilizmą, ėmė kurstyti žmonių tarpusavio priešpriešą, neapykantą, naikinti žmonių lojalumą valstybei ir prieraišumą savo kraštui.
Seimo rinkimų kampanijos metu spalio 5 d. Lietuvos nacionalinio transliuotojo laidoje „LRT forumas“ konservatorius, M. Romerio universiteto doc. V. Valentinavičius leido sau viešai paskleisti tyčinį šmeižtą, esą Nacionalinis susivienijimas yra pronacistinė partija.
Prieš keletą dienų „Delfi TV” laidos metu aptardamas pirmojo Seimo rinkimų turo rezultatus, A. Valinskas leido sau dar daugiau, pareikšdamas, kad tokius kaip Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas V. Tomaševskis reikėtų šaudyti.
Tokiu būdu netikėtai buvo peržengta riba, kurios iki šiol nematė nei žiniasklaida, nei valstybės vadovai ir į kurią nedviprasmiškai parodė Lenkijos ambasada Lietuvoje – į A. Valinsko pasisakymą sureagavo Lenkijos diplomatai, o į Lietuvos Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį kreipėsi Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotojas.
Į pastarąjį viešą patyčių išpuolį buvo priverstas sureaguoti ir Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda, paraginęs Lietuva grįžti prie normalios viešųjų diskusijų kultūros, bet iš esmės pasakęs tik tiek – „ir toliau gyvenkime draugiškai“.
Tačiau Nacionalinis susivienijimas įsitikinęs, jog nepakanka viešo paraginimo gyventi draugiškai, kai viešos kritikos leistinumo ribos akivaizdžiai yra peržengtos. Nacionalinis susivienijimas savo ruožtu gins partijos garbę ir orumą teisme, siekdamas, kad tokiems nestabilios politinės savitvardos politikautojams kaip V. Valentinavičius būtų apsunkinta galimybė skleisti žinias aukštųjų mokyklų studentams. Valstybės vadovai turi pareigą ryžtingiau ginti konstitucinius demokratinės valstybės principus ir pagaliau išreikšti nedviprasmišką politinę valią kovojant su patyčiomis viešajame valstybės gyvenime. Nacionalinis susivienijimas ragina šalies vadovus ir Seimą inicijuoti patyčias iš viešojo gyvenimo išgyvendinančius teisės aktų pakeitimus, duoti nurodymą teisėtvarkos institucijoms principingai reaguoti ir vertinti kiekvieną viešą patyčių išpuolį prieš pareigūnus, valstybės vadovus, valstybės simbolius, valstybės institucijas, viešuosius asmenis ir visuomenę.
Kviečiame visuomenę demaskuoti patyčias skleidžiančius autorius, susilaikyti nuo komentarų ar pastabų jų laidose ir publikacijose, riboti panašios informacijos sklaidą socialiniuose tinkluose, nesidalinti tokia informacija elektroniniais laiškais, ignoruoti patyčias skleidžiantį asmenį ir jo kūrinius, jeigu juose yra požymių akivaizdaus pasityčiojimo iš konstitucinių vertybių, iš asmens ar visuomenės grupės. Patyčių autoriai turi suvokti, kad jų asmeninis pigaus populiarumo siekis nebus įgyvendinamas žmonių orumo, jų žeminimo ir valstybės bei visuomenės menkinimo sąskaita.
Reikia tik pagirti tą pilietinės visuomenės dalį, kuri pasiryžo priešintis viešai šalies demoralizacijai, dehumanizacijai ir barbarizacijai, kuri čia pavadinta „patyčių kultūra”. Bet „patyčių kultūros” terminas gerokai dviprasmiškas ir painokai sujungia tai, kas turėtų būti aiškiau supriešinta. Patyčios yra prasta, iškreipta, deformuota kultūra. Todėl teisingiau būtų ją vadinti pseudokultūra, antikultūra, barbarizacija ar tiesiog kontrkultūra, kaip ją pakrikštijo amerikiečių sociologas Th. fon Roszakas.