2016 m. vasario 3 d. Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras kreipėsi į Lietuvos valstybės ir valdžios institucijas dėl nacionalinio transliuotojo nepriklausomumo ir žodžio laisvės suvaržymų, pažymėdamas, kad mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomas nacionalinis transliuotojas (LRT), kurio priedermė stiprinti moralę ir pilietiškumą yra įtvirtinta LR Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme, nesilaiko nei minėtų Įstatymo nuostatų, nei patvirtintos LRT valstybinės programų strategijos, kad LRT rengiamose ir transliuojamose programose bei laidose įsigali šališkumas, laidų dalyviai atrenkami pagal priklausymą tam tikrų politinių pažiūrų ir įsitikinimų visuomenės grupėms – pastarosioms skiriama neadekvačiai daugiau laiko eteryje, kitoms visuomenės grupėms atstovaujantys asmenys neturi galimybės (nekviečiami) dalyvauti LRT rengiamose laidose.
Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad LRT šališkumas ypač išryškėjo piliečiams pasinaudojus konstitucine tiesioginės demokratijos teise inicijuoti referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams ir juridiniams asmenims, LR Seime svarstant greitųjų (vartojimo) kreditų įstatymo pataisas arba rengiant diskusijas dėl valstybinės lietuvių kalbos vartojimo,
Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo pataisos projekto, diskusijose dėl Darbo kodekso projekto, į kurias dažniausiai kviečiami Laisvosios rinkos instituto ir kitų kraštutinai liberalių pažiūrų bei „tradicinių” profesinių sąjungų atstovai.
Visą kreipimosį tesktą galima perskaityti čia: http://lzta.lt/del-lrt-priklausomumo-ir-zodzio-laisves-suvarzymu/
Nors atsakyme Lietuvos nacionalinis transliuotojas neigia Lietuvos žmogaus teisių organizacijų pastabas, vis
dėlto nurodo, kad LRT rengiamose visuomenės aktualijų diskusijose neretai dalyvauja tie patys asmenys.
Pateikiame VšĮ “Lietuvos radijas ir televizija” atsakymą.
Dėl referendumo
RT nesutinka su pareiškėjų nuomone dėl Lietuvos
Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos
įstatymo (toliau- Įstatymas) bei 2015 m. gegužės 19 d.
priimtos naujos redakcijos 2012-2017 m. Lietuvos nacionalinio
radijo ir televizijos valstybinės programų strategijos
nesilaikymo.
Rašte teigiama, kad LRT šališkumas ypač išryškėjo
piliečiams pasinaudojus LR Konstitucijoje (4 ir 33 str.)
įtvirtinta tiesioginės demokratijos teise – inicijuoti referendumą
dėl žemės pardavimo užsieniečiams ir juridiniams
asmenims. LRT neva ignoravo LR Referendumo
įstatymo nuostatas (17 str.), nesuteikdama laiko iniciatyvinei
grupei naudotis Lietuvos nacionalinio radijo ir
televizijos eterio laiku.
Referendumo agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles
tvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos
laidų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų
komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos
vadovu. Ji taip pat paskirsto laidų laiką taip, kad
nebūtų pažeisti grupės ir jos oponentų atstovų lygiateisiškumo
principai. Ir grupei, ir jos oponentų atstovams skiriama
ne mažiau kaip po 7 valandas visuomeninio (nacionalinio)
radijo ir televizijos laiko tarpusavio debatams.
Ne veltui Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas 2014 m. birželio 11 d. posėdyje, išnagrinėjęs
Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę,
iniciatyvinės grupės „Dėl referendumo dėl Konstitucijos
9, 47 ii 147 straipsnių pakeitimo paskelbimo‘1 narių P.
Š., A. A., D. J., R. K., A. K. ir J. P. skundą Vyriausiajai
rinkimų komisijai, be kita ko, nusprendė panaikinti
Vyriausiosios rinkimų komisijos 2014 m. birželio 3
d. sprendimu patvirtintų Lietuvos nacionalinio radijo
ir televizijos laidų, skirtų piliečių iniciatyvinės grupės
inicijuojamo privalomojo referendumo „Dėl Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo“
agitacijai, rengimo taisyklių 16 punktą ir nustatyti,
suderinus su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos
vadovu, papildomą referendumo iniciatyvinės grupės ir
oponentų atstovų tarpusavio debatams skirtiną visuomeninio
(nacionalinio) radijo ir televizijos laidų laiką. LRT
minėtą teismo sprendimą įvykdė.
Dėl greitųjų kreditų
Rašte taip pat teigiama, kad LRT, transliuodama programas
apie LR Seime svarstomas greitųjų vartojimo
kreditų įstatymo pataisas, „Į laidas išsakyti nuomonę dėl
minėto įstatymo projekto tariamos žalos verslui buvo
kviečiami finansinio verslo bendrovių atstovai, o jų oponentams,
ekonomistams ir įstatymo pataisų rengėjams,
ginantiems viešąjį interesą, tokia galimybė nebuvo suteikta.“
Galimybė pasisakyti finansinio verslo bendrovių oponentams
buvo suteikta televizijos programoje „Specialus
tyrimas“, transliuotoje LRT televizijoje 2015-09-03; apie
greitųjų vartojimo kreditų neigiamas pasekmes, neįvertinus
savo finansinių galimybių, bei priemones jų išvengti
radijo programoje „Centas eurą augina“, transliuotoje
LRT RADIJUJE 2015-09-29, diskutavo Lietuvos banko,
kuris prižiūri greituosius kreditus išduodančias finansų
įstaigas bei nagrinėja vartotojų skundus dėl jų veiklos,
valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė.
Dėl lietuvių kalbos apsaugos
Rašte, be kita ko, sakoma: „Nedemokratiškas ir ribojantis
žodžio laisvę LRT elgesys pasireiškė Valstybinei
lietuvių kalbos komisijai nepritarus LR Seime svarstomam
vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo
projektui (XIIP-1653 (2)) […]. 2015 m. birželio 17 d.
laidoje „Dėmesio centre“, pažeidžiant proporcingumo ir
objektyvumo kriterijus į debatus buvo pakviesta šios komisijos
pirmininkė D. Vaišnienė ir trys jos oponentai, kurie
akivaizdžiai menkino lietuvių kalbos reikšmę ir svarbą
valstybingumui (Konstitucijos 14 str. nurodyta, kad
valstybinė kalba – lietuvių kalba), o pastarųjų pažiūroms
atvirai pritarė ir laidų vedėjas, skyręs daugiausia laiko
oponentų pasisakymams, nors bet kokį šališkumą draudžia
įstatymas (4 str. 1 dalis).“ Visų pirma, Valstybinė lietuvių
kalbos komisija ne nepritarė Vardų ir pavardžių rašymo
dokumentuose įstatymo projektui (XIIP-1653 (2)),
o, kaip šioje programoje teigė pati Komisijos pirmininkė,
jos vadovaujama institucija pritarė tam tikroms vardų ir
pavardžių rašymo iš originalo kalba išimtims, svarbu,
koks yra dokumento šaltinis. Žurnalistas R. Valatka stebėjosi,
kodėl į šį reikalą buvo įtrauka Valstybinė lietuvių
kalbos komisija, kadangi, jo nuomone, vardas ir pavardė
yra privačios nuosavybės klausimas. Viena iš įstatymo
projekto iniciatorių Seimo narė I. Šiaulienė trumpai ir
nuosaikiai pasisakė už tai, kad Vardų ir pavardžių rašymo
dokumentuose įstatymo projektas būtų priimtas, o Teisės
ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas
konstatavo, kad daliai Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
išvadų komitetas pritarė, daliai – ne. Įvertinus visą
šios programos „Dėmesio centre“ kontekstą, akivaizdu,
kad su lietuvių kalbos menkinimu programos turinys neturi
nieko bendra: programoje buvo svarstomas Vardų ir
pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto turinys.
Kaip negalima sutikti ir su Rašte išdėstytu teiginiu,
kad programos vedėjas E. Jakilatis daugiausia laiko
skyrė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkės
oponentams. Komisijos pirmininkės D. Vaišnienės oponentu
galima laikyti nebent žurnalistą R. Valatką, kuriems,
beje, programos vedėjas laiko skyrė panašiai: apie
4 minutes kiekvienam iš jų.
Rašte taip pat teigiama, jog LRT netinkamai elgėsi
VRK įregistravus Iniciatyvinės grupės „Talka: už
Lietuvos valstybinę kalbą“ įstatymo projektą dėl valstybinės
kalbos statuso išsaugojimo, ribojo arba pateikė
šališką (negatyvią) informaciją.
„LRT Aktualijų studija“, transliuotos 2015-11-04 LRT
RADIJUJE, LRT objektyviai ir nešališkai pateikė informaciją
apie Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose
įstatymo projekto pataisas. Citata iš programos anonso:
„Iniciatyvinė grupė siūlo įtvirtinti, kad pagrindiniame
asmens dokumentų puslapyje įrašus būtų galima rašyti
tik lietuvių abėcėlės raidėmis. įrašai nevalstybine kalba
galėtų būti daromi tik papildomų įrašų puslapyje arba asmens
tapatybės kortelės antroje pusėje. Jeigu 50 tūkst.
parašų iniciatoriams pavyktų surinkti, Seimas privalėtų
svarstyti jų siūlymą. Programoje dalyvauja Sąjūdžio iniciatyvinės
grupės narys Gintaras Songaila, politologas
Vytautas Sinica, istorikas Alvydas Nikžentaitis, dienraščio
„Lietuvos rytas“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris.“
Dėl Darbo kodekso
Rašte LRT kaltinama buvus šališka, skelbiant informaciją
apie Lietuvos socialinio modelio (Darbo kodekso)
projektą. Neva nacionalinis transliuotojas daugiausia
eterio laiko skyrė Laisvosios rinkos instituto ir kitų kraštutinai
liberalių pažiūrų bei „tradicinių“ profesinių sąjungų
atstovų pasisakymams.
Šis Rašto rengėjų teiginys neatitinka tikrovės.
Pavyzdžiui, 201510-
15 radijo programoje „Lietuvos
diena“ buvo išklausyta Lietuvos gyventojų nuomonė dėl
naujojo Darbo kodekso projekto, šioje programoje savo
pastabas išreiškė socialinės apsaugos ir darbo ministrė A.
Pabedinskienė, Profesinių sąjungų konfederacijos vadovas
A. Černiauskas, įvairių Seimo frakcijų atstovai,
Ministras Pirmininkas A. Butkevičius; radijo programoje
„Ryto garsai“ 2015-10-15 kalbėjo SEB prezidento
patarėjas, ekonomistas G. Nausėda ir VU profesorius,
sociologas R. Lazutka; apie Darbo socialinį modelį buvo
parengta ir tiesiogiai 2015 m. birželio 16 d. transliuota
90 min. trukmės televizijos programa „LRT forumas“,
kurioje dalyvavo Ministras Pirmininkas A. Butkevičius,
socialinės apsaugos ir darbo ministrė A. Pabedinskienė,
SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas G.
Nausėda, Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas
R. Dargis, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos
pirmininkas A. Černiauskas, Vilniaus universiteto
Teisės fakulteto dekanas T. Davulis, klausimus programos
dalyviams uždavinėjo programos žiūrovai studijoje.
LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis
