Dėl Lietuvos gynybos: visokie tariami taikos pasiuntiniai mums aiškina, kad jei mes, Lietuva, nesiruošim kariauti, tai ir su mumis niekas nekariaus. Norėčiau pažiūrėti, kiek taip teigiantys mokykloje turėjo iš istorijos. Spėju, ne daugiau 4, o ir tai – per mokytojos gailestį.
Nes bet kas, mokantis istoriją, žino, kad tokios pat politikos laikėsi ir Abiejų Tautų Respublika XVIII amžiuje. Mes su niekuo nekariaujame – ir su mumis niekas nekariauja. Nereikia mums tos kariuomenės. Kuo tai baigėsi – žino kiekvienas, iš istorijos mokykloje turėjęs bent 5.
Tęsiant toliau, jau gerokai mažiau kas žino, kad Smetoninė Lietuva 1939 metų rudenį, jau prasidėjus II Pasauliniam karui, taip pat paskelbė savo neutralitetą. O va kuo šis neutralitetas baigėsi – turėtų žinoti jau net 4 iš istorijos mokykloje turėję.
Dažnai tariami taikos pasiuntiniai prikaišioja Šveicariją. Kad žiūrėkit, va Šveicarija yra neutrali šalis, su niekuo nekariauja, o taip pat ir Šveicarijos niekas nepuola, ir va kaip gerai gyvena. Taip, Šveicarija yra jau labai senai savo neutralitetą paskelbusi šalis, taip, Šveicarija jau labai senai su niekuo nekariavo. Bet taip įvyko tikrai ne dėl to, kad Šveicarija yra deklaravusi savo neutralitetą. O dėl to, kad mažai yra valstybių pasaulyje, kurios būtų labiau militarizuotos, nei Šveicarija.
Visų pirma, Šveicarija yra patikimai gamtinių kliūčių ginama šalis – Alpių kalnų. Visų antra, kiekvienas Šveicarijos pilietis vyras ne tik privalo tarnauti kariuomenėje, bet ir nuolatos dalyvauti karinėse pratybose. Kiekvienam Šveicarijos piliečiui vyrui valstybė dovanoja karinį automatą, kas reiškia, kad kiekvienas Šveicarijos pilietis vyras yra ne tik gerai apmokytas karys, bet ir ginkluotas.
Todėl Šveicarijos niekas nepuolė ne todėl, kad ji paskelbė savo neutralitetą, bet todėl, kad ji yra gamtinių kliūčių ginama valstybė, kurios kiekvienas vyras yra gerai apmokytas ir ginkluotas karys, pasiruošęs ginti savo tėvynę.
Yra tikrai žinoma, kad per II Pasaulinį karą Hitleris net inkštė, kaip norėjo Šveicarijos bankų turto. Ir yra tikrai žinoma, kad viso karo metu ant Hitlerio stalo gulėjo Šveicarijos okupacijos planas. Tačiau kurio Hitleris niekada nedrįso panaudoti. Dėl ko – nes žinojo, kad gaus į snukį atgal.
Si vis pacem, para bellum!
Na ir pakartotas laukia patvirtinimo, gal kas turi patirties, kiek ilgiausiai gali tekti laukti patvirtinimo?
Paprastai iki 10 min.
Nepykite, jei bus du tokie patys komentarai, nes praėjo daugiau nei valanda, o man vis rašo, kad komentaras laukia patvirtinimo.
—-
„visokie tariami taikos pasiuntiniai”.
„Tariami” aišku yra blogai.
Vis tik mūsų realybė labai skiriasi nuo šveicarų. Neturime mes kalnų. Turime tik miškus, kuriuose galima slėptis, bet ir tuos galime greitai iškirsti, bet to miškai tinkami tik slapstytis, tačiau šiais laikais yra termovizoriai, tad ir tai nėra didelė paguoda. Mūsų patriotizmas yra beveik visiškai išgaravęs. Kokia 90 % jaunuolių greičiausiai grėsmės atveju mautų į užsienius.
Galime ir 50 % biudžeto gynybai išleisti, bet Rusija mus nesunkiai įveiks, jei ES reikš gilų susirūpinimą ir baimę dėl 3-io pasaulinio karo. Todėl visais laikais tokioje padėtyje esantiems „mažiukams” labiausiai reikalingi išmintingi valdovai, kurie sugebėtų nepykdyti šalia esančio tirono, nepataikautų kitoje pusėje esantiems kvailiams, jeigu tiems prireiktų durnių, kurie turėtų erzinti tironą ir nebūtų patys durniais. Ir tuo labiau nebandytų įkasti tam arba kandžioti tą, kuris galėtų padėti.
Todėl mūsų pasirinkimas nėra itin didelis. Gerai apsiginklavę ir dar šiepdami dantis, galime tapti geru pratybų lauku tironui ir kvailiams. Tiek vieni, tiek kiti galėtų pasitikrinti, kur gali būti jų interesų ribos.
O, bet, tačiau šį pasaulį išgelbės tik tikrasis dvasingumas, kada šio pasaulio kvailiai sužinos, kad ir kokie „krūti” yra jų dvasiniai ir „dvasiniai” lyderiai-patarėjai, joks pasaulio dvasininkas negalės jų užtarti prieš Dievą nei dėl vienos jų padarytos nuodėmės, t.y. tada, kai religija užsiims tarnyste Dievui, o ne tarnyste kvailiams ir kvailiems valdovams…
Sveiko proto komentaras. Panašiai buvau surašęs po kažkokiu pozikės straipsniu papunkčiui, ant pirštų. Bet ura patriotai ir banko gizelis, bėgantis traukinio priekyje su 6% vėliava, taip nemano.
O dvasingumas neišgelbės, nes niekada neišgelbėjo nors teoriškai galėtų. Dvasingumas istoriškai banguoja, bet praktikoje iki tikrojo dvasingumo niekad nepakyla. Dvasingumas padidėja po karų, marų, tačiau greitai vėl išsigimstama.
Minusuotojams trumpas paaiškinimas:
Kvailiai (pirminiai) – Makronas, Merkel, Baidenas, o antrinių tiek daug, kad visų ir neišvardinsi; Tironas – Putinas. Orbano pozicija (lakstymas pas Putiną ir pagalių kaišiojimas) yra nevykusi…
Nepykdyti tirono irgi galima oriai…
O šiaip, visi mes esame kvailiai… 🙂
O kodėl komentaras taip ilgai laukia patvirtinimo? Ar jis turi laukti, kol kažkas išsimiegos, ar kol baigsis savaitgalis? Jei jau turite cenzūrą, tai komentarą galite ištrinti ir vėliau, arba parašyti, kad kol kas komentuoti negalima. Laukite, kol parūkysiu, išsimiegosiu ar pagaliau prisėsiu prie kompiuterio…
„visokie tariami taikos pasiuntiniai”.
„Tariami” aišku yra blogai.
Vis tik mūsų realybė labai skiriasi nuo šveicarų. Neturime mes kalnų. Turime tik miškus, kuriuose galima slėptis, bet ir tuos galime greitai iškirsti, bet to miškai tinkami tik slapstytis, tačiau šiais laikais yra termovizoriai, tad ir tai nėra didelė paguoda. Mūsų patriotizmas yra beveik visiškai išgaravęs. Kokia 90 % jaunuolių greičiausiai grėsmės atveju mautų į užsienius.
Galime ir 50 % biudžeto gynybai išleisti, bet Rusija mus nesunkiai įveiks, jei ES reikš gilų susirūpinimą ir baimę dėl 3-io pasaulinio karo. Todėl visais laikais tokioje padėtyje esantiems „mažiukams” labiausiai reikalingi išmintingi valdovai, kurie sugebėtų nepykdyti šalia esančio tirono, nepataikautų kitoje pusėje esantiems kvailiams, jeigu tiems prireiktų durnių, kurie turėtų erzinti tironą ir nebūtų patys durniais. Ir tuo labiau nebandytų įkasti tam arba kandžioti tą, kuris galėtų padėti.
Todėl mūsų pasirinkimas nėra itin didelis. Gerai apsiginklavę ir dar šiepdami dantis, galime tapti geru pratybų lauku tironui ir kvailiams. Tiek vieni, tiek kiti galėtų pasitikrinti, kur gali būti jų interesų ribos.
O, bet, tačiau šį pasaulį išgelbės tik tikrasis dvasingumas, kada šio pasaulio kvailiai sužinos, kad ir kokie „krūti” yra jų dvasiniai ir „dvasiniai” lyderiai-patarėjai, joks pasaulio dvasininkas negalės jų užtarti prieš Dievą nei dėl vienos jų padarytos nuodėmės, t.y. tada, kai religija užsiims tarnyste Dievui, o ne tarnyste kvailiams ir kvailiems valdovams…
Labai teisingas straipsnis.