Konservatoriai jau pradėjo koalicijos derybas su Laisvės partija Vilniuje. Pareigas einantis Vilniaus meras Šimašius išreiškė entuziastingą paramą Valdui Benkunskui, teigdamas, kad jis tęs viską, kas pradėta.
Aišku, turiu pagirti už sąžiningumą. Bet ar ne per anksti, ponai, atskleidžiate visas kortas?
Šiuo aspektu aš prisimenu tokį Lietuvos kunigaikštį Algirdą. Ne tą, kuris buvo Kęstučio brolis ir Jogailos tėvas, bet tą, kuris Mykolas Brazauskas. Tai va, vykstant 2004 metų Seimo rinkimams ir, kai jau atrodė, kad kitas kniazius, toks Viktoras, viską nušluos, kunigaikštis Algirdas sugebėjo atlaikyti kniaziaus Viktoro šturmą, nuolat tikindamas, kad jokios koalicijos su Darbo partija nebus. Tokiu būdu rinkdamas balsus tų, kuriems Algirdas atrodė vienintelis, galintis kniazių Viktorą sustabdyti. Iiiiir, tą pačią naktį po II turo, iš karto sudarė „kaalyciją” su Darbo partija. Kai žurnalistai paklausė, kad o tai kaip jūsų pažadai tokios koalicijos nesudaryti, atsakymas buvo paprastas: kokie dar pažadai? Rinkimai jau baigėsi, dabar dirbt reikia.
Grįžtant prie Benkunsko, tai aš esu įsitikinęs, kad ne vienas ir ne du procentai iš už jį balsavusių 30 procentų rinkėjų balsavo taip dėl to, kad jiems tiek Šimašius, tiek jo gatvių siaurinimai, tiek pati Laisvės partija jau atsibodo ir jie nori kažko kito. O va dabar gavo aiškų ir nekvestionuojamą patikrinimą, jog su Benkunsku nieko kito nebus. Tiesiog, Šimašius su Benkunsku susikeis kabinetais, va ir viskas.
O Vilniuje ir toliau bus siaurinamos gatvės, paišoma vaivorykštė, niekaip neįamžinamas Lietuvos laisvės kovų dalyvių atminimas.
