Ką gi, sveikinu visus NT turėtojus. Vakar Seimas po pateikimo pritarė nekilnojamojo turto mokesčio pataisoms, kuriomis itin ženkliai praplečiama NT mokesčio bazė. Liko paskutinis balsavimas ir, labai tikėtina, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisos bus priimtos.
Man labai patinka, kuomet valdžia, priimdama mokestinius pakeitimus, kurie, kaip taisyklė, visuomet būna priimami tikrai ne mažėjimo būdu, nukelia įsigaliojimą po savo kadencijos pabaigos. Šiuo atveju įsigaliojimas numatomas nuo 2025 metų. Kaip tik iš karto po Seimo rinkimų, kurie įvyks 2024 m. spalį. Tam, kad rinkėjai prieš rinkimus nesinervintų, o tai vėl „ne tuos“ išrinks. O po rinkimų, kai rinkėjai jau pradės masiškai gauti „raginimukus“ susimokėti NT „mokestėlį“ iš VMI, šaukštai jau bus po pietų. Kaip ten sakoma – nepatinka ši valdžia, po keturių metų galėsite išsirinkti kitą.
Visų pirma, kas tikrai krenta į akis, tai nustatomos NT mokesčio tarifo taip vadinamos žirklės. NT mokesčio tarifas galės būti nuo 0,05 proc. iki 4 proc. Taigi, žirklės nei didelės, nei mažos – tarifo skirtumas 80 kartų. Konkretų tarifą palikta nusistatyti kiekvienai savivaldybei, kurios teritorijoje bus konkretus NT. Sakykime taip – 0,05 proc. NT mokesčio tarifas nėra didelis, tokį sutikčiau mokėti su esmine sąlyga, kad surinktas NT mokestis bus išimtinai panaudotas infrastruktūrai gerinti. Bet 4 proc. tarifas jau yra ne kas kita, kaip tik NT savininkų išbuožinimas. Toks tarifas iš esmės reiškia, kad per 25 metus NT yra nusavinamas „liaudies gerovei“. Vienas esminių aspektų, susijusių su mokesčiais, turi būti teisinis tikrumas. Mokesčių mokėtojui turi būti aišku, kokį mokestį jam reikės mokėti. O čia aiškumas toks pagerintas gaunasi – 80 kartų skirtumas yra, kaip čia pasakius…
NT mokestį savivaldybės galės naudoti kaip tinkamos. Galės panaudoti infrastruktūrai, o galės ir Europe pride renginio surengimą finansuoti.
Visų antra, visame civilizuotame pasaulyje NT mokestis yra suprantamas kaip infrastruktūros mokestis. Tokiu būdu NT mokestis gali būti net suprantamas ne kaip mokestis, bet kaip investicija į turimo NT vertės padidinimą. Pvz., turi NT, savivaldybė prie tavo NT išasfaltuoja kelią, nutiesia šaligatvį, įrengia netoliese parkelį ar skverą, dėl ko tavo NT vertė padidėja. Moki mokestį – gauni infrastruktūrą. Viskas ok, tokiu būdu protingo dydžio NT mokestį yra verta mokėti. Na o bet tačiau, šiuo gi atveju valdžia, plėsdama NT mokesčių bazę, nurodo, kad mokamais NT mokesčiais bus „didinamas savivaldybių finansinis savarankiškumas“. Kas reiškia, jog surinktą NT mokestį savivaldybės galės naudoti kaip tinkamos. Galės panaudoti infrastruktūrai, o galės ir Europe pride renginio surengimą finansuoti.
Visų trečia, itin neramina kriterijai, kuriais remiantis savivaldybės galės nusistatinėti NT mokesčio konkretų dydį konkrečiam NT. Jų yra 8, kurie yra išvardinti keičiamo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 str. 5 d. Tarp šių 8 kriterijų yra tokie kriterijai, kaip NT paskirtis, NT naudojimas, NT techninės savybės, įskaitant energetinį naudingumą.
Taigi, gerbiamieji, jau ne kartą ir ne du rašiau, jog į Vilniaus gyvenamojo NT nuomos rinką bando įeidinėti verslas bei instituciniai investuotojai, ir jiems labai nepatinka, kad Vilniaus gyvenamojo NT nuomos rinka šiuo metu yra dominuojama smulkių nuomotojų – fizinių asmenų. Kurie nuomoja kas po vieną, kas po du, kas po tris butus. Todėl yra didelis noras iš minėtų verslo subjektų išstumti smulkius nuomotojus bei tokiu būdu sau prasivalyti rinką. Prieš metus finansų viceministrė, didžiulio proto žmogus, buvo neapdairiai leptelėjusi, jog gyvenamajam NT, kuris yra nuomojamas, bus taikomas 3 proc. metinis NT mokesčio tarifas. Tuo metu viešojoje erdvėje kilus pasipiktinimui, prie kurio šiek tiek prisidėjo ir jūsų nuolankus tarnas, buvo atsitraukta. Tačiau dabar nuspręsta šioje situacijoje sužaisti kitaip.
O konkrečiai – nustatant minėtas tarifų žirkles, ir paliekant pačioms savivaldybėms nuspręsti, konkrečius tarifus pagal nurodytus kriterijus. Vienas kriterijus – NT paskirtis. Verslo valdomi objektai, skirti gyvenamajai nuomai, bus komercinės paskirties. Greičiausiai – viešbučio. Tai šiai paskirčiai nustatome, tarkime, nedidelį 0,5 proc. tarifą. Antras kriterijus – NT naudojimas. Prašom, gyvenamosios paskirties butas, naudojamas nuomai – tarifas 4 proc. Motyvą sugalvos, patikėkit. Pvz., kad „visokie spekuliantai dirbtinai išpučia NT kainas Vilniuje ir trukdo jaunoms šeimoms įsigyti pirmą būstą“. Ir tuomet visi fiziniai smulkūs NT nuomotojai gražiai ir tvarkingai susirenka savo žaislus iš šios smėlio dėžės bei užleidžia vietą rimtesniems dėdėms ir tetoms. Smagu? Tai va, čia pamoka, kas būna, kai per rinkimus pramiegate.
Dar vienas iš kriterijų, kuris išvardintas aukščiau, yra NT techninės savybės ir energetikos naudingumas. Oooo taip. Senjoras, gyvenantis senos statybos bute ar senos statybos name, mokės didelį tarifą. O kas išgali nusipirkti A, A+ ar A++ klasės naujos statybos butą ar namą – mokės mažą tarifą. Nes gi „tvarumas“ ir „žaliasis kursas“. Bet negalima sakyti, kad viskas taip blogai – valdžia šiuo atveju paprastais senjorais pasirūpino. Jei senjoras neišgalės susimokėti užkelto NT mokesčio, jam šio mokesčio mokėjimas bus atidėtas iki mirties, o tuomet NT mokesčio skolą po senjoro mirties sumokės paveldėtojai iš paveldimo turto. Ir tvaru, ir įtrauku, ir rūpestis paprastais žmonėmis. Beveik net ašarą nubraukiau nuo to neapsakomo valdžios gerumo.
O ar yra gerų naujienų? Yra. Iki kitų Seimo rinkimų liko metai. Va jų bent jau nepramiegokite, patys matote, kas būna, kai į rinkimus neateinate.
