Austrijos mokyklų sistema sukrėsta perkrovos dėl masinės imigracijos, ir mokytojai dabar masiškai atsistatydina.
Iš Vienos mokyklų masiškai išeina mokytojai: per dieną šį darbą palieka iki 20 mokytojų dėl ypač stresą keliančios aplinkos, kai mokomi daugiausia migrantų vaikai, kurių dauguma nekalba arba labai prastai kalba vokiškai.
Remiantis Austrijos statistikos tarnybos atliktu tyrimu, Vienoje maždaug 70 procentų mokyklinio amžiaus vaikų kasdieniame gyvenime nekalba vokiškai. Šiuo metu masinės imigracijos augimas kelia vis didėjančias problemas Austrijos švietimo sistemoje, o Vienos mokyklų sistemai gresia žlugimas.
Austrijos politikai per pirmąją didelę migracijos bangą 2015 m. daugiau ar mažiau palaikė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel idealistinį požiūrį į masinę imigraciją iš musulmoniškų šalių. Dabar Austrijos mokyklos nebegali susidoroti su joms patikėta problema, nes integracija imigrantams vis dar nėra privalomas dalykas.
Anot mokytojų profsąjungos nario Tomo Krebso (Thomas Krebs), mokytojai iš Vienos privalomojo mokymo mokyklų bėga „būriais“. Tačiau Vienos valstijos valdžia nesiūlo jokių naudingų idėjų, kaip susitvarkyti su didėjančiu moksleivių antplūdžiu.
„Vieną piko dieną gavau net 20 pranešimų apie tai, kad darbuotojai nutraukia sutartis ateinantiems mokslo metams“, – tvirtino jis.
Krebsas pažymi, kad atsistatydinimų banga kilo dėl to, kad Vienos žemės valdžiai nepavyksta išreikalauti pakankamų vokiečių kalbos žinių pradedant eiti į mokyklą, ir ji nesiima veiksmų prieš smurtą, ekstremizmą ir mizoginiją.
Viena didžiausių problemų paprasčiausiai yra pats migrantų skaičius ir šeimų susijungimai, dėl kurio į sostinę plūsta beveik neribotas migrantų srautas. Jis tvirtina, kad norint išsaugoti Vienos privalomojo mokymo mokyklas, reikia, kad „kiekvienas, norintis gauti vietą mokykloje, turėtų mokėti vokiečių kalbą; būtų įvedamos sankcijos smurtaujantiems ir ekstremistiškai nusiteikusiems mokiniams; būtų sustabdytas šeimų susijungimas; netoleruojama mizoginija, homofobija ir antisemitizmas“.
Be to, valstybės institucijos turi garantuoti mokytojams saugumą ir užtikrinti, kad valstybė siųstų žinią, jog įtrauktis nėra įgyvendinama bet kokia kaina.
Daugelyje mokyklų padėtis yra siaubinga. Austrijos tėvų asociacijas vienijančios organizacijos pirmininkė Evelina Kometer (Evelyn Kometter) atkreipia dėmesį, kad: „Mokytojas turi pakartoti sakinį 10–12 kartų, kol jis pagaliau bus suprastas. Tačiau iki to laiko du trečdaliai pamokos jau būna pasibaigę.“
Eidama šias pareigas Kometer susiduria su nesibaigiančiu srautu tėvų, besiskundžiančių dėl situacijos klasėse. „Pavyzdžiui, yra mama, kurios sūnus mokosi klasėje su 22 mokiniais, iš kurių tik trys moka vokiečių kalbą.“ Rezultatas – grynas chaosas. „Į mokytoją nežiūrima rimtai ir jis būna nesuprastas“.
Vyriausybės atsakas – ne gerinti situaciją, kurioje atsidūrė mokytojai ir mokiniai, o lenktyniauti užtikrinant vis daugiau erdvių naujokams. Krebsas teigia, kad visi žalieji plotai užasfaltuojami, vyriausybė stato konteinerines klases ir didžiulius mokyklų priestatus. Tačiau šalia to nėra jokios vyriausybinės koncepcijos.
„Jie nesugalvoja nieko geresnio, kaip ekskavatoriais ir statybine technika išrausti paskutinius žaliuosius plotus ir mokyklų sporto aikštynus, užstatyti juos konteineriais ir didžiuliais priestatais be jokio tikro plano“, – sakė Krebsas.
FPÖ yra vienintelė partija, kelianti aliarmą
Apklausų duomenimis populiariausia Austrijos partija – Austrijos laisvės partija (FPÖ), taip pat skambina pavojaus varpais ir teigia, kad neįvertintos pastarojo dešimtmečio nekontroliuojamos imigracijos pasekmės dabar „apčiuopiamos“ mokyklose. Šiuo metu prieglobsčio prašytojai į Vienos mokyklas kas mėnesį atveda 300 naujų moksleivių, vaikų, kurie neatitinka jokių būtinų reikalavimų mokyklai lankyti, įskaitant kalbos įgūdžius.
Gyventojų diagramos rodo, kad jaunesnėje kohortoje randamas daug didesnis užsienio piliečių skaičius. Austrijoje yra beveik 900 000 mokyklinio amžiaus vaikų, iš kurių daugiau nei 20 procentų neturi Austrijos pilietybės. Daugelis tų, kurie turi Austrijos pilietybę, yra ne etniniai austrai o migrantų kilmės vaikai.
Pirmauja Viena, kur 39 proc. arba beveik 80 000 vaikų, neturi Austrijos pilietybės, po jos eina sostinės regione esantis Zalcburgas. Miestuose užsieniečių žymiai daugiau.
Duomenys rodo, kad penkiuose Vienos rajonuose vaikų iš trečiųjų šalių nuo 6 iki 15 metų amžiaus dalis viršija 30 procentų. Kai kuriuose rajonuose, pvz., Brigittenau, Favoriten ir Ottakring, jų dalis viršija 40 proc., o Rudolfsheim-Fünfhaus ir Margareten jų dalis yra didesnė nei 50 proc.
FPÖ pažymi, kad „Austrijos statistikos tarnybos tyrimo duomenimis, Vienoje apie 70 proc. mokyklinio amžiaus vaikų kasdienybėje nekalba vokiškai. Trečdalis Vienoje mokyklą pradedančių lankyti vaikų neturi tinkamų vokiečių kalbos įgūdžių, kad galėtų sekti pamokas, nors du trečdaliai šių vaikų yra gimę Austrijoje. Šis kalbos atotrūkis ne tik kelia iššūkių vaikams, bet ir sukelia nemažai sunkumų ir tėvams, ir mokytojams.“
„Tiems, kurie nekalba vokiškai, neturėtų būti leidžiama lankyti mokyklą“, – pareiškė partijos atstovas švietimo reikalams Hermanas Briuklas (Hermann Brückl). Jis pažymėjo, kad kalbos mokymasis nebuvo problema ankstesnėms pabėgėlių iš Vengrijos, Čekoslovakijos, Lenkijos ar Jugoslavijos bangoms, taip pat nėra problema ir ukrainiečių pabėgėlių vaikams.
Pasak jo, ši problema akivaizdžiai išryškėjo tik dabar, dėl imigracijos iš islamiškų valstybių.
Partija taip pat pabrėžia, kad kultūrinį skirtumą atspindi „auganti smurto mokyklose problema. Aštuoni iš 10 užregistruotų mokyklinių nusikaltimų Austrijoje įvyksta Vienoje, o 90 procentų šių incidentų įvykdo imigrantų vaikai.
FPÖ parengė devynių punktų planą šiai problemai spręsti, tačiau, kaip pabrėžė Briuklis, valdančiosios partijos tokiais pasiūlymais domisi tik kampanijos metu arba kai būna priverstos „nukopijuoti“ kažkieno kito darbą.
Austrija toli gražu nėra vienintelė Vakarų šalis, susidūrusi su dėl masinės imigracijos žlungančia mokyklų sistema. Ir Vokietijos mokyklų sistema susiduria su ūmia krize, įskaitant didėjantį smurtą ir dešimtis tūkstančių moksleivių, kurie nekalba vokiškai. Liberalūs tėvai Prancūzijoje taip pat lenktyniauja atsiimdami savo vaikus iš mokyklų, kuriose daug imigrantų, ten auga privačių mokyklų skaičius. Kai kuriuose liberaliausiuose pasaulio miestuose segregacija yra norma. Pavyzdžiui, Niujorkas liūdnai garsėja tuo, kad ten yra labiausiai segregacijos paliesta mokyklų sistema, kur baltieji ir azijiečių tėvai desperatiškai stengiasi neleisti savo vaikų į tas mokyklas, kur daug ispanakalbių ir juodaodžių. Kituose liberaliuose miestuose, pavyzdžiui, Los Andžele, situacija, susijusi su segregacija, tikrai „blogėja“, ir pastebimos tokios pačios tendencijos kaip Niujorke.
Šaltinis: Remix News
