2025-04-21, Pirmadienis
Tautos Forumas

Dėl politinio spaudimo Kelne pašalintas paminklas armėnų genocidui

Kelno miesto Vokietijoje taryba sukėlė ginčų, nes išmontavo ilgametį paminklą, skirtą armėnų genocidui atminti. Šis žingsnis, kuriam įtakos turėjo nuolatiniai Turkijos vadovaujamos lobistinės organizacijos reikalavimai, sukėlė kritiką dėl nusileidimo politiniam spaudimui ir etinių argumentų nepaisymo.

Vokietijos Kelno miesto taryba išmontavo ilgametį armėnų genocido memorialą mieste, nusileisdama atkakliems Turkijos vadovaujamų kampanijų reikalavimams jį pašalinti.

Paminklas, skaudus simbolis sistemingų masinių armėnų žudynių ir prievartinių deportacijų, kurias vykdė Osmanų imperija Pirmojo pasaulinio karo metais ir po jo, išnyko dėl savivaldybės politikos, kuri, kritikų teigimu, nepaisydama etikos, neatlaikė Turkijos vyriausybės spaudimo jėgos ir spaudžiančiųjų skaičiaus.

Kelnas, kuriame gyvena didelė turkų bendruomenė, tapo tvirtove judėjimui Nacionalinė vizija, atvirai susijusiam su Turkijos vyriausybe ir jos vadovu, prezidentu Redžepu Tajipu Erdoganu (Recep Tayyip Erdoğan).

„Kelno miestas pagaliau pašalino paminklą, skirtą armėnų genocidui atminti. Kelne gyvena nedidelė armėnų bendruomenė, bet visų pirma šis miestas turi didelę turkų bendruomenę“, – savo X paskyroje rašė prancūzų žurnalistas Gijomas Perjė (Guillaume Perrier).

Susirūpinimą išreiškė ir Prancūzijos senatorė Valeri Buajė (Valérie Boyer), tvirtindama, kad paminklo pašalinimas visų pirma buvo atsakas į Turkijos vyriausybės spaudimą, o taip pat ir į Vokietijos dešiniųjų nuolaidžiavimą, ypač CDU paramą tokioms grupėms kaip Pilkieji vilkai ir Nacionalinė vizija, kuria siekiama atremti kairiųjų įtaką tarp turkų imigrantų.

Paminklas Turkijos nepripažįstamam armėnų genocidui atminti dėl nuolatinio turkų nacionalistų priešiškumo buvo ne kartą išmontuotas ir vėl atstatytas. Kelno miestas, siekdamas pateisinti paminklo nukėlimą, anksčiau vardijo įvairias priežastis, įskaitant dviračių tako įrengimą ar „socialinių neramumų“ pavojų.

Paskutinis smūgis, atrodo, buvo suduotas spalio pabaigoje per kraštutinių dešiniųjų turkų nacionalistų demonstraciją, kuri paskatino Kelno miestą paskelbti, kad „paminklas turi būti nukeltas“.

Vokietija pripažino armėnų genocidą 2016 metais.

Šaltinis: medyanews.net

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Pablo Larrain filmas „Marija Kalas“

Arūnas Dovydaitis Man filmas – antras įsitraukimas į komplikuotą operos žvaigždės Marijos Kalas gyvenimą, karjerą, likimą. Ne be užgriuvusių...

Alinos Laučienės byla grąžinama teismui

Už neapykantos kurstymą teisiamos Alinos Laučienės byla grąžinama teismui ir bus toliau nagrinėjama. Kovo mėnesį Vilniaus miesto apylinkės teismas...

Musulmonų dauguma Vienos mokyklose: „Tai jau nebe imigracija, o išstūmimas“

Pirmą kartą Vienos mokyklose moksleiviai musulmonai yra didžiausia religinė grupė. Naujausiais duomenimis, jie sudaro 41,2 proc. mokinių, o...

Mickas Hume’as. Kodėl konservatoriai turėtų palaikyti populistų sukilimą

Redaguotas Micko Hume’o įžanginės kalbos, pasakytos MCC Briuselio konferencijoje apie patriotinį populizmą, variantas. Europeanconservative.com vyriausiasis redaktorius dalyvavo diskusijoje „Nelengvi...