Gerbiamieji, pakalbėkime apie situaciją, kuri gali pasirodyti visiška smulkmena, tačiau kuri gali turėti didelius neigiamus padarinius ir kuri kuo geriausiai parodo, kas su mūsų visų valstybe yra negerai.
Situacija atrodo elementari ir smulkmeniška: į iškvietimą dėl galimo smurto vykstanti policijos pareigūnė įbrėžė jai patikėtą tarnybinį policijos automobilį, kurio remontas kainavo beveik 1000 EUR. Penktadalį šios sumos nuspręsta išskaičiuoti iš automobilį apgadinusios pareigūnės darbo užmokesčio.
Atvejis atrodo kaip visiška smulkmena, bet ar tikrai? Sakykime taip – su teise šis įvykis galimai yra suderintas, t.y. jei esi kaltas dėl žalos padarymo (tai yra, žalą padarei tyčia ar dėl neatsargumo, t.y. nesielgdamas pakankamai atidžiai ir rūpestingai, kaip to reikalaujama), žalą privalai atlyginti (visą ar jos dalį). Tačiau pažiūrėkime, kokias tolesnes pasekmes toks precendentas gali suformuoti.
Taip, vidinę policijos virtuvę puikiai pažįstantys asmenys sako, kad ne visi policijos pareigūnai su jiems patikėtais tarnybiniais automobiliais elgiasi gerai ir rūpestingai. Gali būti ir tokių, kurie tarnybinių automobilių visiškai netausoja, jų neprižiūri. Gerai, sakykime, kad tokių policijos pareigūnų gal ir esama. Bet pažiūrėkime į šią situaciją iš kitos pusės.
Kai yra vykdoma nusikalstama veika, ypač tokia, kuri kelia grėsmę nukentėjusiojo sveikatai ar net gyvybei, ko mes tikimės iš policijos pareigūnų? Taip, teisingai, kad jie atsidurs įvykio vietoje per patį trumpiausią įmanomą laiką, kad spėtų užkirsti kelią nusikalstamos veikos padarinių atsiradimui. Jei yra gautas pranešimas, kad yra kėsinamasi į kieno nors gyvybę, visuomenė tikisi, kad policijos ekipažas jungs sirenas ir gazas – dugnas. Kas bus lekiama per raudoną, apvažiuojant kamščius ar kliūtis – bus važiuojama priešinga eismo puse, ir t.t. Taupant brangias sekundes, reikalingas iki nuvykimo į nusikalstamos veikos darymo vietą, kai kiekviena sekundė gali būti lemtinga.
Tokiu precedentu yra pasakoma, kad policijos tarnybinis automobilis yra didesnė vertybė, nei policijos pareigūnų savalaikis ir kuo skubesnis atvykimas į galimą nusikalstamos veikos darymo vietą.
Bet juk visiškai akivaizdu, kad taip važiuojant į nusikalstamos veikos vietą, tikimybė patekti į eismo įvykį bei apgadinti tarnybinį automobilį didėja geometrine progresija. O jei už tarnybinio automobilio apgadinimą pareigūnams teks mokėti iš savo algos (pakankamai nedidelės), ką pareigūnai tokiu atveju darys? Ogi visiškai teisingai – į iškvietimus dėl vykstančių nusikalstamų veikų bus važiuojama ramiai, tvarkingai, paisant visų kelių eismo taisyklių. O jei dėl tokio lėto ir ramaus važiavimo bus nespėta užkirsti kelio nusikalstamos veikos padarinių atsiradimui – ką padarysi, užtat tarnybinis automobilis liko visiškai sveikas ir net neįbrėžtas.
Tai va, va tas ir yra blogai su mūsų valstybe. Visų pirma, kai valdingus įgalinimus turintys asmenys nesugeba įvertinti dvejų teisinių vertybių ir nesugeba nustatyti, kuri iš jų svarbesnė. Tokiu precedentu yra pasakoma, kad policijos tarnybinis automobilis yra didesnė vertybė, nei policijos pareigūnų savalaikis ir kuo skubesnis atvykimas į galimą nusikalstamos veikos darymo vietą. Man akivaizdu, kad yra visiškai priešingai. Apgadintas automobilis yra daug mažesnė vertybė, nei smurtinės nusikalstamos veikos užkardymas. Visų antra, labai blogai ir tai, kuomet valdingus įgalinimus turintys asmenys nesugeba numatyti bent dviejų žingsnių į priekį ir nesugeba įvertinti vienokio ar kitokio savo poelgio tolesnių pasekmių. Policijos pareigūnai iš algos mokės už apgadintus tarnybinius automobilius – pareigūnai į iškvietimus vyks lėčiau ir ilgiau. Elementaru, Vatsonai. Deja, pasirodo, ne kiekvienam.
Yra pareigūnų, kurie blogai elgiasi su jiems patikėtais tarnybiniais automobiliais? Ką padarysi, tai yra neišvengiama blogybė, kuri tikrai nėra labai didelė. Svarbu, kad į iškvietimus atvyktų laiku ir maksimaliai greitai. Todėl išskaitos iš policijos pareigūnų darbo užmokesčio galimos tuomet ir tik tuomet, kai automobilis apgadinamas tyčia arba jau dėl tooookio didelio neatsargumo, kad klausimų net negalėtų kilti (pvz. vairuota neblaiviam).
Tam, kad tokių situacijų, kaip aprašyta aukščiau, nebūtų, užtektų vieno vidaus reikalų ministrės pasakymo, kad jai tokia praktika yra nepriimtina ir jos negali būti. Ir tuomet policijos pareigūnų bendruomenei būtų pasiųsta aiški žinia, jog vykai į iškvietimą ir apgadinai automobilį? Jis bus remontuojamas iš policijos lėšų, o ne iš pareigūno algos. Todėl suk galvą dėl to, kaip greičiau nuvykti į iškvietimą, bet ne dėl to, kad nebūtų apgadintas automobilis.
Bet kai vidaus reikalų ministro kėdėje sėdi tas, kas sėdi (nesiverčia net liežuvis sakyti, kad „eina pareigas“, nes jokių pareigų ji neina), todėl turime tai, ką turime. Belieka tik laukti naujos valdžios ir melstis, kad pastaroji valdžia nespėtų pridirbti to, ko vėliau nebebus galima ištaisyti…
