Dominykas Vanhara. Ar Lietuvos šeimos yra saugios nuo ideologiškai indoktrinuotųjų savivalės?

Prieš kelias dienas žinomas visuomenininkas bei kovotojas prieš baltarusių licvinizmą Žilvinas Svitojus parašė pagyrimą Nacionalinio susivienijimo bendražygei Viktorijai Ivaniushinai dėl jos visuomeninės veiklos – dėl viešai publikuojamų lietuvių kalbos pamokėlių rusakalbiams. Aišku, daug kas sako, kad šio p. Žilvino pagyrimo būtų nebuvę, jei jis būtų žinojęs, kad V. Ivaniushina yra Nacionalinio susivienijimo partietė. Na bet sužinojo, o įrašo neištrynė, tai už tai jam garbė.

Bet ne dėl šio įrašo mano šis postas. O dėl to, kad po šiuo įrašu atėjo pakomentuoti tokia p. Egle Bogvilaite, kuri labai kritiškai atsiliepė apie bendrapartietę Viktoriją dėl jos kažkada publikuotų kritiškų įrašų apie skandinaviškas vaiko teisių apsaugos sistemas. Kadangi tai yra visiškai vieša diskusija viešojo intereso (t. y. vaiko teisių apsaugos) klausimu, yra teisėta, sąžininga ir etišką man šią diskusiją aptarti ir pas save.

Ne, visiškai jokiu būdu nesiekiant apginti bendražygės Viktorijos, nes ji tą puikiai padarė ir pati. Ir net nesiekiant sukritikuoti p. Eglės. Tačiau pasigooglinus, google randa tokią „Eglė Bogvilaitė-Aronen“, kuri yra viešai pristatoma kaip „Suomijoje gyvenanti ugdymo aktyvistė“. Taigi, kaip suprantu, ji arba dirba Suomijos vaiko teisių apsaugos sistemos viduje, arba dirba kažkur šalia šios sistemos bei su ja, todėl gerai žino šią sistemą, kaip sakoma, „iš vidaus“. Ir va šią sistemą sukritikuoti yra ne tik reikalinga, bet tiesiog būtina.

Taigi, visų pirma, kas iššaukė p. Eglės Bogvilaitės pasipiktinimą bendrapartietės Viktorijos atžvilgiu? Ogi tai, kad: „Seniau ji rašydavo gan aršius komentarus ir prisidėjo prie vaikų teisių apsaugos tarnybų diskreditavimo, platindama įrašus kaip, neva, kitose Europos valstybėse tarnybos neteisėtai atiminėja vaikus iš tėvų. Tai buvo rusų propagandos kuriami naratyvai apie Norvegiją, Suomiją.“ Taigi, V. Ivaniushina „nusikalto tuo“, kad kritikavo vaiko teisių apsaugos tarnybų veiklą, taip prisidėjo prie šių tarnybų diskreditavimo ir, kaip gi be to, dar ir kremlius kažką irgi yra kritikavęs.

Šiaip iki tol, kol dabartinė valdžia nebuvo išrinkta, visai visuomenei buvo visiškai suprantama ir aišku, kad tiek valdžią, tiek valdžios institucijas kritikuoti galima. Įskaitant ir aršiai. Tai yra viena iš pamatinių Konstitucijoje įtvirtintų teisių. Tačiau, atėjus į valdžią dabartiniams valdantiesiems, ši Konstitucijos teisė tokia savaime suprantama jau nebebuvo. Švelniai tariant. Tą patį bando pasakyti ir p. E. Bogvilaitė. Kad Suomijos vaiko teisių apsaugos tarnybos kritikuoti šiukštu negalima, nes taip ši tarnyba yra diskredituojama. Ir kad būtent to ir siekia kremlius. Nežinau, ar pati E. Bogvilaitė, o taip pat Suomijos vaiko teisių apsaugos tarnyba tą supranta, bet būtent putinistane valstybės institucijų kritikuoti negalima. Savo ruožtu, visame demokratiniame pasaulyje piliečiams valstybės institucijas kritikuoti ne tik galima, bet ir reikia. Taip valstybės institucijos priverčiamos veikti geriau, efektyviau ir skaidriau.

Negana to. p. Eglė Bogvilaitė diskusijoje nurodo ir daugiau aptarimo vertų teiginių, o konkrečiai: „Tėvystės įgūdžių neturėjimas yra tikrai rimtas pagrindas neleisti auginti ir auklėti vaikų“. Kietai, ar ne? Ne, gerbiama Egle, tėvystės įgūdžių neturėjimas yra pagrindas tėvus šių įgūdžių išmokyti, o ne iš jų atimti vaikus. Be to, nežinau, ar pastebėjote, bet „tėvystės įgūdžių neturėjimas“ yra savyje labai „talpi“ sąvoka. Kuri gali reikšti tiek tai, kad tėvai neturi įgūdžių tenkinti kasdienius vaiko poreikius, pvz. duoti jiems valgyti, kas sutinku, kad yra tikrai rimta, tiek ir tai, kad tėvai bando savo vaikams įdiegti „senamadiškas tiesas“. Pvz. kad lytys yra tik 2 ir jos įgyjamos vaisiaus užsimezgimo metu, todėl negali būti keičiamos. Arba kad šeima yra tik tarp vyro ir moters. Arba kad tėvai savo vaikams bando kvestionuoti „tikėjimą moGzlu“. O taip, pagal šiuos pagrindus taip pat Skandinavijoje, kaip gerbiama prelegentė ir sakė, „tėvams neleidžiama auginti ir auklėti vaikų“. O už Biblijos kai kurių teiginių viešą pacitavimą toje pačioje Suomijoje politikams yra keliamos baudžiamosios bylos.

O galiausiai, p. E. Bogvilaitė reziumavo visą diskusiją apie konkrečios vienos šeimos tragediją, kad: „Tai, kad kažkas kažką sakė (čia apie tėvus kalbant – mano past.), nereiškia, kad tiesa. Byloje viskas surašyta ir pateikti esami įrodymai, bet Jums bylos juk niekas nerodė ir nerodys.“ Ir va čia esminis momentas, kodėl Suomijos vaiko teisių apsaugos sistema yra baisi. Kad „viskas yra surašyta ir pateikta byloje“, kuri yra NEVIEŠA. Tam tikri bylos duomenys gali būti neprieinami net tėvams. Ir tu tiesiog turi „tikėti“, kad ten tikrai viskas gerai, jokių klaidų ar nesąmonių nepadaryta.

Taigi, reziumuojant viską, kas išdėstyta aukščiau, matyti, kad, remiantis p. Egle Bogvilaite, Suomijos vaiko teisių apsaugos tarnybos negalima kritikuoti, nes taip ši tarnyba yra diskredituojama, o to siekia kremlius. Kad netinkamas vaiko auklėjimas, įskaitant ir „senamadiškų vertybių“ vaikui perdavimą, yra pakankamas pagrindas vaikus iš tėvų atimti, o teismui gal bus viskas pateikta, bet niekas nesužinos, kas pateikta, nes bylos niekas niekam nerodys. Nesinori už galvos dar susiimti?

O jei manote, kad čia yra apie Suomiją, mūsų tas neliečia, tai galvokite iš naujo. Ypač pabrėžtina, kad Lietuvoje panaši sistema jau buvo trumpam įvesta ir galiojo. Aš kalbu apie Dovilės Šakalienės, kuri dabar yra naujoji socdemų politinė žvaigždė ir wanna be būsimoji krašto apsaugos ministrė, įvykdytą taip vadinamą „Matuko reformą“. Kuri buvo beveik copy paste nupilta nuo Norvegijos vaiko teisių apsaugos sistemos.

Pradiniame Šakalienės ir Majausko projekte lygiai taip pat buvo kaip vaiko teisių pažeidimas, kuris būtų pagrindas paimti vaiką iš šeimos, nurodytas „netinkamas vaiko auklėjimas“. Tiesa, šis projektas nebuvo priimtas, bet bandymas buvo. Lygiai taip pat buvo jau priimtame variante numatyta, kad vaikas iš šeimos yra paimamas pagal tarnybos sprendimą, kurį vėliau per tris dienas patvirtina teismas rašytinio proceso tvarka. Lygiai taip pat tokios bylos buvo neviešos.

Ir jei ne Kručinskų šeimos tragedija, dėl kurios kilo didžiulis skandalas būtent dėl šios Šakalienės reformos, tikėtina, kad tokia sistema, kaip p. Eglės Bogvilaitės aprašyta, būtų galiojusi iki šiol. Aš tik priminsiu, kad tarnyba, paėmusi Kručinskų šeimos vaikus iš tėvų, vėliau bandė meluoti ir šmeižti tėvus viešai. Pvz. nurodė, kad motina vaikų paėmimo metu tariamai buvo neblaivi. Tačiau, kadangi motina tuo metu buvo sulaikyta policijos, jos blaivumas buvo policijos patikrintas ir todėl tapo aišku, kad motina buvo visiškai blaivi. Tęsiant toliau, tarnyba taip pat viešai žiniasklaidai melavo, kad pas Kručinskus namuose rado „vaikų mušimo įrankį“. Bet nenurodė nei kokį, nei kaip jis buvo naudojamas. Todėl taip, negalima jokiu būdu kritikuoti vaiko teisių apsaugos tarnybų, nes taip jos diskredituojamos, o to nori kremlius. Lygiai taip pat turi šventai tikėti, kad viskas, ką sako tarnybos, yra šventa ir teisinga, reikalinga ir išganinga.

Todėl tiek dėl šio skandalo, tiek ir pačiam teisėjų korpusui neviešai reiškiant man žinomas pretenzijas, kad: „Ką mes tose bylose darom? Vykdom teisingumą ar tiesiog vizuojam tarnybos priimtus sprendimus?“, Šakalienės reforma buvo iš dalies (pabrėžiu – IŠ DALIES) atšaukta. Na o galiausiai per šią reformą plentvoliu pervažiavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, trijose atskirose bylose atviru tekstu sumaišęs šią reformą su žemėmis.

Tačiau tai, kad tuo kartu buvo iš dalies atsitraukta, niekaip ir jokiu nereiškia, kad Lietuvos šeimos yra saugios nuo ideologiškai indoktrinuotųjų savivalės. Dabar valdžioje yra tie patys, kurie šią Šakalienės reformą stūmė, o po rinkimų taikosi grįžti irgi ta pati Šakalienė į valdžią. Todėl rinkite arba tuos pačius, arba „naujuosius gelbėtojus“ socdemus su Šakaliene, ir tą, ką aprašė prelegentė Eglė, vėl pamatysite Lietuvoje.

Politinė Nacionalinio susivienijimo partijos reklama. Nacionalinis susivienijimas yra vienintelė šansų rinkimuose turinti partija, kuri supranta, jog vaikui yra geriausia augti su tėvais, todėl, išrinkus Nacionalinį susivienijimą, ne tik kad nebus tokių ar panašių Šakalienės reformų, bet priešingai – bus stiprinama ir plečiama šeimos autonomija.