„Demografinė žiema“, kelianti grėsmę išsivysčiusiam pasauliui ir Vengrijai

Pastaraisiais dešimtmečiais Vakarų pasaulį kamuojančiam gyventojų skaičiaus mažėjimui skiriama palyginti nedaug dėmesio. Todėl pradeda atrodyti, kad vyrauja tik vienas siūlomas sprendimas – tai migracija, kuri neva yra vienintelis vaistas nuo demografinės krizės.

Prieštaraudama šiam požiūriui 2010 m. Vengrijos vyriausybė nusprendė pasiūlyti naują, alternatyvų modelį, kuris naudodamas vidinius išteklius, gali atnaujinti Europos bendruomenes.

Vengrija pirmoji pasaulyje šeimų stiprinimą ir pastangas įveikti demografinę krizę įtraukė vyriausybės darbotvarkę.Šioje valstybėje per pastaruosius 10 metų sukurta išsami Europos paramos šeimai sistema. Vengrija šeimai išleidžia 5 proc. šalies BVP.

Šalies šeimos politikos sistemai yra būdingos unikalios iniciatyvos. Pvz,,  keturis vaikus turinčios motinos yra visam likusiam gyvenimui atleidžiamos nuo pajamų mokesčių  valstybei,  tokioms  šeimoms yra teikiama beprocentinė 10 mln. HUF (28 000 EUR) paskola, skiriamos subsidijos jaunoms poroms, kurios laukiasi kūdikio ir kt.

Per dešimt metų Vengrijos šeimos politika tapo žinoma Europoje ir visam pasaulyje Vengrijai pavyko įrodyti, kad valstybės valdymas orientuotas į šeimą gali duoti pageidaujamų rezultatų. Tarp Europos Sąjungos valstybių narių Vengrijos vaisingumo lygis ir santuokų skaičius padidėjo labiausiai, o skyrybų skaičius pasiekė žemiausią ribą šešiasdešimt metų.

Rugsėjo 23 dieną Vengrijoje prasidėjo 4-asis Budapešto aukščiausiojo lygio Vidurio rytų Europos valstybių vadovų susitikimas demografiniais klausimais. Rengiamose konferencijose dalyvavo net 3 Latvijos atstovai (gerovės ministras G.Eglitis, parlamentarė J.Stepanenko ir premjero patarėjas demografijos klausimais). Tuo tarpu Lietuvos atstovų šame susitikime nebuvo (arba nepakvietė, arba renginio tema Lietuvos vadovams pasirodė neaktuali).

Júlia Tar

Vengrijos vyriausybė deda pastangas padėti šeimoms ir pakeisti 40 metų trukusio demografinio nuosmukio tendenciją, – savo įžanginėje kalboje 4-ojo aukščiausiojo lygio susitikimo demografiniais klausimais Budapešte metu pasakė ministrė be portfelio,  atsakinga už šeimų reikalus Katalin Novák.

„Į darbą šeimų labui Orbano vyriausybė žvelgė kaip į galimybę ir kaip į pareigą nuo pat atėjimo į valdžią 2010 metais ir gavo rinkėjų mandatą tai daryti”, – sakė Novák. „Demografinės prognozės neturi būti priimamos tik  kaip faktai, jos gali būti keičiamos“, -sakė ji.

Novák tvirtino, kad „demografinė žiema“ grėsė išsivysčiusioms šalims, įskaitant ir Vengriją, skatindama visus bendradarbiauti, kad būtų rasti tinkami sprendimai, taip pat rengti aukščiausio lygio susitikimus tokius, kaip šis.  „Dabartinis susitikimas skirs išskirtinį dėmesį sąsajoms tarp demografijos ir tvarumo, jame pranešimus skaitys 70 pranešėjų iš 18 šalių, įskaitant valstybių vadovus bei religinius lyderius, mokslininkus bei nevyriausybines organizacijas”,- kalbėjo Novák.

***

Kreipdamasis į susirinkusius Serbijos prezidentas Aleksandar Vučić teigė, kad demografinis klausimas tapo svarbiausiu politiniu klausimu, nes jis yra susijęs su „mūsų išlikimu“.

Nuo praėjusio aukščiausiojo lygio susitikimo demografijos klausimais Serbijos vyriausybė daug ko išmoko ir įgyvendino keletą priemonių, sumodeliuotų Vengrijos sistemoje, – sakė jis.

Socialinių medijų ir jų įtakos visuomenei kontekste Vučić minėjo, kad „liberalus politinis marksizmas“ skatina žmones kreipti dėmesį į dalykus, kurie keičia dalį jų gyvenimo, bet tuo pačiu veda juos prie kitos gyvenimo dalies atsisakymo. Vučić kalbėjo teisinės valstybės tema, kuri tapo opi problema, nes remiantis įstatymais ES galima versti paklusti „nepaklusnias“ valstybes.

Jo nuomone, kita centrinė tema turėtų būti kova su klimato kaita, kurią ir Serbija, ir Vengrija laiko labai reikšminga. „Bet ar tikrai tai svarbiau už demografinius klausimus? Ar tai tikrai svarbiau už mūsų šalių ateitį, už mūsų tautų ateitį?“- klausė jis.

Vučić teigė, kad Europa paskutiniais dešimtmečiais vis mažiau ir mažiau prisideda prie globalaus ekonominio augimo, pridurdamas, jog po kelių dešimtmečių vien tik Nigerija turės daugiau gyventojų negu Europos Sąjunga arba Jungtinės Amerikos Valstijos.

– Taigi, laikas veikti, – kalbėjo jis.

***
Slovėnijos Ministras pirmininkas Janez Janša populiacijos mažėjimą vadino didžiule problema, galinčia paveikti ateitį, todėl jos negalima ignoruoti. „Europos Sąjunga dabar svarsto apie Europos ateitį. […] Būtent dėl jos šios dienos susibūrimas yra viena iš svarbiausių dalių šiuose debatuose“,- sakė jis susirinkusiems.

Janša pažymėjo, kad gimstamumas Europoje nuo 1950-ųjų krito 40-70 procentų, kad 17 iš 27 ES šalių turi neigiamą gimstamumo rodiklį, kuris dar labiau sumažėjo Covid krizės metu.  „Mums reikia drąsių pasiūlymų, tam tikros europinės programos, iškeliančios šeimą į pirmąją vietą“, – sakė jis.

***

Moterų asociacija Nőkért Egyesület surengė piketą renkantis 4-ojo Budapešto aukščiausiojo lygio susitikimo dalyviams. Aktyvistės laikė plakatus su užrašais „Už mūsų pinigus? Ne! Apie mūsų kūnus? Ne! Be mūsų? Ne!” Organizacija skelbė savo tinklapyje,  jog be vyrų dominavimo tarp  kalbėtojų susitikime, kelia nerimą tai, kad vyriausybė biudžeto lėšomis priima visuomenės veikėjus, kurie yra itin antifeministiški, homofobiški bei rasistiški“ ir būtų mažiau pageidaujami kitose šalyse.

***
Serbų narys Bosnijos ir Hercegovinos prezidentiniame trejete Milorad Dodik sakė, kad Europa turėtų teikti pirmenybę šeimai, o ne migracijai. Europai reikia būti stabiliai ne tik ekonomiškai, bet ir demografijos srityje, kalbėjo jis, pridurdamas, kad tai suponuoja būtinybę palaikyti šeimas.

Dodik gyrė Vengrijos Ministro Pirmininko Viktoro Orbano šeimos politiką ir išreiškė viltį, kad ją turėtų perimti kuo daugiau Europos valstybių.

***
Čekijos Ministras Pirmininkas Andrej Babiš pabrėžė, kad tam jog būtų sustabdytas gyventojų skaičiaus nuosmukis, Europoje būtina didinti vaikų gimstamumą. o teigimu, koronaviruso pandemija įrodė, jog nacionalinės valstybės, besiremiančios šeimomis, yra nepakeičiamos. Nors Čekijos Respublikoje paskutiniais metais gimstamumas ėmė didėti, tačiau vis dar reikia ieškoti būdų, kaip pasiekti gimstamumo rodiklį 2,1, kuris būtinas stabilaus gyventojų skaičiaus išlaikymui.

Babiš kritikavo argumentą, esą turint mažiau vaikų, bus sumažintas anglies vartojimas ir tarša, pažymėdamas, jog „absurdas“ yra neturėti vaikų klimato apsaugos motyvais.

Šalių lyderiai pasirašė jungtinę Budapešto demografinio aukščiausiojo lygio susitikimo deklaraciją.

„Valstybių ir vyriausybių vadovai, dalyvavę 4-jame Budapešto demografiniame aukščiausiojo lygio susitikime pasirašė jungtinę deklaraciją, palaikančią šeimas”, – pranešė ketvirtadienį Vengrijos ministrė, atsakinga už šeimų reikalus. „Mes matome Europos demografinį atsinaujinimą, tvarumą ir ateitį šeimos stiprinime ir jos palaikyme“.

Facebook paskyroje ji nurodė, jog deklaracija įpareigoja signatarus tęsti veiksmingą šeimos politiką, skatinti poras turėti vaikų, prisidėti prie sąžiningo apmokėjimo už darbą.  Deklaracija taip pat ragina Europos Sąjungą formuojant savo politiką atsižvelgti į svarbius demografinius aspektus.

Szilárd Koszticsák/MTI nuotr.