2024-11-25, Pirmadienis

Dėl politinio spaudimo Kelne pašalintas paminklas armėnų genocidui

Kelno miesto Vokietijoje taryba sukėlė ginčų, nes išmontavo ilgametį paminklą, skirtą armėnų genocidui atminti. Šis žingsnis, kuriam įtakos turėjo nuolatiniai Turkijos vadovaujamos lobistinės organizacijos reikalavimai, sukėlė kritiką dėl nusileidimo politiniam spaudimui ir etinių argumentų nepaisymo.

Vokietijos Kelno miesto taryba išmontavo ilgametį armėnų genocido memorialą mieste, nusileisdama atkakliems Turkijos vadovaujamų kampanijų reikalavimams jį pašalinti.

Paminklas, skaudus simbolis sistemingų masinių armėnų žudynių ir prievartinių deportacijų, kurias vykdė Osmanų imperija Pirmojo pasaulinio karo metais ir po jo, išnyko dėl savivaldybės politikos, kuri, kritikų teigimu, nepaisydama etikos, neatlaikė Turkijos vyriausybės spaudimo jėgos ir spaudžiančiųjų skaičiaus.

Kelnas, kuriame gyvena didelė turkų bendruomenė, tapo tvirtove judėjimui Nacionalinė vizija, atvirai susijusiam su Turkijos vyriausybe ir jos vadovu, prezidentu Redžepu Tajipu Erdoganu (Recep Tayyip Erdoğan).

„Kelno miestas pagaliau pašalino paminklą, skirtą armėnų genocidui atminti. Kelne gyvena nedidelė armėnų bendruomenė, bet visų pirma šis miestas turi didelę turkų bendruomenę“, – savo X paskyroje rašė prancūzų žurnalistas Gijomas Perjė (Guillaume Perrier).

Susirūpinimą išreiškė ir Prancūzijos senatorė Valeri Buajė (Valérie Boyer), tvirtindama, kad paminklo pašalinimas visų pirma buvo atsakas į Turkijos vyriausybės spaudimą, o taip pat ir į Vokietijos dešiniųjų nuolaidžiavimą, ypač CDU paramą tokioms grupėms kaip Pilkieji vilkai ir Nacionalinė vizija, kuria siekiama atremti kairiųjų įtaką tarp turkų imigrantų.

Paminklas Turkijos nepripažįstamam armėnų genocidui atminti dėl nuolatinio turkų nacionalistų priešiškumo buvo ne kartą išmontuotas ir vėl atstatytas. Kelno miestas, siekdamas pateisinti paminklo nukėlimą, anksčiau vardijo įvairias priežastis, įskaitant dviračių tako įrengimą ar „socialinių neramumų“ pavojų.

Paskutinis smūgis, atrodo, buvo suduotas spalio pabaigoje per kraštutinių dešiniųjų turkų nacionalistų demonstraciją, kuri paskatino Kelno miestą paskelbti, kad „paminklas turi būti nukeltas“.

Vokietija pripažino armėnų genocidą 2016 metais.

Šaltinis: medyanews.net

Reklama

Susiję straipsniai

Karas Ukrainoje. Tūkstantis penktoji (lapkričio 24) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Niekada nebuvo ir vėl. Anksčiau minėjome, kad atakuodami Ukrainos teritoriją S300/400 raketomis rusai prisižais. Juk...

Prieš D. Trumpo pergalę liberalioji žiniasklaida gyveno „mėlyname burbule“, – sako žurnalistas veteranas

Politikos analitikas ir bestselerių autorius Markas Halperinas teigė, kad prieš Donaldo Trumpo pergalę liberalioji žiniasklaida gyveno „mėlyname burbule“....

TS-LKD palikimas naujajai vyriausybei

Vytautas Vyšniauskas Jeigu žvakučių degiotojams prie Seimo iš tiesų rūpėtų antisemitizmas ir Lietuvos nacionalinis saugumas bei reputacija strateginių partnerių...

Valdas Vižinis. Šią valdžią teks ginti

Nebesvarbu kuo vedini ir už ką balsavome – socdemus, valstiečius, Nemuno Aušrą, demokratus, Gražulį – valdžią, išgyvenančią ištisą...