Lietuvos pilietybės gavimas, kaip rodo praktika, yra pakankamai sudėtingas procesas, kurio metu pageidaujantieji ją gauti turi išsiaiškinti daugelį su šiuo procesu susijusių aplinkybių.
Ką labiausiai reikėtų žinoti žmonėms, svajojantiems apie mūsų valstybės piliečio pasą?
Prašymus dėl pilietybės suteikimo svarsto Prezidento kanceliarijos Pilietybės reikalų komisija. Juos patenkinus, pilietybę suteikia Lietuvos Respublikos Prezidentas. Pilietybei įgyti natūralizacijos būdu Lietuvoje yra keliamos kelios sąlygos. Pareiškėjas turi bent pastaruosius dešimt metų teisėtai gyventi Lietuvoje ir prašymo suteikti pilietybę padavimo metu bei per sprendimo priėmimą privalo turėti teisę nuolat gyventi Lietuvoje. Šis terminas sutrumpinamas iki septynerių metų, jeigu asmuo susituokia su Lietuvos piliečiu ir tą laiką su sutuoktiniu gyvena. Pareiškėjas turi išlaikyti lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminą, išskyrus vyresnius kaip 65 – erių metų asmenis; neveiksniuosius; pensinio amžiaus sulaukusiuosius; didelių ir vidutinių specialiųjų poreikių turinčiuosius; sunkiomis chroniškomis psichikos ligomis sergančiuosius.
Išskyrus atvejus, kai pareiškėjas yra asmuo be pilietybės, pabėgėlis arba užsienietis, kuris automatiškai netenka turimos kitos valstybės pilietybės, įgijęs Lietuvos pilietybę, pareiškėjas privalo pateikti rašytinius įrodymus, kad, įgijęs Lietuvos pilietybę, turimos pilietybės atsisakys.
Pilietybė pareiškėjui nesuteikiama, jeigu jis:
– rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė tarptautinius nusikaltimus – agresiją, genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus ar nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respubliką;
– iki atvykimo į Lietuvą kitoje valstybėje buvo baustas laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, kuris pagal Lietuvos įstatymus laikomas labai sunkiu nusikaltimu;
– Lietuvoje buvo baustas už labai sunkų nusikaltimą, nesvarbu, išnyko teistumas už šiame punkte nurodytus nusikaltimus, ar neišnyko;
– įstatymų nustatyta tvarka neturi teisės gauti dokumento, patvirtinančio teisę nuolat gyventi Lietuvoje.
Tiesa, net jei asmuo atitinka visas šias sąlygas ir netenkina pilietybės nesuteikimo sąlygų, pilietybė suteikiama, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos interesus. Suinteresuotam asmeniui turi būti pranešta, kokios yra jo prašymo atmetimo priežastys. Jis turi teisę apskųsti tokį sprendimą administraciniam teismui.
Kliūtys, dažniausiai atsirandančios asmenims be pilietybės, norintiems įgyti Lietuvos pilietybę natūralizacijos būdu
Tyrimai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonėms pagrindinė kliūtis yra prastas lietuvių k. mokėjimas. Neveltui kai kuriose savivaldybėse rengiami kursai, skirti žmonėms, norintiems išlaikyti lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus. Pavyzdžiui, romams.
Kiti asmenys nepajėgia susimokėti mokesčių už natūralizacijos procedūrą ir egzaminus.
Beje, viena iš rekomendacijų, kurias JT Pabėgėlių agentūra yra pateikusi Lietuvos vyriausybei, buvo supaprastinti pilietybės įgijimo procedūrą, įskaitant reikalavimą švelninti kalbos mokėjimą. Lietuva su šiuo reikalavimu nesutiko, pareikšdama, jog „nesama duomenų, patvirtinančių, kad Lietuvos nuostatos dėl pilietybės įgijimo sudaro kliūčių užtikrinti tinkamą žmogaus teisių apsaugą Lietuvos gyventojams“.
Pilietybės atkūrimas asmenims, turėjusiems Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 dienos
Ir jiems, ir jų palikuonims pilietybė gali būti atkurta nepriklausomai nuo to, gyvena jie Lietuvoje, ar ne. Lietuvos pilietybė negali būti atkurta asmenims, kurie yra kitos valstybės piliečiai, išskyrus atvejus, kai jie buvo deportuoti iš Lietuvos arba iš jos išvyko iki 1990 m. kovo 11 d., arba yra tokių asmenų palikuonys. Jie taip pat turi neatitikti vienos arba daugiau pilietybės nesuteikimo sąlygų, nustatytų Pilietybės įstatymo 22 straipsnyje. Lietuvos pilietybė gali būti atkurta tik vieną kartą.
Lietuvos pilietybės suteikimas supaprastinta tvarka
Lietuvių kilmės asmenims, t.y. asmenims, kurių vienas iš tėvų ar senelių yra arba buvo lietuvis, ir kuris pats save laiko lietuviu bei tą deklaruoja rašytiniu pareiškimu, Lietuvos pilietybė gali būti suteikiama supaprastinta tvarka, t.y. nereikalaujant atitikti natūralizacijos sąlygų. Asmuo turi būti niekada neturėjęs Lietuvos pilietybės, neturėti kitos valstybės pilietybės ir neatitikti jokių bendrųjų pilietybės nesuteikimo sąlygų. Prašymai teikiami LR Prezidentui per teritorinės policijos įstaigos migracijos skyrių ar diplomatines institucijas. Mokestis – 50 eurų.
Teisė į vyriausybės paramą
Tik asmenys be pilietybės, kurie yra teisėti Lietuvos gyventojai, turi teisę į vyriausybės paramą socialinių paslaugų ir socialinių išmokų forma, išskyrus socialinį būstą (pastogę). Lietuvos piliečiai, mūsų šalyje nuolat gyvenantys užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės turi vienodas teises į socialinį aprūpinimą, jeigu valstybės įstatymuose ir tarpvalstybinėse sutartyse nenumatyta kitaip. Tačiau turintiems leidimus laikinai gyventi asmenims be pilietybės socialinės gerovės teisės aktai nėra taikomi visa jų apimtimi (nors ir yra kelios išimtys). Tokie žmonės turi užsiregistruoti socialinio draudimo sistemoje arba patys už tai sumokėdami, arba mokėdami pajamų ir kitus mokesčius, tačiau turi teisę gauti būtinąją medicinos pagalbą, jeigu valstybės teisės aktuose nenumatyta kitaip. Tačiau jeigu laikinasis gyventojas dirba, jis ir jo nepilnamečiai vaikai turi teisę į pilnutinę medicinos priežiūrą pagal privalomojo sveikatos draudimo sistemą. Tačiau jie, išskyrus kelias išimtis, neturi teisės gauti pagrindinių socialinių išmokų, tokių, kaip išmokos vaikams ar šalpos išmokos.
Asmenys, kurie pagal Lietuvos įstatymus nėra teisėti gyventojai, turi teisę tik į būtinąją medicinos pagalbą.
Užsieniečių registracijos centre sulaikyti ar apgyvendinti asmenys be pilietybės turi teisę ir į kitas medicinos paslaugas, ne tik į būtinąją medicinos pagalbą.
Lietuvos teisės aktuose numatoma Lietuvoje teisėtai gyvenančių užsieniečių šeimų susijungimo galimybė.
Nepilnamečių be pilietybės, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas ir išduotas leidimas nuolat gyventi, tėvams gali būti išduotas leidimas laikinai gyventi. Tačiau asmenys be pilietybės, kuriems teikiama laikinoji apsauga, neturi teisės į šeimos susijungimą. Prie asmens be pilietybės gali prisijungti jo nepilnamečiai vaikai, jeigu jis arba jo sutuoktinis, kuris yra vaiko globėjas, turi leidimą gyventi. Jeigu asmuo be pilietybės arba susiję asmenys gyvena Lietuvoje ir turi leidimą gyventi nuolat, bet dėl amžiaus ar negalios negali dirbti, vaikas ar vaikai gali gauti leidimą gyventi laikinai. Asmens be pilietybės sutuoktiniui ar civiliniam partneriui gali būti išduotas leidimas gyventi laikinai, jeigu abiem yra sukakę ne mažiau kaip 21 metai. Tėvai ir vaikai taip pat turi teisę į šeimos susijungimą.
Asmenys, siekiantys gauti leidimą gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo atveju, privalo atitikti šias sąlygas: turėti galiojantį sveikatos draudimą, pakankamas pajamas, gyvenamąją vietą ir galiojantį kelionės dokumentą. Leidimai išduodami tam pačiam laikotarpiui, kaip asmenims be pilietybės šeimų susijungimo atveju. Susijungimo su vaikais, sutuoktiniu ar civiliniu partneriu ir kitais pirmosios eilės pagal tiesioginę giminystės liniją giminaičiais atveju, kviečiantis asmuo be pilietybės turi būti išgyvenęs Lietuvoje ne mažiau kaip dvejus metus, turėti ne mažiau kaip vienerius metus galiojantį leidimą laikinai gyventi ir turėti pagrįstas perspektyvas įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvoje.
Tačiau ši nuostata netaikoma tiems asmenims be pilietybės, kurie:
– gavo prieglobstį,
– persikėlė į Lietuvą atlikti mokslinių tyrimų ar dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą,
– dėsto ar dalyvauja mokslo ir švietimo institucijų stažuotėse pagal tarptautines sutartis ar pagal ES mainų su trečiosiomis šalimis programas,
– tiesiogiai dalyvauja valstybei svarbiuose projektuose arba Lietuvoje investavę lėšų.
Panaikinus asmens be pilietybės leidimą laikinai gyventi mūsų šalyje, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi šalyje kitais pagrindais.
Visi teisėtai Lietuvoje gyvenantys asmenys be pilietybės turi teisę į darbą
Nuolat gyvenantiems asmenims teisė į darbą suteikiama automatiškai. Tačiau dauguma leidimus laikinai gyventi turinčių asmenų turi kreiptis dėl leidimo dirbti ir jį gauti. Asmenims, kurie gauna leidimą šeimos susijungimo atveju; dėl to, kad išsaugojo teisę į Lietuvos pilietybę; kad yra nustatyta globa (rūpyba) arba teikiama papildoma apsauga Lietuvoje, netaikomas įpareigojimas gauti leidimą dirbti.
Anksčiau leidimą laikinai gyventi turintys „atgal negrąžintini“ asmenys privalėjo gauti atskirą leidimą dirbti. 2015 metų lapkričio 26 d. pakeitus įstatymą, jiems automatiškai suteikiama teisė dirbti. Šis svarbus pakeitimas sveikintinas.
Parengta pagal UNHCR regioninės atstovybės Šiaurės Europai parengtą dokumentą „Asmenų be pilietybės padėtis Lietuvoje“.
Išsamiau apie šią problemą – Internete
Daugiau žinių žmonėms, siekiantiems pilietybės, galima rasti ir ČIA
MD psl., LRKD parengtoje informacijoje
SRTRF remiama programa
