Dar neseniai Ukrainos užsienio reikalų ministru buvusiam Dmytro Kulebai pasakiau, kad dabar plačiai paplitusi nuomonė, jog Ukraina pralaimi karą. Jis sutinka, kad reikalai atrodo prastai. „Ar mes šiandien turime priemonių ir įrankių, kad galėtume pakeisti įvykių eigą ir pakeisti įvykių trajektoriją? Ne, neturime. Ir jei taip bus ir toliau, mes pralaimėsime karą“.
Mane nustebino jo tiesmukumas. Po to seka pauzė – kol jis šiek tiek sušvelnina savo nuosprendį. „Tiesa, kad mūšio lauke viskas atrodo blogai. Bet pirmaisiais 2022 m. mėnesiais viskas atrodė dar blogiau. Tai, ko nekenčiu pokalbiuose su Europos ir Amerikos ekspertais, – o „nekenčiu“ yra žodis, kurio paprastai nevartoju, – kad visi klausia, ką Ukraina yra pasirengusi daryti, kokias nuolaidas Ukraina yra pasirengusi padaryti. O aš sakau: vaikinai, pirmiausia raskite atsakymą į klausimą, [kokias nuolaidas] Putinas pasirengęs padaryti. Nes būtent iš ten kyla karas“.
Taigi prašau jo atsakyti į savo paties klausimą. Kokias nuolaidas Putinas pasirengęs padaryti? „Jo tikslas aiškus. Jis turi vienaip ar kitaip išardyti Ukrainos valstybę… Jo logika tokia: kodėl turėčiau priimti dalį jos, jei galiausiai galiu pasiimti ją visą?“
Vakarų atsargumas dėl karinės pagalbos Ukrainai buvo nuolatinis V. Zelenskio vyriausybės nusivylimo šaltinis. Klausiu, kaip Kuleba mano, kodėl Ukrainos Vakarų sąjungininkai taip nenoriai tiekia dalį pažangios ginkluotės, kurios šalis prašo. „Klausimas, kodėl Vakarai ko nors nedaro, paprastai būna pats sunkiausias“, – mąsto jis, o paskui pateikia atsakymą.
„Mums, ukrainiečiams, pasisekė, kad 2022 m. Jungtinių Valstijų prezidentu buvo Džo Baidenas, nes jei juo būtų buvęs kas nors kitas, mums būtų buvę daug blogiau. Joe Bideno širdyje yra vietos Ukrainai. Tačiau jo protą suformavo šaltojo karo logika. Su juo nekalbėsite apie Ukrainos narystę NATO. Nekalbėkite su juo apie atomines bombas. Nes tai yra dalykai, kurie jį suerzina“. Bideno administracija, besibaimindama branduolinio karo pavojaus – baimės, kuria Putinas vis dar naudojasi – lėtai sprendė puolamųjų ginklų tiekimo Ukrainai klausimą.
Jei J. Bidenas buvo nevienareikšmiška palaima Ukrainai, tai ką galima pasakyti apie D. Trumpą? Ar Kuleba nerimauja? „Aš visai nesu susirūpinęs, nes tai nėra kažkas, ką galėčiau pakeisti“.
Kuleba, kaip dešimtmečius dirbantis diplomatas, yra įpratęs atidžiai žiūrėti į tai, ką žmonės kalba, ir į galimą atotrūkį tarp žodžių ir veiksmų. „Pirmiausia atskirkite tai, ką sako D. Trumpas, ir tai, ką sako aplinkiniai, – pataria jis. „Muskas, Trumpo sūnus – jie gali sakyti, ką nori. Bet jei pažvelgtumėte į tai, ką kalba D. Trumpas, jis iš esmės išsako tik du dalykus. Pirma, aš tai sutvarkysiu. Ir antra, Zelenskis yra geriausias pardavėjas pasaulyje“.
Tada jis sako tai, kas mane nustebino: „Ir Zelenskis, ir Putinas turės tą pačią strategiją. Jie mato Trumpą kaip galimybę“.
Esu šiek tiek suglumęs. Nesunku įžvelgti Putino galimybę. Juk Trumpas, atrodo, nusiteikęs nutraukti karinę pagalbą Ukrainai. Tačiau kokia galėtų būti Zelenskio nauda?
Kuleba pateikia scenarijų. Tiek Rusijos, tiek Ukrainos vadovai „praneša apie pasirengimą kalbėtis, nes nenori būti tie, kurie atmes Trumpą. Pirmasis, kuris tai padarys, pralaimės žaidimą, tiesa? Jei Trumpas, tarkime, supyksta ant Putino… ar kažkas pasikeis kaip atsakomoji priemonė? Galbūt [siekiant] sustiprinti Ukrainą?“
Kartais teigiama, kad Rusija ir Ukraina buvo pasirengusios sudaryti susitarimą praėjus vos keliems mėnesiams po V. Putino visiškos invazijos 2022 m. vasarį, tačiau Kijevo sąjungininkai iš Vakarų įtikino Ukrainą atsisakyti susitarimo.
Kuleba buvo glaudžiai susijęs su derybomis su rusais, todėl klausiu jo apie tai. Jis susierzinęs atsidūsta. „2022 m. nebuvo jokio taikos susitarimo. Šį argumentą girdėjau visur – Afrikoje, Azijoje ir net Amerikoje. Jie sako: „Bet jūs buvote arti taikos, o kruvinieji Vakarai neleido jums to padaryti, nes Vakarai nori, kad jūs kovotumėte iki paskutinio ukrainiečio“.
Pasak Kulebos, šis paplitęs požiūris visiškai apverčia tikrovę. „Žinant mūsų Vakarų partnerius, kuriuos labai branginu ir vertinu, – šypsosi jis, – jei 2022 m. būtų buvusi bent menkiausia galimybė užbaigti karą, jie būtų užgulę mums ant pečių ir pasakę, darykite tai.“
Rusijos taikos pasiūlymai, jo nuomone, buvo visiškai nerimti. „Juose netgi buvo viena nuostata, kad visa Ukrainos sunkioji ginkluotė turi būti patalpinta į sandėlius ir šie sandėliai turi likti Rusijos pajėgų kontrolėje … Taigi planas buvo aiškus. Neutralizuoti Ukrainą, likti ten, kur jie yra Ukrainoje, demilitarizuoti Ukrainą. O tada atlikti galutinį šūvį“.
Klausiu A. Kulebos, ar Didžiosios Britanijos ar ES gyventojai turėtų jausti tiesioginę Rusijos grėsmę. Jo atsakymas tylus, bet ryžtingas: „Nuo tada, kai prasidėjo plataus masto invazija, pokalbiuose su kolegomis užsienio reikalų ministrais privačiai pradėjau sakyti, kad jei nepadėsite mums nugalėti Rusijos Ukrainoje, būsite kiti. Ir jie sakydavo: Dmytro, mes tave mylime, bet tai yra per daug. Mes esame Nato, o Putinas nedrįs pulti Nato“.
Tačiau A. Kuleba mano, kad Nato nebėra tokia geležinė garantija, kokia buvo anksčiau. „Europos sąjungininkų pasitikėjimas Nato nėra pagrįstas Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsniu. Iš tikrųjų jis grindžiamas vienu sakiniu – „Jungtinės Valstijos gins kiekvieną mūsų sąjungininkų teritorijos centimetrą“. Ir šis sakinys priklauso Bidenui. Ką daryti, jei turite prezidentą, kuris sako, kad neketina ginti kiekvieno jūsų teritorijos colio? … Jei D. Trumpas pasakys ką nors panašaus, Nato skydo neliks, o V. Putinas jausis laisvas daryti, ką nori.“
Gurkšnodamas kavą ir žaisdamas su ant grotelių keptu pomidoru, paprašau savo svečio tai paaiškinti ir jis sutinka: „Įsivaizduokime, kad Putinas išdrįstų pulti… Aš myliu Estiją ir Lietuvą, Latviją, jie labai geri draugai, bet [rusai] per 24 valandas užims didelę dalį jų teritorijos … Taigi įsivaizduokime, kad maždaug po kelių mėnesių NATO pajėgos didvyriškai išstumia Rusijos kariuomenę iš Baltijos šalių … Po kelių mėnesių sunkių kovų šios Baltijos šalys atrodys taip, kaip šiandien atrodo Bachmutas ir visas Donbasas. Jų nebeliks. Jos bus tiesiog sulygintos su žeme. Ar tai realybė, kurią Vakarai pasirengę priimti?“
Jei europiečiai lėtai suvokia Rusijos grėsmės realybę, tai ką daryti su likusiu pasauliu? Viena iš nepavydėtinų Kulebos, kaip užsienio reikalų ministro, užduočių buvo keliauti po „globalius pietus“ ir bandyti pristatyti savo šalį.
Klausiu, ar jis susidūrė su daugybe atvirų simpatijų Rusijai. Jis sako, kad iš esmės taip nebuvo. „Jie visi supranta, kas vyksta, ir visi buvo Ukrainos pusėje. Tačiau tada kiekvienas lyderis savęs klausia: „Kas man nutiks, jei atvirai pasipriešinsiu Rusijai?“. Afrikos lyderiai dėl to buvo ypač susirūpinę. Kai kurie iš jų tiesiog bijojo, kad Rusija įvykdys perversmą arba juos nužudys, jei jie atvirai mus palaikys… Ir dar vienas dramblys kambaryje – Kinija. Nes Afrika yra Kinijos teritorija su labai retomis išimtimis“.
O kaip dėl šalies, kurioje sėdime? Kuleba atviras: „Atleiskite, bet britų užsienio politika iki Rusijos invazijos buvo bergždžia. Didžioji Britanija pralaimėdavo visose kryptyse, ir aš mačiau, kad tai vyksta daugelyje, daugelyje šalių… Žinau, kad šioje šalyje labai nemėgstate Boriso Johnsono, bet manau, kad jis instinktyviai pajuto, jog padėti Ukrainai yra ne tik teisinga, bet ir galimybė Britanijai visiems priminti, kad ji yra didi šalis… Ši strategija Britanijai pavyko todėl, kad ji nebijojo vadovauti pokalbiui su amerikiečiais.“
Artėja vidurdienis, mūsų pusryčiai baigti, o kavos puodeliai tušti. Todėl paprašau savo svečio pažvelgti truputį atgal. Karas Ukrainai buvo tragedija, tačiau ar jis taip pat įtvirtino šalies tarptautinę tapatybę? Jis pritariamai linkteli galva: „Jei nebūtų buvę šio karo, būtume sugaišę dar gal 100 metų, kad pasaulis mus pripažintų ir kad Vakarai mus pripažintų kaip savo dalį. Bet kaip žmogus norėčiau, kad to niekada nebūtų buvę. Verčiau būčiau praleidęs tuos 100 metų, kaip vėžlys judėdamas link šio tikslo.“
Kiekvienas ukrainietis, nuo mus aptarnaujančios padavėjos iki buvusio užsienio reikalų ministro, su savimi nešiojasi karo sukeltą sielvartą. Klausiu Kulebos apie draugus, kurių jis neteko: „Turiu porą žmonių, kuriuos pažinojau ir kurių telefono numerius turėjau prisiversti ištrinti iš savo telefono“, – tyliai sako jis.
Tačiau jis priduria, kad labiausiai nukentėjo jaunoji karta. Kuleba yra išsiskyręs ir turi du vaikus. Jis sako, kad jo aštuoniolikmetis sūnus, kuris yra studentas, turi „daug, labai daug draugų, kurie žuvo. Jis labai traumuotas“.
Baisius nuostolius, kuriuos Ukrainai atneša karas, mini daugelis žmonių Vakaruose, kurie ragina kuo greičiau užbaigti konfliktą. Tačiau Kuleba mano, kad jie yra suklaidinti. „Šis karas tęsis tol, kol Putinas manys, kad Ukraina neturi teisės egzistuoti. Ir visi, kurie mano kitaip, yra arba kvailiai, arba dirba Rusijai“.
Gurkšnodamas kavą ir žaisdamas su ant grotelių keptu pomidoru, paprašau savo svečio tai paaiškinti
Jei jis dabar jau ne ministras, kodėl neina į frontą?
„Aš myliu Estiją ir Lietuvą, Latviją, jie labai geri draugai, bet [rusai] per 24 valandas užims didelę dalį jų teritorijos … ” Kuleba teisus. Nepaisant mūsų 3 proc. hynybosbiudžeto taip ir atsitiktų.
tos ir anie jau prileido iš Rusijos ir Blatarusijos (ir ne tik) į Lietuvą? Tikslas koks? Kaip ten padėtis Vilniuje? Rusifikacija, islamizacija?
„Dmytro Kuleba: Jei taip bus ir toliau, mes pralaimėsime karą..”
Nesuprantu, kas „įleido panikierių” Kulebą, gadinti vietos runkelių peremoginę nuotaiką.. Per visus vietos „čaynykus” beveik 3 metai transliuojama, kad rusas visuose frontuose „gauna pipirų, bėga namo, savo kūnais trešia Okrainos laukus…” Okrainos pasibaigusio galiojimo „prezidentas” ir toliau „peremogiškai” uosto „koksą”, skelbia prieš Rusiją „pergalės, ištvermės..” planus.. Jau gal daugiau kaip du mėnesiai banderchalopai „duoda rusui kruopų” Rusijos Kurske.. Okrainai JAV su visu NATO pateikė super puper raketas, turi Ukraina ir super puper JAV naikintuvų F-16.. JAV Bidonas periodiškai skiria dešimtis milijardų dolerių vertės karinės pagalbos.. Kaip praneša vietiniai veikėjai, Lietuva ir ta skiria Zeliai „koksui” įsigyti 1,5 procento savo BVP, nors vietiniai „kaifuoja” vegetuodami, nesulaukdami medicininės pagalbos, kompensuojamų vaistų…, nes UAB Lietuva trūksta viskam pinigų, todėl valstybė išlaidas „optimizuoja” uždarinėdama gydymo išlaidas, laiku neužsakydama mokykloms vadovėlių.. Beveik 3 metus „ukrainietiškais lašiniais” vaišinamas vietinis runkelis „peremogiškai” sušuktų- už tokias „neperemogines” kalbas pas Zelią net Okrainos užsienio reikalų ministru buvusį Kulebą – „ant muilo”.. „Sala ukraini, hemarojams sala..”
Cha.., todėl valstybė išlaidas „optimizuoja” uždarinėdama gydymo įstaigas…
Taip, neosovietiam Lietuvos pseudo elitui per Maskvos malonę reik atsisakyt balasto – pensininkų, o kaipgis. Vaistų nebenusipirksi be neosovietinio, kubiloidinio – lddp-istinio, viršininko leidimo – be tijūno leidimo. Negausi antibiotikų ir greičiau kojas pakratysi.
Svarbiausia visoms „tautos interesus ginančioms” valdžioms rūpintis, kad nemažėtų 1,5 procento BVP finansų skiriamų Okrainos Zelei uostymui „kokso” įsigyti.. Aišku, Zelia „peremogiškai koksu”, savęs nenuskriausdamas, pasidalina su Azoviečiai, Aidarininkais…
Dezistai (dezinformacijos propagandistai LRT ir kitur) ir toliau turės daug dezi propagandinio darbo naujomis geopolitinėmis sąlygomis – medžios ir traumuos runkeliokų ir mokslo pirmūnų smegenines univerkėse, intike ir per TV. Moksliukai be melo nė dienos pragyvent negali. Didžiojo Trejeto paktas, panašu, kad nebus panaikintas. Ukraina ne Lenkija ir dėl jos Anglija neskelbs karo Rusijai – nedavinės jokių garantijų. Visuotinai žinoma, kad Antrasis pasaulinis karas buvo paskelbtas karu dėl Lenkijos, o dėl Ukrainos šito nebus, ką manote? Lietuvos žiūrovai ir klausytojai vėl liks išdurti?
nieko nesupratau, visiškai…ką draugas Kuleba norėjo pasakyti? Dėl visko kalti Vakarai? Bidenas tiesiog „krasavčikas” Vakarai duoda per mažai ginklų, bijo ruskių ir „voobšče”….Šiaip jau užsienio reikalų ministras pilnai atitinka žalio klouno per klaidą tapusio Ukrainos vadovu komandą…kurioje tiek banditai, tiek vagys ir tiesiog niekšai „kieravoja” visais procesais kariaujančioje šalyje rankiniu būdu….Nereikia būti dideliu ekspertu ar analitiku…karas pradės judėti link pabaigos, logiškos pabaigos, ruskyno kracho, kai ukrainiečiai suras būdą, kaip iš bgynybos pereiti į puolimą…Svarbiausias puolimo kryptis turi būti Konča Zaspa vyriausybinis rajonas ir vul. Bankovaja Kijeve, kurioje sėsi žalias klounas…Vienintelis kelias link išsigelbėjimo tai pirmalaikiai rinkimai, kuriuos pravestu ribotas Ukrainos kariuomenės kontingentas…perdau neapleidžiant ir fronto reikalų…Labai tikiuosi, kad zelenskiui ( iš didžiosios raidės rašyti šito žmogėno pavardę nekyla ranka…) nepasiseks taip janukovyčiui, kurį ruskių specnazas su pinigų maišais išgabeno į ruskyną, kur rostove jis ir leidžia savo dienas…nepavyks pabėgti į Izraelį ir tokiu būdu apsaugoti save nuo pelnyto atpildo, nes kiek žinau, kokius nusikaltimus bebūtum padaręs, jeigu esi žydas …tai atleistina….zelenskis juk ne koks raslanas ar dušanskis…
APGAILĖTINOS MINTYS. IR BEGĖDIŠKOS