Vasario 28 dieną paskelbtas Romos manifestas apie dirbtinį intelektą ir etiką. Tarp Popiežiškosios gyvybės akademijos koordinuoto susitikimo dalyvių – skaitmeninių technologijų giganto IBM direktorius, Europos Parlamento pirmininkas, JT maisto ir žemės ūkio agentūros generalinis direktorius, daug kitų atsakingas pareigas einančių asmenų. Taip pat daug jaunuolių, kurių gyvenimams šiuo metu vykstanti skaitmeninių technologijų revoliucija vis labiau darys įtaką.
Dėl sunegalavimo Šventasis Tėvas negalėjo asmeniškai pasveikinti susitikimo dalyvių, tačiau jo įžvalgas jiems perteikė arkivyskupas Vincenzo Paglia, Popiežiškosios gyvybės akademijos pirmininkas.
„Skaitmeninės inovacijos susiję su visais gyvenimo aspektais, asmeniniais ir visuomeniniais. Jos keičia pasaulio ir savęs pačių suvokimą. Jos vis labiau dalyvauja žmogaus veikloje ir net sprendimuose, todėl daro įtaką mūsų mąstymo ir veikimo būdui. Šiandien sprendimai, taip pat svarbiausiose srityse – medicinoje, ekonomikoje ir visuomenėje – jau yra bendras žmogiškos valios ir algoritmų sekos rezultatas. Asmens veiksmuose vis labiau susilies žmogiškas matmuo ir automatinis skaičiavimas, taps vis sudėtingiau suprasti jo objektą, numatyti jų pasekmes ir apibrėžti
Daugiau
Dirbtiniam intelektui turi būti nustatytos etinės ribos
Dirbtiniam intelektui turi būti nustatytos etinės ribos
atsakomybę“, – pažymi popiežius Pranciškus. Jis priminė, kad žmonijos istoriją pakeitė tokie išradimai kaip garo variklis arba elektra. Skaitmeninių technologijų revoliucija pakeis dar daugiau dėl savo greičio ir galėjimo apimti visą planetą, dėl sugebėjimo integruoti įvairias žinojimo sritis ir, regis, peržengti ribas, kurios seniau buvo aiškiai skiriamos: tarp organiškos ir neorganiškos medžiagos, tarp realios ir virtualios tikrovės.
Rizika neturi aptemdyti potencialo
Tačiau vienodumas dažnai tampa pagrindiniu kriterijumi, socio-ekonominiame plane dažnai esame paverčiami vartotojais, kurie tarnauja nedaugelio rankose sutelktiems interesams. Iš internete paliktų pėdsakų algoritmai išgliaudo duomenis, kurie leidžia kontroliuoti mūsų įpročius ir santykius dėl komercinių tikslų, mums patiems to nežinant. Ši asimetrija, kai nedidelis žmonių skaičius žino viską apie mus, o mes nieko apie juos, riboja kritinį mąstymą ir laisvės raišką. Duomenų ir turto koncentracija keliose rankose, kartu su nelygybės augimu, yra pavojus demokratinėms visuomenėms.
„Tačiau šie pavojai neturi užgožti didelių galimybių, kurias teikia naujosios technologijos. Jos yra Dievo dovana: tai resursas, kuris gali duoti gerų vaisių“, – pabrėžė Pranciškus. Su sąlyga, kad jų kūrėjai jas kurs etiškai ir kad jos bus užprogramuotos veikti etiškai. Tai problema, kuri susijusi su visa žmonija ir prie kurios sprendimo turi prisidėti visi, ypač turintys mokslinę, ekonominę ir politinę atsakomybę, taip pat tikintieji su savo daugiaamže etinės minties tradicija. Bendro etinio pagrindo paieškos turi žengti kartu su atitinkamu ugdymu ir teisiniu reguliavimu. Žmogaus teisės yra bendra gairė šios algoritminės etikos kūrimui.
Romos manifestas
Susitikimo dalyviai paskelbė Romos manifestą (Rome call for AI ethics), kuriame išsamiau aptaria etikos, ugdymo ir teisių koordinates. Jis pabrėžia, jog naujosios technologijos turi ne pakeisti žmogų, o papildyti jo veiklą, sumanymus, orumo ir žmogaus teisių užtikrinimą, kiekvieno asmens ir bendro gėrio siekį, taip pat tvarų ir harmoningą gyvenimą natūralioje aplinkoje. Manifeste nurodomi tokie algoritminės etikos principai: skaidrumas – supratimas su kuo turima reikalų; visų poreikių įtraukimas; kuriančiųjų ir naudojančiųjų dirbtinį intelektą atsakomybė; nešališkumas – vienodų kriterijų taikymas, kai tai susiję su teisingumu ir žmogaus orumu; patikimumas; saugumas ir privatumo užtikrinimas.
