Šeimų sąjūdžio protestas prie Seimo.
Lietuvos valdžiai nepaisant „Didžiojo šeimos gynimo maršo 2021“ pareikštų reikalavimų, visuomeninkai rengia trijų dienų „įspėjamajį protestą″ prie Seimo. Nors Vilniaus savivaldybė ir nedavė leidimo, tačiau birželio 15-osios rytą prie Seimo susirinko apie pusė tūkstančio žmonių į protesto akciją dėl valdžios vykdomos šeimos politikos. Protesto dalyviai Seimo automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjo būreliais maždaug po 15, nes tokiam kiekiui žmonių nereikia gauti leidimo. Vilniaus policija teigia pažeidimų akcijos metu neužfiksavusi.
Dėl Šeimos gynimo maršo tęsinio pradėta administracinė teisena dėl galimų pažeidimų.
Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato 3-iojo policijos komisariato pareigūnai, įvertinę dienos metu surinktą medžiagą, pradėjo administracinę teiseną dėl galimų Susirinkimų įstatymo pažeidimų. Administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnis už tokius veiksmus numato baudą nuo 140 iki 600 eurų, praneša policija. Kaip rašoma išplatintame pranešime, teisena pradėta dėl to, kad susirinkusieji nesilaikė susirinkimų įstatyme numatytų reikalavimų, kurie numato, kad didesnei nei 15 asmenų grupei turi būti išduotas savivaldybės leidimas. „Dienos metu pareigūnai įspėjo akcijos organizatorius ir dalyvius, kad jie laikytųsi numatytų reikalavimų, tačiau dienos pabaigoje pareigūnai konstatavo, kad tų reikalavimų nebuvo laikomasi“, – teigiama pranešime.
Dėl panaudoto smurto prieš Seimo narį. Į Seimą atvykusi generalinė prokurorė Nida Grunskienė pranešė, jog ikiteisminį tyrimą dėl galimo bandymo papirkti Seimo narį Matą Maldeikį perima Generalinė prokuratūra. „Tokį sprendimą priėmiau siekdama, kad ikiteisminio tyrimo eiga nekeltų abejonių dėl objektyvumo, nešališkumo, išsamumo“, – sakė ji.
Atidengtas paminklas sovietų okupantų nužudytam pasieniečiui A. Barauskui.
Minint 81-ąsias sovietų pirmosios okupacijos metines, Ūtos kaime, Varėnos r., atidengtas paminklas pirmajam nuo sovietų okupantų žuvusiam Lietuvos pasieniečiui Aleksandrui Barauskui. Ši A. Barausko žūtis akivaizdžiai paneigia Sovietų Sąjungos, o dabar Rusijos Federacijos skleidžiamą istorinę netiesą apie tai, kad sovietų kariuomenė į Lietuvą įžygiavo taikiai. Paminklo atidaryme dalyvavo Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, Seimo Pirmininkės pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, buvęs Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška, Karinių oro pajėgų vadas plk. Dainius Guzas, Valstybinės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas generolas Rustamas Liubajevas, Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, LGGRTC Memorialinio departamento direktorė Gintarė Jakubonienė ir kt. Paminklą pastatė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Migracija iš Baltarusijos. Premjerė Ingrida Šimonytė su pasieniečių vadu Rustamu Liubajevu apsilankė pasienio su Baltarusija užkardoje. R. Liubajevo teigimu, Minske šiuo metu gali būti apie 1,5 tūkst. neteisėtai į Europos Sąjungą norinčių patekti migrantų. Tuo tarpu Vilniuje viešėjęs Graikijos užsienio reikalų ministras Nikos Dendias pažadėjo pagalbą Lietuvai suvaldant nelegalios migracijos srautus, pavyzdžiui, atsiunčiant Graikijos pareigūnus konsultacijoms.
Latvija atveria sienas: turintiems COVID pažymėjimą nebereikės karantinuotis arba testuotis atvykus.
Latvijoje nuo birželio 16 dienos švelninami reikalavimai asmenims, atvykstantiems iš užsienio, naujienų agentūrai BNS antradienį pranešė Latvijos transporto ministerija. Nuo rytojaus draudimas vykti nebūtinų kelionių į užsienį ir reikalavimas atlikti COVID-19 testą bei karantinuotis įvažiavus į Latviją bus atšaukti asmenims, kurie galės pateikti skaitmeninį COVID pažymėjimą, įrodantį, kad jie yra vakcinuoti nuo koronaviruso arba per pastaruosius šešis mėnesius juo persirgo. Augant paskiepytų gyventojų daliai ir mažėjant naujai registruojamų COVID-19 atvejų skaičiui ministrų kabinetas nusprendė atšaukti reikalavimus epidemiologiniam saugumui užtikrinti tiems, kurie baigė vakcinaciją arba persirgo COVID-19. Pereinamuoju laikotarpiu, kuris truks iki rugsėjo 1 dienos, užteks pateikti dokumentą anglų arba šalies, į kurią vykstama, kalba. Bus priimami popieriniai arba skaitmeniniai pažymėjimai, turimi išmaniajame įrenginyje.
Prekybos sutartis. Jungtinė Karalystė ir Australija susitarė dėl laisvosios prekybos sutarties po „Brexit“ – panašų susitarimą britai jau yra pasiekę su Japonija ir Europos Sąjunga. Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Domicinas Raabas teigia, kad sutartis yra svarbi, britams siekiant prisijungti prie didžiulės Indijos-Ramiojo vandenyno regiono laisvosios prekybos zonos.
Birželio 15-oji – Pasaulinė kovos prieš blogą elgesį su pagyvenusiais žmonėmis diena.
Netinkamas elgesys su pagyvenusiais žmonėmis yra visuotinė problema. Visame pasaulyje pagyvenę žmonės yra žeminami, užgauliojami ar net skriaudžiami fiziškai. Statistika rodo, kad kas dvidešimtas pagyvenęs žmogus susiduria su prastu artimų žmonių elgesiu. Vilnius buvo vienintelė šalies savivaldybė, kurios gyventojai dar nebuvo peržengę vidutinės sekančio dešimtmečio ribos. Tuo tarpu, vidutinis visaginietis buvo 53 metų amžiaus, vidutinis anykštėnas ar ignalinietis – 52 metų, zarasiškis – 51 metų. Dar beveik dešimtyje savivaldybių vidutinis medianinis gyventojų amžius buvo pasiekęs 50 metų. Netoli šios ribos buvo ir Širvintų rajono savivaldybė (47), o Sostinės regione vyriausi buvo ukmergiškiai (49).
Draudimai Vengrijoje. Vengrijos parlamentas priėmė įstatymą, kad jaunesniems nei 18 metų asmenims nebūtų prieinamas joks turinys, vaizduojantis homoseksualumą. Šį sprendimą kritikai pavadino LGBT bendruomenės teisių varžymu. Sprendimo priėmimo išvakarėse į protestą prieš jį prie parlamento susirinko apie 5 tūkst. žmonių.
