Dominykas Vanhara. Dar vienas akivaizdus įrodymas, kaip dabartinė valdžia tiesiog fiziškai nekenčia Lietuvos žmonių

Dar vienas akivaizdus įrodymas, kaip dabartinė valdžia tiesiog fiziškai nekenčia Lietuvos žmonių. Ne visų, bet konkrečiai tų, kurie nėra jos elektoratas. Šiuo metu viešojoje erdvėje skamba šios valdžios praeitų metų rudenį priimtos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos, pagal kurias nuo šių metų pradžios aplinkosaugininkai galės keliuose stabdyti automobilius, tikrinti jų taršą ir, nustačius, kad ši tarša viršija normas, iš karto panaikinti tokio automobilio techninės apžiūros galiojimą, dėl ko tokio automobilio tolesnis dalyvavimas eisme iš karto taptų nebeteisėtas. Trumpai tariant – sustabdė, patikrino, viršija – toliau keliauk pėsčias. Nuo kokios Klaipėdos iki Vilniaus.

Kur čia problema: visų pirma, kad ir iki šiol galiojo automobilių taršos patikros priemonė – automobilių techninė apžiūra. Jei TA patikros metu tavo automobilis viršija nustatytus taršos normatyvus – TA toks automobilis nepraeis. Vadinasi, toks Seimo žingsnis yra vienos kontrolės antrinė kontrolė. Už mokesčių mokėtojų pinigus. Nes akivaizdu – jei kažkokiai valstybės institucijai numatai papildomą funkciją (kaip šiuo atveju – stabdyti automobilius ir tikrinti jų taršą), vadinasi, privalai biudžete numatyti ir tokios funkcijos finansavimą. O gyventojams už jų pačių pinigus – vietoje vienos kontrolės tampa dviguba to paties kontrolė. Smagu?

Beje, Laisvės partija, alio, ne jūs prieš rinkimus žadėjot mažint visokeriopą kontrolę? Kaip sekasi? Jau rinkimai artėja, gal atsiskaityt rinkėjams norėtumėte?

O antra problema yra ta, kad, kaip šiai valdžiai ir būdinga, kiekvienas jos sprendimas yra priimamas visiškai be galvos. Na ok, priėmei įstatymą, tai bent numatyk kažkokį protingą jo įgyvendinimą. Sustabdė automobilį, patikrino, tarša viršyta. Na tai naikink tą techninę ne iš karto, o po kokios savaitės ar dvejų, kad žmogus gal su šeima ir mažais vaikais iš kokios Palangos grįžt galėtų, nuvažiuotų į servisą, susitvarkytų ir vėl praeitų TA.

Bet ne, kaip minėjau, ši valdžia fiziškai nekenčia už juos nebalsuojančių žmonių. Nes kas dažniausiai Lietuvoje važinėjasi senesniais automobiliais, kuriems ir yra rizika viršyti taršos normatyvus? Dažniausiai nepasiturintys provincijos ir kaimų gyventojai. O ši valdžia akivaizdžiai yra Vilniaus ir gal dar iš dalies Kauno rinkėjų valdžia.

Ir kai automobilių taršos kontrolė vykdoma per TA, žmogus gali viską protingai susiplanuoti, pvz., TA praeidinėti ne paskutinę dieną, bet likus savaitei ar dvejoms, kad jei kartais automobilis TA nepraeitų, būtų dar laiko jį nuvežti į servisą, susiremontuoti ir praeiti iš antro karto, taip neliekant be automobilio. O va aptariamu atveju be automobilio ne tik lieki iš karto, bet ir galimai kur nors toli nuo namų. Iš kur ne tik pačiam ir dar su šeima ar mažais vaikais reikės parsirasti, bet ir automobilį ant tralo parsigabenti. Už labai brangiai.

Šiuo metu mes jau turime antrą drastišką ir absoliučiai kvailą šios valdžios sprendimą, kuris nukreiptas į tą pačią socialinę grupę, kuri, koks sutapimas, už šią valdžią nebalsuoja.

Čia visai proga būtų priminti prieš kelias savaites aptartą temą apie šios valdžios įkaltą milžinišką naftos dujų akcizą, kuris, koks sutapimas, irgi labiausiai paveiktų mažiausiai pasiturinčius kaimo ir provincijos gyventojus. Taigi, šiuo metu mes jau turime antrą drastišką ir absoliučiai kvailą šios valdžios sprendimą, kuris nukreiptas į tą pačią socialinę grupę, kuri, koks sutapimas, už šią valdžią nebalsuoja, galima drąsiai teigti, jog ši valdžia chroniškai nekenčia tų žmonių, kurie už ją nebalsuoja.

Bet tai būtų dar tik pusė bėdos. Tokią valdžią kitų metų rudenį bus galima pasiųsti šunims šėko pjauti. Bėda dar ir ta, kad ši valdžia persekioja Lietuvos žmones ir dėl to, kad yra prisiėmusi absoliučiai kvailų įsipareigojimų „Briuseliui“ dėl visokio „žaliojo kurso“, kuriuos ir bando įgyvendinti sąskaita tų, kurie už šią valdžią nebalsuoja. Taigi, šią korumpuotą ir žmonių chroniškai nekenčiančią valdžią bus galima pakeisti. Bet Briuselio vis nauji ir nauji reikalavimai mums nuo to nedings.

Todėl ne mažiau svarbūs, o gal net ir gerokai svarbesni rinkimai yra ne šių metų spalį vyksiantys Seimo rinkimai, bet šių metų birželio mėnesį vyksiantys Europos Parlamento rinkimai. Iki šiol mes ten siųsdavome tuos, kurie su didžiausiu baudžiaunininko sindromu keturlinki, nusiėmę kepurę, lankstydavosi prieš Briuselio biurokratus, o taip pat su uolaus komjaunuolio mentalitetu pareikšdavo, kad „Partijos ir vyriausybės nustatytą penkmečio planą įgyvendinsime per keturis metus!“.

Jei Lenkijos politikai puikiai žino, kad atstovauja lenkų tautą, todėl iki kraujo iš nosies mušasi Briuselio koridoriuose dėl kiekvieno Lenkijai nustatyto įpareigojimo, o jei mano, kad jis Lenkijai žalingas – iš viso jo neįgyvendina, geriau gauna sankcijas, tai mes ne tik dėl nieko nesiderame ir nesiginčijame, bet įgyvendiname net daugiau ir greičiau, nei Briuselis reikalauja. Ir čia būtų galima vardinti ir vardinti klausimus, kur ne tik Lenkijoje, bet ir kitose Baltijos šalyse yra žemesni Briuselio nustatyti reikalavimai, nei pas mus.

Ir tai nėra tik aplinkos taršos ar taip vadinamo „žaliojo kurso“ klausimai. Tai ir priverstinės migrantų perkėlimo kvotos, ir veto teisių iš valstybių atėmimas, ir dar daugybė kitų, Lietuvą ir jos žmones itin neigiamai galinčių paveikti klausimų. Todėl būtina nuo Lietuvos išsiųsti bent vieną išrinktą Europos Parlamento narį, kuris nesilankstytų ir nesitaikytų su Lietuvai primetamais kartais net absurdiškais reikalavimais. Toks šiuo metu būtų tik prof. dr. Vytautas Radžvilas iš partijos Nacionalinis susivienijimas.

Beje, daug kas prognozuoja, jog kitos kadencijos Europos Parlamentas gali būti visai kitoks, nei dabartinis, kadangi visoje Europoje kyla nacionalistinės politinės jėgos (arba, kaip pavadintu Indrė Makaraitytė – naciukai), su kuriais prof. dr. V. Radžvilas greitai rastų bendrą kalbą, todėl vienišas Europos Parlamente tikrai nebūtų.

Dabar prisiminiau, kad jau prasidėjo politinė kampanija, tai, pagal Rinkimų kodekso reikalavimus, tegul tai būna politinė reklama.