Gerbiamieji, pakalbėkime apie dabartinės valdžios siekius ženkliai didinti krašto apsaugos finansavimą ir tuo būdu ketinamus didinti mokesčius.
Visų pirma, gerai, kad dabartinė valdžia supranta grėsmes. Gerai, kad ketina didinti krašto apsaugos finansavimą, kaip ir labai gerai, kad ketina kurti naujus gynybos pajėgumus. Atitinkamai, ženkliai išaugus poreikiui finansuoti gynybą, sutinku, kad niekur nesidėsime, teks susitaikyti ir su tuo, kad tam tikri mokesčiai didės arba bus įvesta naujų. Man, kaip ir bet kuriam kitam, didelio džiaugsmo tikrai nekelia mintis mokėti didesnius mokesčius, bet daug labiau nenorėčiau pamatyti rusų tanką savo kieme.
Tačiau visoje šioje diskusijoje dėl poreikio papildomai finansuoti krašto apsaugą, mano nuomone, yra praleidžiamas vienas esminis aspektas, kurį šiuo įrašu ir norėčiau aptarti.
O konkrečiai – nors nesu didelis gynybos specialistas, toli gražu, bet man logika sufleruoja, kad didžiausias poreikis papildomam gynybos finansavimui būna tuomet, kai yra kuriami nauji gynybos pajėgumai: formuojami nauji kariniai daliniai, apmokomi ir rengiami karininkai ar puskarininkiai, perkama nauja karinė technika ir amunicija, kt. Tačiau, kai šie nauji gynybos pajėgumai jau tampa sukurtais, jau sukurtų karinių pajėgumų išlaikymas kainuoja pigiau. Atitinkamai, mokesčių mokėtojai turėtų būti informuoti apie tai, kokio papildomo finansavimo reikės planuojamų naujų karinių pajėgumų sukūrimui bei per kokį terminą šie kariniai pajėgumai planuoja būti sukurti. Dar kitais žodžiais tariant – kuriam terminui krašto apsaugai bus reikalingas papildomas mokesčių mokėtojų finansavimas per padidintus mokesčius.
O šis momentas yra esminis dėl to, kad mes, visuomenė ir mokesčių mokėtojai, privalome iš valdžios reikalauti, kad mokesčiai krašto apsaugai finansuoti būtų padidinti laikinai – tiksliai tam terminui, kuriam padidinto finansavimo reikės. Tarkime, jei papildomus gynybos pajėgumus planuojama sukurti per ateinančius 3 metus ir tam dabar yra didinami mokesčiai, šie mokesčiai ir turi būti padidinti, tarkime, iki 2028 m. gruodžio 31 d.
Ir tas mokesčių padidinimo laikinumas turi būti išreikštas ne premjero Palucko žodžiais, kad: „jo jo, laikinai padidinsime, kai nebereikės – sumažinsime“. Na, kaip Kubilius per krizę „laikinai“ PVM padidino iki 21 proc. O konkrečiu mokestinių įstatymų, kuriais būtų didinami mokesčiai, reglamentavimu, įvedant konkretų terminą, per kurį bus taikomi padidinti mokesčių tarifai. Pavyzdžiui, iš kur žinoti, kad Kubilius, „laikinai“ padidinęs PVM, melavo dėl šio padidinimo laikinumo? Ne, ne dėl to, kad vėlesni įvykiai parodė, jog tas PVM tarifas taip ir nebuvo sumažintas, į ką Kubilius atsimušinėja, kad reikėjo 2012 metais išrinkti konservatorius, ir būčiau pažadą tesėjęs. O iš to, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, nustatant padidintą 21 proc. PVM tarifą, nebuvo numatytas joks terminas. Vadinasi, ne laikinai, o neterminuotai, o Kubilius, aiškinęs, kad „laikinai“, elementariai meluoja. Arba dar kitaip: kaip sužinoti, kad TS-LKD atstovas meluoja? Jo lūpos juda.
O kaip reikia laikinai nustatyti pakeistus mokestinius tarifus, patikėkite, Įstatymų leidėjas tikrai žino. Tik niuansas – iki šiol visi laikinai pakeisti mokestiniai tarifai buvo nustatinėjami lengvatoms (t. y. mokesčių tarifų sumažinimui), o ne mokesčių padidinimui. Pavyzdžiui, Pridėtinės vertės mokesčių įstatymo 19 str. 3 d. 6 p. reglamentuoja taip: „Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas taikomas iki 2023 m. gruodžio 31 d. restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms ir išsinešti tiekiamam maistui, išskyrus alkoholinius gėrimus ir paslaugas ar paslaugų dalis, kurios susijusios su alkoholiniais gėrimais“. Taigi, kaip matote, žino ir moka, tik nori, kad Jūs, gerbiami rinkėjai ir mokesčių mokėtojai, to nežinotumėte.
Atitinkamai, jei dabar mes, visuomenė, iš savo valdžios neišsireikalausime, kad mokesčiai gynybai finansuoti būtų padidinti laikinai ir konkrečiam terminui, galit net neabejoti, kad tie mokesčiai bus padidinti neterminuotai, ir jau šiuos padidintus mokesčius mokės ir Jūsų anūkai. Net ir tuo atveju, jei poreikis krašto apsaugos finansavimui ateityje sumažės. Ir šiais padidintais mokesčiais jau finansuos nebe krašto apsaugą.
Pavyzdžiui, Šaltojo karo metu tiek tuometinė Vokietijos Federacinė Respublika, tiek Prancūzija, tiek kitos Vakarų Europos šalys turėjo labai rimtus karinius pajėgumus. Kuriuos finansavo per didelius mokesčius, mokamus mokesčių mokėtojų. Šaltasis karas baigėsi, SSRS subyrėjo, Varšuvos pakto šalys tapo Vakarų sąjungininkėmis, o rusijos siena atsidūrė už kelių tūkstančių kilometrų. Po Šaltojo karo pabaigos daugumoje Vakarų Europos valstybių krašto apsaugos finansavimas buvo nuo labai didelio sumažintas iki visiškai minimalaus. Ir ką, manote, mokesčių mokėtojams buvo dėl to sumažinti mokesčiai? Nea. Tik tie mokesčiai pradėjo eiti kitų labai svarbių ir reikšmingų dalykų finansavimui, tokių kaip įvairovė ir įtrauktis, žaliasis kursas, tvarumas, imigrantų (tame tarpe ir nelegalių) socialinių problemų sprendimui, o taip pat įvairių fondų įsisavintojų įsisavinimui.
Todėl, jei nenorime, kad krašto apsaugai finansuoti skirti padidinti mokesčiai, su kuriais šiandien sutinkame, vėliau, po kurio laiko, nepradėtų keliauti aukščiau įvardintų labai reikšmingų ir svarbių problemų finansavimui, privalu reikalauti, kad mokesčiai būtų padidinti tam konkrečiam terminui, kuriam bus reikalingi. Jei ir po šio termino pabaigos išliks poreikis padidintam krašto apsaugos finansavimui, Įstatymų leidėjas vėl privalės tartis su visuomene ir šį terminą pratęsinėti per įstatymų leidybos procesą. Jei poreikio nebebus – terminas tiesiog pasibaigs, ir padidinti mokesčių tarifai vėl grįš prie normalių. Tam nereikės daryti nieko.
Jeigu straipsnelis nebūtų parašytas specialiai dėl Kubiliaus „melo”, tai būtų vertas perskaitymo. Kubiliaus melas („laikinai”) tolygus ateities nežinojimui. Nurodyti tiksliai iki kada didini mokestį , reiškia apsimeti žinančiu ateitį. O tai irgi būtų melas. Ateis laikas, ateis kita valdžia ir nuspręs, mažinti mokestį ar palikti