2025-02-22, Šeštadienis
Naujienlaiškis

Dėl politinio spaudimo Kelne pašalintas paminklas armėnų genocidui

Kelno miesto Vokietijoje taryba sukėlė ginčų, nes išmontavo ilgametį paminklą, skirtą armėnų genocidui atminti. Šis žingsnis, kuriam įtakos turėjo nuolatiniai Turkijos vadovaujamos lobistinės organizacijos reikalavimai, sukėlė kritiką dėl nusileidimo politiniam spaudimui ir etinių argumentų nepaisymo.

Vokietijos Kelno miesto taryba išmontavo ilgametį armėnų genocido memorialą mieste, nusileisdama atkakliems Turkijos vadovaujamų kampanijų reikalavimams jį pašalinti.

Paminklas, skaudus simbolis sistemingų masinių armėnų žudynių ir prievartinių deportacijų, kurias vykdė Osmanų imperija Pirmojo pasaulinio karo metais ir po jo, išnyko dėl savivaldybės politikos, kuri, kritikų teigimu, nepaisydama etikos, neatlaikė Turkijos vyriausybės spaudimo jėgos ir spaudžiančiųjų skaičiaus.

Kelnas, kuriame gyvena didelė turkų bendruomenė, tapo tvirtove judėjimui Nacionalinė vizija, atvirai susijusiam su Turkijos vyriausybe ir jos vadovu, prezidentu Redžepu Tajipu Erdoganu (Recep Tayyip Erdoğan).

„Kelno miestas pagaliau pašalino paminklą, skirtą armėnų genocidui atminti. Kelne gyvena nedidelė armėnų bendruomenė, bet visų pirma šis miestas turi didelę turkų bendruomenę“, – savo X paskyroje rašė prancūzų žurnalistas Gijomas Perjė (Guillaume Perrier).

Susirūpinimą išreiškė ir Prancūzijos senatorė Valeri Buajė (Valérie Boyer), tvirtindama, kad paminklo pašalinimas visų pirma buvo atsakas į Turkijos vyriausybės spaudimą, o taip pat ir į Vokietijos dešiniųjų nuolaidžiavimą, ypač CDU paramą tokioms grupėms kaip Pilkieji vilkai ir Nacionalinė vizija, kuria siekiama atremti kairiųjų įtaką tarp turkų imigrantų.

Paminklas Turkijos nepripažįstamam armėnų genocidui atminti dėl nuolatinio turkų nacionalistų priešiškumo buvo ne kartą išmontuotas ir vėl atstatytas. Kelno miestas, siekdamas pateisinti paminklo nukėlimą, anksčiau vardijo įvairias priežastis, įskaitant dviračių tako įrengimą ar „socialinių neramumų“ pavojų.

Paskutinis smūgis, atrodo, buvo suduotas spalio pabaigoje per kraštutinių dešiniųjų turkų nacionalistų demonstraciją, kuri paskatino Kelno miestą paskelbti, kad „paminklas turi būti nukeltas“.

Vokietija pripažino armėnų genocidą 2016 metais.

Šaltinis: medyanews.net

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Ar tikrai reikia naujo pastato Kauno administracijos biurokratams?

Asta Katutė „Išlaisvintos fantazijos“ rezultatai Kauno miesto savivaldybė savo FB paskyroje džiugiai praneša: „Jonavos g. 1F teritorijos konversijai fantaziją išlaisvinę...

Šokėjas Jonas Bernardas Kertenis: „Kiekvienas judesys balete turi prasmę“

Šį savaitgalį Martyno Rimeikio balete „Procesas“ debiutuoja naujas pagrindinio Jozefo K. vaidmens atlikėjas – trečią sezoną Lietuvos nacionalinio...

Dvi iš trijų Švedijos moterų reikalauja, kad vyras būtų tokių pačių pažiūrų

Labai jaunos kartos abiejų lyčių atstovai Švedijoje ėmė laikytis aiškiai dešiniųjų pažiūrų. Tačiau tarp šiek tiek vyresnių jaunų...

Vidas Rachlevičius. Vasario 16-oji yra gera proga paklausti

Prisimenu, kai gūdžiu sovietmečiu, brandaus socializmo ir totalaus sekimo laikais per triukšmingus studentiškus ar kitokius baliukus mojuodami alaus...