Na ką, nurūko, nušurmuliavo Respublikos Prezidento rinkimų „pasiutpolkė“, kurios rezultate istoriškai triuškinančiu skirtumu II kadencijai buvo išrinktas dabartinis JE Gitanas Nausėda. Pabandykime pažiūrėti, ką mums šie rinkimai parodė.
Visų pirma, jie parodė, kad TS-LKD akivaizdžiai tampa vieno miesto – Vilniaus partija. Kad ir koks kuklus būtų Ingridos Šimonytės rezultatas, tačiau net ir šio kuklaus rezultato 37 procentus ji surinko Vilniuje, kur irgi pralaimėjo, bet pralaimėjo šiek tiek padoresniu skirtumu.
Savo ruožtu, prieš metus vykę savivaldos rinkimai parodė, jog TS-LKD buvo beveik švariai išvalyta iš Lietuvos regionų ir, be Vilniaus, merus turi dar 3 mažose savivaldybėse: Molėtų, Palangos ir Pasvalio. Molėtų ir Palangos savivaldybėse konservatorių merai buvo išrinkti iš pirmo turo, vadinasi, palaikymą šiose savivaldybėse partija, bent jau, turėjo labai aukštą. Ir įdomu pažiūrėti, kaip ten balsus sekėsi rinkti partijos kandidatei: taigi, Molėtuose Šimonytė gavo 23 proc., Palangoje – 29 proc. Dar kartą – konservatorių merai ten buvo išrinkti iš pirmo turo, iš karto surinkę daugiau kaip 50 proc. rinkėjų balsų. Tai arba konservatorių merai „nepersistengė“ agituodami už savo partijos kandidatę – Šimonytę, arba net ir ten TS-LKD yra praradusi savo pozicijas. Dar charakteringesnis rezultatas yra Pasvalyje, kur irgi nuo amžių amžinųjų valdo konservatorių meras ir kur Šimonytė surinko 14 proc. balsų.
Visų antra, kaip teisingai pažymėjo politologė Rima Urbonaitė, pasirodė, kad tie lojalūs ir visuomet į rinkimus ateinantys TS-LKD rinkėjai iš tikro yra gerokai mažiau lojalūs ir aktyvūs, nei partijai norėtųsi. Nuo I turo rinkėjų aktyvumas sumažėjo apie 10 proc., kas yra daug, tačiau Vilniuje – pagrindinėje konservatorių citadelėje jis sumažėjo netgi 13 proc., o Šimonytė, net teoriškai turėjusi gauti papildomai Žalimo ir bent dalies Jeglinsko balsų, surinko dar mažiau, nei I ture. Vadinasi, didelė dalis jos rinkėjų, už ją balsavusių I ture, į II turą nebeatėjo.
Visų trečia, gerokai motyvuotesni ir aktyvesni buvo tie rinkėjai, kurie atėjo balsuoti prieš Šimonytę, nei tie rinkėjai, kurie ketino balsuoti už Šimonytę. Kas turėtų degti visas įmanomas raudonas lemputes partijos strategams dėl Seimo rinkimų vienmandatėse. Kad partija gal ir turės nemažai į II turą patekusių kandidatų Seimo rinkimuose, tačiau juos visus II ture šluos rinkėjai, atėję balsuoti prieš TS-LKD kandidatus. Tiesa sakant, net Vilniaus vienmandatėse apygardose, jei šį kartą TS-LKD kandidatai į II turą išeis ne prieš Laisvės partijos kandidatus, gali būti II ture labai riesta, kai visa jėga jungsis balsavimas prieš TS-LKD.
Visų ketvirta, nors TS-LKD atstovai iki nugriuvimo aiškina, kad pasirodymas yra labai puikus ir tokio būtent jie ir norėjo, čia, kaip sakoma, net jei matai, kad viskas eina „ant trijų raidžių“, vis tiek tvirtink, kad viskas eina tiksliai pagal planą. Nes o ką kiti žino, koks pas tave planas? Šimonytei surinkus 24 proc. balsų, reikėtų įsivertinti, kad šiame jos rezultate yra dalis ir Laisvės partijos, ir Liberalų sąjūdžio, ir, galimai, net ir Demokratų sąjungos elektorato, kuris per kitus rinkimus bus išsidalintas ir tikrai neatiteks vienai TS-LKD. Jei aktyvumas Seimo rinkimuose bus aukštas, o jis tikėtina, kad bus aukštas, ir jei visa jėga įsijungs balsavimas prieš TS-LKD, ši partija Seimo rinkimuose gali tikėtis dvigubai ar net daugiau sumažėjusios frakcijos Seime. Kas partijos frakcijos Seime eiliniams turėtų siųsti labai nekokius signalus.
Aptarkime dar įdomiosios rinkiminės statistikos subtilybių. Kai kurie skaitytojai pakomentavo, jog dalis rinkėjų yra tokių, kurie balsuoja už TS-LKD, bet prieš Šimonytę.
Tai va, yra labai geros ir labai legit rinkiminės statistikos, kaip koreliuoja balsai už Šimonytę bei balsai už TS-LKD partiją. Konkrečiai: 2019 m. gegužės 26 d. vyko tiek Respublikos Prezidento rinkimų II turas, tiek ir tą pačią dieną vykę Europos Parlamento rinkimai.
Tai va, tuo metu Šimonytė gavo 33 proc. balsų už save. O va TS-LKD partija – tik 18,7 proc. Kaip jau minėjau, rinkimai vyko vieną ir tą pačią dieną, vadinasi, rinkėjai sprendimus balsuoti už Šimonytę ir už TS-LKD partiją priiminėjo vienu ir tuo pačiu metu. Kas reiškia, kad šie rezultatai yra visiškai legit ir palyginami.
Ir, kaip matome, viso labo tik 57 proc. balsų, tą dieną atiduotų už Šimonytę, sukrito už TS-LKD partiją. Čia įskaitant ir tuos, kurie, kaip nurodė skaitytojai, balsavo už TS-LKD, bet prieš Šimonytę. Bet kuriuo atveju, Šimonytė asmeniškai rinko vos ne dvigubai daugiau balsų, nei rinko TS-LKD partija.
Ir jei tokia statistika nėra pasikeitusi, TS-LKD partija po vakar dienos rezultatų turėtų ne šiaip susimąstyti, bet jau susiėmę už galvos lakstyti. Nes, tokiai statistikai likus nepasikeitusiai, o Šimonytei vakar gavus 24 proc. balsų, dabar TS-LKD gali tikėtis gauti apie 13–14 proc. balsų per rinkimus. Įskaičiavus kartu maksimaliai įsijungusį balsavimą prieš TS-LKD kandidatus, partija tokiu atveju galėtų tikėtis frakcijos dydžio, nematyto nuo 2000 metų Seimo rinkimų.
Tegul bus politinė reklama.
