Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui
Lietuvos pilietinių organizacijos ir piliečių
VIEŠAS KREIPIMASIS
Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyto tos pačios lyties šeimos narių teisinio statuso
Vilnius 2018-11-26
Lietuvos žmonės neabejingi esminiams kultūriniams pokyčiams, kurie yra susiję su visuomenės ir Lietuvos valstybės pagrindais, tarp jų su šeimos ir santuokos institutų konstitucinio statusu pasikeitimais. Konstitucijos 38 str. nustato, kad „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“ ir, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.
Mums kelia didelį nerimą, kad, Konstituciniame Teisme šiuo metu nagrinėjant byla dėl tos pačios lyties asmenų šeimos narių teisės laikinai gyventi Lietuvoje (bylos Nr. 1B-22/2016), Konstitucinio Teismo nutarimu, nepaisant visų Lietuvos piliečių valios, galėtų nutikti taip, kad bus pakeista konstitucinė santuokos ir šeimos institutų doktrina.
Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiama dėl leidimo Lietuvoje gyventi su lietuviu kitoje šalyje susituokusiam tos pačios lyties Baltarusijos piliečiui. Šiuo atveju vienas iš tos pačios lyties sutuoktinių yra ES pilietis, o kitas – ne. Taigi byloje sprendžiama, ar gali ne ES pilietis gauti leidimą gyventi Lietuvoje, būdamas Lietuvos piliečio sutuoktiniu.
Lietuvos žmones negali likti abejingi tam, kad Konstitucinio Teismo sprendimas šioje byloje gali padaryti lemtingą pokytį tolimesnėje Lietuvos visuomenės ir valstybės raidoje, nes gali atverti kelią iki šiol Konstitucijoje nenumatytam tos pačios lyties asmenų santuokų pripažinimui.
Tikime Konstitucinio Teismo teisėjų išmintimi, tikime jų pagarba Lietuvių tautos valiai, išreikštai Konstitucijos tekste ir Konstitucijos nuostatose, kurios reguliuoja santuoką ir šeimos narių teises.
Mes suprantame, kad Europos Teisingumo Teismo (ETT) sprendimas Rumunijos piliečio S. Coman byloje (Nr. C-673/16) saisto būsimąjį Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimą. Taip pat suprantame, kad Konstitucinio Teismo teisėjai yra įpareigoti rasti kone saliamonišką sprendimą, kuris nepažeistų Konstitucijos nuostatų ir kartu užtikrintų Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų vykdymą.
Kartu žinome, kad ETT savo sprendimu nesukūrė direktyvos (prievolės) nacionalinėms valstybėms pripažinti tos pačios lyties asmenų santuokas. Mums žinoma, kad ETT savo sprendime rėmėsi Europos Sąjungos (ES) teisės (Lisabonos sutarties) 21 straipsnio 1 dalimi, kurią atitinkamai interpretuodamas, padarė išvadą, jog ši norma įpareigoja valstybes nares užtikrinti ES piliečių, taip pat kai jie yra vienos lyties sutuoktiniai, teisę atvykti į bet kurią ES šalį ir joje įgyti teisę laikinai ar pastoviai gyventi.
Mums taip pat žinomi argumentai, kuriais remdamasis ETT pateikė Lisabonos sutarties 21(1) straipsnio interpretaciją – ETT pripažino, kad kalbant apie laisvo judėjimo teisę sąvoka „sutuoktinis“ (angl. spouse), reiškia santuokinį dviejų asmenų ryšį, kuris sutuoktinių lyties požiūriu yra neutralus ir todėl aprėpia tos pačios lyties sutuoktinį ES pilietį. ETT taip pat paaiškino, kad minėtoje byloje jis remiasi Europos žmogaus teisių chartijos 7 straipsniu, bei Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) jurisprudencija, pagal kuriuos privataus gyvenimo ir šeimos gyvenimo institutai vienodai taikytini homoseksualioms ir heteroseksualioms poroms.
Savo kreipimesi į Konstitucinį Teismą akcentuojame, kad santuokos, sutuoktinio, šeimos ir privataus gyvenimo institutų teisinis statusas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, mūsų įsitikinimu, yra kitoks, nei šių institutų turinį pagal ES teisę minėtame sprendime traktuoja Europos Teisingumo Teismas:
Pirma, turinio požiūriu sąvoka „sutuoktinis“ mūsų šalies Konstitucijoje organiškai siejasi su sąvoka „santuoka“ – santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu (Konstitucijos 38 str. 3 dalis). Todėl sąvoka „sutuoktinis“ be jokių išlygų reiškia konkrečią lytį, vyrą ar moterį, o sąvoka „santuoka“ – skirtingų lyčių sąjungą. Taigi pagal mūsų šalies Konstituciją sąvoka „sutuoktinis“ lyties požiūriu negali būti interpretuojama kaip neutrali.
Antra, Pagal ETT interpretaciją šeimos institutas yra privatus dalykas, yra išskirtinai dviejų asmenų pasirinkimo reikalas ir tiesiogiai gali nebūti saistomas įsipareigojimų visuomenei, valstybei, bendrajam gėriui. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, (38 str. 1 d.), todėl šeimos konstitucinė doktrina, šeimos teisė privalo atspindėti visuomenės, valstybės pagrindinius interesus, tarnauti bendrajam gėriui.
Trečia, sprendžiant iš Rumunijos piliečio S. Coman bylos konteksto, galima teigti, kad ETT vadovaujasi dalyje Europos valstybių pripažinta individualistine vertybių skale, kurioje, asmens individualiam pasirinkimui kaip gyventi, asmens privatumui suteikiamas aukščiausias konstitucinis statusas. Tokia vertybių skalė įgalina įteisinti net eutanaziją. Tačiau ši vertybių skalė konstituciniu lygiu yra įtvirtinta ne visose ES valstybėse narėse ir dėl tam tikrų vertybių sampratos visiško adaptavimo ES teisėje iki šiol nėra bendro sutarimo. Tokį faktą patvirtina, tai, kad dalyje ES valstybių yra draudžiama ne tik eutanazija, bet ir nėštumo nutraukimas.
Sprendžiant iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos teksto ir jos dvasios, Konstitucijoje yra įtvirtinta žmogaus gyvybę ir Lietuvos žmonių istorinį išlikimą aukštinanti vertybių sistema. Tarp visų žmogaus teisių ir vertybių pirmąja yra paminėta įstatymo paskirtis saugoti gyvybę (Žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas, 19 str.), o privatumo garantijos, nurodytos Konstitucijos 22 str., neišvengiamai yra subordinuojamos gyvybės išsaugojimui. Žmogaus privatų gyvenimą besąlygiškai determinuoja gyvybės išsaugojimo imperatyvas ir žmogaus pasirinkimo laisvė negali nesiremti žmogaus pareigomis bendrajam gėriui. Tokioje vertybių skalėje šeimos institutas, kaip visuomenės ir valstybės pagrindas, neabejotinai privalo tarnauti tautos išsaugojimo (reprodukcinei) funkcijai.
ETT pabrėžė, kad jo sprendimas Rumunijos piliečio S. Coman byloje nepažeidžia, neriboja valstybių narių kompetencijos įteisinti ar neįteisinti homoseksualias santuokas.
Tokią ETT pozicija būtų galima priimti ir manyti, kad leidimas gyventi Lietuvoje tos pačios lyties asmenims, kurie sudarė santuoką kitose valstybėse, negali sukelti naujų dar sunkesnių teisinių padarinių. Tačiau taip nėra ir to tikrai nebus. Mūsų šalies Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“. Akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu Konstitucinio Teismo sprendimu būtų įteisintos išimtys asmenims gyventi Lietuvoje ir būti valstybės pripažintiems būti santuokoje ar partnerystėje su tos pačios lyties asmeniu, Lietuvos piliečiai, kuriems iki šiol nėra leidžiama sudaryti tos pačios lyties asmenų partnerystę ar santuoką, bus diskriminuojami ir atitinkamai teisėtai reikalaus sau lygių galimybių. Viešojoje erdvėje tokia nuomonė jau išsakyta.
Atkreipiame Konstitucinio Teismo teisėjų dėmesį, kad pagal reprezentatyvias tarptautines apklausas apie 85 proc. Lietuvos piliečių nesutinka, kad mūsų šalyje būtų įteisintos tos pačios lyties asmenų santuokos, ir akivaizdu, kad Konstitucinis Teismas su Lietuvos gyventojų daugumos valia negali nesiskaityti.
Šiuo atveju, jeigu Konstitucinio Teismo nutarimu Lietuvoje būtų pripažinta tos pačios lyties asmenų santuoka, sudaryta kitoje užsienio valstybėje kaip lygiavertė santuokai, kurią sudaro skirtingos lyties asmenys Lietuvoje, toks nutarimas automatiškai atvertų kelią tos pačios lyties asmenų santuokų įteisinimui ir Lietuvoje.
Kita vertus klausimas, ar šeima yra kuriama tos pačios lyties asmenų, ar skirtingos lyties asmenų bei sprendimas ar šeima yra tik privatus, ar kartu ir bendrasis gėris, pagal mūsų šalies Konstituciją patenka tarp svarbiausių klausimų, o svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai, kaip to reikalauja Konstitucijos 9 straipsnio 1 dalis, privalo būti sprendžiami tik referendumu.
Taigi pabrėžiame, kad Konstitucinio Teismo sprendimas byloje Nr. 1B-22/2016 negali būti priimtas neatsižvelgiant į suvereno valią, t. y. be piliečių valios, išreikštos referendume.
Dėl šios priežasties Lietuvos pilietinės organizacijos ir Lietuvos inteligentija prašo Konstitucinį Teismą klausimą dėl tos pačios lyties porų teisės gyventi Lietuvoje patikėti spręsti Seimui, o klausimą dėl tos pačios lyties porų santuokų pripažinimo Lietuvoje patikėti suverenui – tautai, kaip to reikalauja Konstitucijos 9 str.,- svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu.
Tikime, kad Konstitucinis Teismas šiuo atveju, kaip ir dvigubos pilietybės įteisinimo atveju, pasielgs principingai ir sieks priimti sprendimą, nepažeisdamas suvereno valios.
Pasirašė:
Lietuvos žmogaus teisių asociacija
Lietuvos Helsinkio grupė
Lietuvai pagražinti draugija
Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija
Lietuvos kultūros kongresas
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija
Nepartinis demokratinis judėjimas
Kaišiadorių vyskupijos šeimos centras
Lietuvos tėvų forumas
Piliečių gynimo paramos fondas
Vilniaus forumas
Krikščioniškosios kultūros institutas
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubas
Jaunimo sambūris Pro Patria
Kauno krikščioniška gausių šeimų bendrija „Ateitis”
Sambūris „Kad Lietuva neišsivaikščiotų”
Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija
Kreipimuisi pritaria:
| Agnė Aleknavičienė | mokytoja |
| Vydas Astas | rašytojas |
| Žydra Andrijauskienė | mokytoja |
| Saulius Arlauskas | profesorius, teisės filosofijos mokslų daktaras |
| Eimutis Bagdonas | verslininkas |
| Ieva Bakanauskienė | pedagogė |
| Aidmantas Bernatonis | Kaišiadorių vyskupijos šeimos centras |
| Lina Braukylienė | medikė, pedagogė |
| Antanas Buračas | LMA akademikas, Pasaulio inovacijų fondo [World Innovation Foundation] tikrasis narys, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigėjas |
| Danutė Cidzikienė | kultūros darbuotoja |
| Nijolė Čeidienė | mokytoja |
| Rasa Čepaitienė | istorikė, profesorė, istorijos mokslų daktarė |
| Eglė Černiauskaitė | žurnalistė, rašytoja |
| Daiva Červokienė | rašytoja, žurnalistė |
| Vytautas Daujotis | VU profesorius, chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras |
| Juozas Dautartas | vienas iš Lietuvos žaliųjų judėjimo kūrėjų |
| Motiejus Dringelis | Įmonės vadovas |
| Ona Drumstiene | Edukologijos magistrantė, mokytoja |
| Kęstutis Dubnikas | VU docentas, filosofijos mokslų daktaras |
| Vitalija Fedaravičiūtė | mokytoja |
| Raimondas Gaižauskas | inžinierius |
| Raimondas Gleiznys | teologijos licenciatas, karys savanoris |
| Povilas Gylys | VU profesorius, habilituotas ekonomikos mokslų daktaras |
| Onutė Grigaitė | ekologė, gamtos mokslų daktarė |
| Jonas Grigas | VU profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys |
| Agnė Gulbinienė | mokytoja |
| Izolda Gulbinienė | aplinkos specialistė, šeimotyros studentė |
| Jūratė Guogienė | medicinos darbuotoja |
| Daiva Jakubonienė | gydytoja, biomedicinos mokslų daktarė |
| Aurelija Jakutienė | pedagogė |
| Rolandas Jakušovas | mokytojas |
| Algimantas Jankauskas | politologas, VU docentas |
| Kipras James | darbo saugos specialistas |
| Jonas Jasaitis | socialinių mokslų daktaras, profesorius, publicistas, mokslo darbų vertėjas, redaktorius |
| Natalija Jovaišienė | mokytoja |
| Artūras Judžentis | kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras |
| Stanislovas Juknevičius | LKTI docentas, humanitarinių mokslų daktaras |
| Ilona Jurevičiūtė | edukologijos magistrė, pedagogė |
| Sidonija Jusienė | mokytoja |
| Ona Juškienė | Įmonės vadovė |
| Virginija Krasauskienė | mokytoja, šeimos ambasadorė |
| Anželika Krikštaponienė | Šiaulių Tiesos žodžio bažnyčios pastorė |
| Dalia Kubilienė | mokytoja |
| Aldona Kuliavienė | religijos studijų bakalaurė |
| Marius Kundrotas | politologas |
| Rimantas Kupstys | Evangelinio Tikėjimo Krikščionių Sąjunga vadovas |
| Česlovas Ladukas | ekonomistas, socialinių mokslų daktaras |
| Gerda Lapinskaitė | muzikologė, kultūros darbuotoja |
| Gvidas Laukaitis | biologas, farmakologijos ikiklinikinių tyrimų specialistas |
| Irena Eglė Laumenskaitė | humanitarinių mokslų daktarė |
| Rūta Lingienė | dizainerė |
| Marija Liugienė | tautodailininkė, kultūrinių veiklų koordinatorė ir organizatorė |
| Artūras Lukaševičius | VDU dėstytojas doc., humanitarinių mokslų daktaras |
| Milda Lukauskienė | Motinos ir vaiko namų psichologė |
| Jurga Macienė | teologijos mokslų magistrė |
| Jadvyga Mackevičienė | mokytoja |
| Milda Mackelienė | edukologijos magistrė, mokytoja |
| Aurika Mačėnienė | vyresnioji mokytoja |
| Jurgita Mačliūnienė | medicinos darbuotoja |
| Andrejus Marcinkevičius | technikos mokslų daktaras, profesorius |
| Simona Martinaitienė | edukologė |
| Daiva Matusevičienė | mokytoja |
| Linas Medelis | rašytojas, publicistas |
| Leonas Merekevičius | vertėjas |
| Kęstutis Mikolajūnas | LTF l.e. pirmininkas |
| Albinas Minkevičius | LR Krašto apsaugos kapitonas, buvęs Alytaus apskrities komendantas |
| Albina Minkevičienė | mokytoja |
| Laimutė Neverdauskienė | mokytoja |
| Vida Neverovič-Morkūnienė | Motinos ir vaiko namų vadovė |
| Vita Norkūnienė | mokytoja |
| Valė Norkuvienė | pedagogė |
| Birutė Obelenienė | VDU profesorė, edukologijos mokslų daktarė |
| Romas Pakalnis | Lietuvos miškininkas ekologas, aplinkosaugininkas, pedagogas, ekologas, LP Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas |
| Indrė Pamarnackaitė | mokytoja |
| Geta Pečiulienė | mokytoja |
| Arūnas Peškaitis | kunigas, OFM, Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centro (NRTIC) valdybos narys, NRTIC dalininkas, publicistas |
| Romualdas Povilaitis | politologas, filosofijos mokslų daktaras |
| Saulius Povilaitis | VU studentų alumnų draugijos ir NOKT steigėjas |
| Nijolė Pranskūnaitė | pedagogė |
| Vytautas Radžvilas | VU profesorius, filosofas, politologas, vertėjas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras |
| Egidijus Randis | mokytojas |
| Jūratė Remeikienė | vyr.bibliotekininkė |
| Vytautas Rubavičius | rašytojas, publicistas, filosofijos mokslų daktaras |
| Sigutė Sakalauskienė | mokytoja |
| Česlovas Sipavičius | docentas, technikos mokslų daktaras |
| Daiva Staškevičiūtė | Šv. Šeimos vienuolijos sesuo, katechete |
| Eglė Staškūnė | LSMU administratorė |
| Krescencijus Stoškus | filosofas, humanitarinių mokslų daktaras |
| Virgilijus Šironas | verslininkas |
| Nijolė Širmulienė | Etnomuzikos ansamblis Vilniaus Ūla |
| Dalia Tabokienė | mokytoja |
| Sigitas Tamkevičius | Kauno arkivyskupas emeritas SJ |
| Regimantas Tamošaitis | VU dėstytojas, literatūrologas, rašytojas, eseistas, kritikas, vadovėlių vidurinei mokyklai autorius. |
| Benas Ulevičius | doc. Vytauto Didžiojo Universiteto Teologijos fakulteto dekanas, teologijos mokslų daktaras |
| Ona Griciūtė-Uogelienė | LKNUC finansininkė |
| Gintautas Vaitoška | psichiatras, Šeimos ir santuokos studijų programos Tarptautiniame Teologijos Institute (Trumau, Austria) vadovas |
| Danutė Valentukevičienė | lituanistė |
| Irena Vasiliauskienė | kultūros-švietimo darbuotoja |
| Veronika Višimerskaitė | mokytoja |
| Dalė Zuikevičienė | įmonės Giedmedra vadovė |
| Vilija Žalienė | Lietuvos humanistinės pedagogikos asociacijos narė |
Pastaba: Sąrašas nuolat papildomas
Pritariu. Psichologė.
Kreipimuisi pritariu
Pritariu.
Pritariu.
Mokytoja, Švietimo PS.
Pritariu viskam kas parašyta.
Pritariu viskasm kas parašyta – esu tik už prigimtinę šeimos sampratą, kurią sudaro vyras ir moteris laisvu savo apsisprendimu.
Santuoka galima tik tarp vyro ir moters – tai normali tradicinė šeima!!! Kreipimuisi pritariu.
Pritariu
Kreipimuisi pritariu
Kreipimuisi pritariu
Kreipimuisi pritariu. Mokytoja.
Kreipimuisi pritariu.
Tos pačios lyties asmenų santuokoms nepritariu. Kreipimuisi pritariu.
Nepritariu tos pačios lyties santuokoms, kreipimuisi pritariu
Pritariu idėjai neleisti tos pačios lyties asmenų santuokai ir įvaikinimui bei kitų teisių išplėtimui.
Pritariu.
Vienos lyties asmenų santuokoms nepirtariu. kreipimuisi pritariu.
Eglė Staškūnė
Administratorė, LSMU
Pritariu
Pritariu, jeigu nori kartu gyventi vienalyčiai asmenys – toleruotina, tačiau kam reikalingas melas ir sąvokų iškraipymas. Juk gali būti partneriai arba kitokia sugalvota išraiška. Šeimos sąvoka atėjo nuo priešistorinių laikų. Kitaip sekantis žingsnis gali būti noras įteisinti kaip santuoką žmogaus ir gyvio ar kokio negyvo bet kažkam brangaus daikto ryšį.
Tos pačios lyties sntuokai nepritariu ir palaikau kreipimąsi!
Pritariu. Teologijos mokslų magistrė.
Pritariu.
Pritariu kreipimuisi. Moters ir vyro santuoka – šeima – dviejų pradų apsijungimas, bendradarbiavimas ir kūryba – ne tik visuomenės ir valstybės pagrindas, bet ir esminis evoliucijos principas.
Šalis, paminanti esminius evoliucinius dėsnius, silpsta tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Tokia šalis neturi ateities.
Pritariu kreipimuisi. Santuoka bei ivaikinimas tik seimai tarp vyro ir moters.
Pritariu.
* * * *
* * * *
* * * *
* * * * * * * *
* * * *
* * * * *
* * *
Pritariu.
Pritariu peticijos tekstui.
Tolerancija turi ribas! Šeima, tai vyro ir moters sąjunga. Visomis jėgomis gelbėkimės nuo Europos diktato,klaidų ir absurdo, nes jie tikriausiai nesuvokia, ką daro arba siekia sunaikinti žmoniją, prisidengdami protu nesuvokiamomis „tolerancijomis”.
Šeima, tai vyro ir moters sąjunga. Visomis jėgomis gelbėkimės nuo Europos diktato,klaidų ir absurdo, nes jie tikriausiai nesuvokia, ką daro arba siekia sunaikinti žmoniją, prisidengdami protu nesuvokiamomis „tolerancijomis”. Tolerancija turi ribas!
Nepritariu tos pačios lyties asmenų santuokoms ir jų „įteisinimui” šalyje
Šeima yra visuomenės pagrindas. Sveikoje šeimoje užauga sveiki vaikai – tautos ateitis. Tikra šeima buvo, yra ir bus vyro ir moters sąjunga, bei jų atžalos. Visa kita yra išsigalvojimai ir išsidirbinėjimas. Negriaukime civilizacijos pamato. Vakarų Europa Šiaurės Amerika vis labiau panašėja į senovės Romos imperiją prieš jai žlungant. Nelipkime į skęstantį laivą.
Pritariu, esu 6 vaikų mama, mokytoja, šeimos ambasadorė.
Nepritariu tos pačios lyties asmenų santuokoms.
Mokytoja
Pritariu
Pritariu. Būtina apginti santuoką, vyro ir moters kuriamą meilės erdvę. Nuo to sprendimo priklausys Lietuvos ateitis.
Pritariu ir tikiu, kad nugalės sveikas protas ir sąžinė.
Mokytoja
Kreipimuisi pritariu.
Pritariu
Daiva Staskeviciute, Sv. Seimos vienuolijos sesuo, katechete. Pritariu visoms parasytoms mintims. Dieve, apsviesk sprendzianciuju protus.
Pritariu
Pritariu. Daiva Matusevičienė, mokytoja
Kreipimuisi pritariu.
Pritariu.
Pritariu. Ona Drumstiene. Edukologijos magistrante, mokytoja
Pritariu
Pritariu. Tikiuos,kad mes, dar turime suverenitetą ir veikiančią konstituciją,kas gina mūsų valstybės viršenybę ,jos kulturinį-religinį paveldą, nuo Europos diktato,klaidų ir absurdo.
Pritariu. Tikiuosi,kad mes, dar turime suverenitetą ir veikiančią konstituciją,kas gina mūsų valstybės viršenybę ,jos kulturinį-religinį paveldą, nuo Europos diktato,klaidų ir absurdo.
Pritariame, pirmininkė doc. dr. Violeta Vasiliauskienė
Pritariu viskam kas parašyta.
Pritariu
Pritariu
Vardo nurodyti nepakanka. Reikia pavardės,vardo ir profesijos
Pritariu parašytomis mintims.
Pritariu, tikiu sveiku protu bei sąžine
Pritariu.
Lietuvos tėvų forumas kreipimuisi pritaria. L.e.p. LTF pirmininkas Kęstutis Mikolajūnas
Kreipimuisi pritariu
Kreipimuisi pritariu.
Kreipimuisi pritariu
Mokytoja Vitalija Fedaravičiūtė
Pritariu
VU prof. Vytautas Daujotis
Kreipimuisi pritariu.
Kreipimosi nuostatoms pritariu!!! Dalyvausiu, jei reikės už jas balsuoti referendume!
Tačiau raginu būti būdriems, atsargiems ir atidiems, kad neįkli9tumėt į teisėsSau’gos pinkles!!!
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 114 straipsni valstybinės valdžios ir valdymo institucija, Seimo nariu ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir: visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis i teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymų numatytą atsakomybę. Teismų sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami aukštesnės instancijos teismui.
Kreipimuisi pritariu
Kreipimuisi pritariu
Kreipimuisi pritariu.
Kreipimuisi pritariu
Kreipimuisi pritariu
Kreipimuisi pritariu
Pritariu
Pritariu
Pritariu kreipimuisi.
Pritariu.
Pritariu kreipimuisi. Tikra santuoka yra tik tokia, kurioje egzistuoja vyras ir moteris. In ir Jan. Visa kita yra disbalansas. Disbalansas šeimoje – disbalansas ir visuomenėje.
Esu vertėjas iš anglų kalbos.
Pritariu. Santuoka – tai vyro ir moters sąjunga. Tik tokia sąjunga yra vaisinga ir jos dėka gali augti sveika valstybė.
Esu 4 vaikų mama. Baigiau aplinkos inžineriją. Šiuo metu studijuoju šeimotyrą.
Kreipimuisi pritariu.
Pritariu
Pritariu
P\Kreipimuisi pritariu
Reipimuisi pritariam
Kreipimuisi pritariu.
Pritariu
Pritariu.
Visiškai pritariu.
Kreipimuisi pritariu
Kreipimuisi pritariam.
Renaldas Jančiauskas
Kreipimuisi pritariu
Kreipimuisi pritariu.
Kreipimuisi pritariu.
2018-11-20
Danutė Cidzikienė
Pritariu
Pritariu.
Pilnai pritariu
Kreipimuisi pritariu
Pritariu.
Pritariu
Žinoma, kad kaip kiekvienas sveikai galvojantis žmogus pritariu Kreipimuisi
Dėkojame už grėsmių nuovoką, pilietinį atsakingumą ir pačiu laiku parodytą iniciatyvą,
Kreipimuisi pritariu
Kreipimuisi pritariu.
Lituanistė Danutė Valentukevičienė
Kreipimuisi pritariu
Kreipimuisi pritariu.
pastorė Anželika Krikštaponienė
Kreipimuisi pritariu
kun. Arūnas Peškaitis OFM
Kreipimuisi pritariu
Pritariu Lietuvos pilietinių organizacijos ir piliečių VIEŠAM KREIPIMUISI. Šeima vadinti galimą tik moters ir vyro santuoką. Tik šeimoje gimsta nauja gyvybė, mūsų ateitis, Tos pačios lyties gyvenimas kartu turi būti vadinamas kitu vardu ir jokiu būdų tai negalima vadinti šeima. Mano nuomone, nėra jokių kliūčių dviejų, trijų, keturių, penkių ir t.t. kad ir tos pačios lyties žmonių bendrą gyvenimą vadinti gražiu lietuvišku žodžiu – Draugystė, o jeigu draugams yra noras turtu pasidalinti, gali draugystės sutartį sudaryti ir pas notąrą pasitvirtinti.
Kreipimuisi pritariu.
Kreipimuisi pritariu
Kreipimuisi pritariu
kunigas Arūnas Peškaitis OFM
pritariu
Jonas Jasaitis
Pritariu.