Labai gerai atskleista, kad skiepų nauda tai tikėjimas, net oficialūs duomenys jo nepalaiko. Daugelis, kurie nesiskiepija (nesvarbu, kurioje šalyje) mato būtent tą problemą, kurią užkabinai, kad skiepijimas ne medicininis sprendimas, o politinis. O politiniai sprendimai šioje srityje kelia daug moralinių problemų. Viena iš jų diskriminacija. Ir kaip pats matai nelengva ją išspręsti vien iš politologo pozicijos, dėl to, manau, lenki į medicininę nuomonę tai yra kolektyvinį imunitetą. Bet kolektyvinio imuniteto idėja turi taip pat bėdų, kas tai?: 1) jei tai tam tikras skaičius paskiepytų žmonių – iš kur tas skaičius, kas jį nustatė, kaip nustatė, kaip išvengė manipuliacijų, jei skiepų veiksmingumas 60 proc. ir daug kitų klausimų; 2) jei tai bendruomenės atsparumas ligai, kurį mes galime įsivaizduoti ar prisiminti iš kai kurių pavyzdžių ( patirties su kitomis ligomis) savo gyvenime ar istorijoje – gal jis jau pasiektas, nes jame didelis persirgusiųjų ir šiaip stiprios sveikatos žmonių indėlis, kaip patikrinti? Būtent tokiame kontekste tavo skatinimas skiepytis labai netinkamas. Juolab tai pateikti, kaip moralinį sprendimą prieš diskriminaciją. Išeitis būtų, jei tikri specialistai turėtų galimybę, dirbti, atvirai diskutuoti ir visapusiškai šviesti žmones.
Valstybės tikslas – tautos išlikimas
Apie tai kalbėjomės šiandien pasirodžiusioje tinklalaidėje su Edmundu Jakilaičiu. „Skiesti ar gryninti?“ pavadino jis...
Vytautas Sinica
Tęsiasi žiniasklaidos laidų masinės imigracijos tema maratonas. Patikinu, kad ateinančią savaitę laukia ir daugiau. „Lietuvos ryto“ televizijoje...
Labai gerai atskleista, kad skiepų nauda tai tikėjimas, net oficialūs duomenys jo nepalaiko. Daugelis, kurie nesiskiepija (nesvarbu, kurioje šalyje) mato būtent tą problemą, kurią užkabinai, kad skiepijimas ne medicininis sprendimas, o politinis. O politiniai sprendimai šioje srityje kelia daug moralinių problemų. Viena iš jų diskriminacija. Ir kaip pats matai nelengva ją išspręsti vien iš politologo pozicijos, dėl to, manau, lenki į medicininę nuomonę tai yra kolektyvinį imunitetą. Bet kolektyvinio imuniteto idėja turi taip pat bėdų, kas tai?: 1) jei tai tam tikras skaičius paskiepytų žmonių – iš kur tas skaičius, kas jį nustatė, kaip nustatė, kaip išvengė manipuliacijų, jei skiepų veiksmingumas 60 proc. ir daug kitų klausimų; 2) jei tai bendruomenės atsparumas ligai, kurį mes galime įsivaizduoti ar prisiminti iš kai kurių pavyzdžių ( patirties su kitomis ligomis) savo gyvenime ar istorijoje – gal jis jau pasiektas, nes jame didelis persirgusiųjų ir šiaip stiprios sveikatos žmonių indėlis, kaip patikrinti? Būtent tokiame kontekste tavo skatinimas skiepytis labai netinkamas. Juolab tai pateikti, kaip moralinį sprendimą prieš diskriminaciją. Išeitis būtų, jei tikri specialistai turėtų galimybę, dirbti, atvirai diskutuoti ir visapusiškai šviesti žmones.
Ačiū už išsąmų paaiškinimą.