Dominykas Vanhara. Istorinis filmas „Saulės mūšis“

Pratęskime idėjų ir pasiūlymų seriją artėjantiems Seimo rinkimams. Kad niekas nesakytų, jog tik kritikuoju, bet nieko nesiūlau.

Taigi, siūlau sukurti labai brangų ir labai įspūdingą istorinį filmą apie Saulės mūšį, kuris turėtų formuoti lietuvių tautos istorinę atmintį, skatinti pasididžiavimą savo valstybe bei jos istorine praeitimi, reklamuoti Lietuvą užsienyje, skatinti turizmą į Lietuvą, padaryti žymiais Lietuvos aktorius ir padėti jiems gauti tarptautinių vaidmenų, etc.

Mūsų visa ligšiolinė valdžia sąmoningai gėdijosi mūsų galingos ir didžios istorijos.

Kodėl reikia tokio filmo? Nes šiuo metu Lietuva neturi nei vieno normalaus istorinio filmo. Kaimynai latviai, kurie nedaug nuosavos istorijos turėjo, tokių filmų turi ne vieną, iš kurių vienas yra labai geras. Lenkai su savo istorinės atminties politika dirba nuolat, jie yra pastatę visą eilę istorinių filmų ir serialų. O mūsų visa ligšiolinė valdžia sąmoningai gėdijosi mūsų galingos ir didžios istorijos, ką puikiai pamatėme istorijoje su atminimo lenta Kaziui Škirpai. Kad, neduok Dieve, nebūtų skatinamas joks patriotiškumas, neduok Dieve, kad ko nors neįžeistumėm. Ką gi, tokie laikai turės baigtis.

Kodėl būtent „Saulės mūšis“? Nes, visų pirma, tai yra pirmoji didžiulė Lietuvos (plačiąja prasme) karinė pergalė. Taip, supratote teisingai, tai turėtų būti tik pirmasis iš ateity pastatytų istorinių filmų. Tai labai tinka imti pirmą istorinį įvykį pagal chronologiją. Ir, visų antra, jis tematiškai tiktų rodyti Liepos 6-ąją.

Kodėl būtent labai brangų? Gal pradžiai reikėtų nuo kukliau pradėti, o vėliau, jei seksis, didinti biudžetus? Neteisingai. Pats pirmasis istorinis filmas turi būti sėkmė. Taip, žinau, didelis biudžetas dar negarantuoja gero filmo, tačiau biudžeto dydis tiesiogiai koreliuoja su filmo sėkme. Jei pirmasis istorinis filmas bus toks meh…, nieko gero, motyvacija statyti antrąjį bus beveik nulinė. O va jei pirmasis istorinis filmas bus sėkmė, tuomet klausimas bus tik toks: apie ką statom antrąjį?

Iš kur pinigai tokiam filmui? Bus galima už kelis milijonus parduoti generalinio filmo rėmėjo poziciją kokiai įmonei, kurios reklaminė užsklanda būtų rodoma filmo pradžioje. Na, iš serijos, kino kompanija tokia ir tokia, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir UAB „Trys paršiukai“ pristato… Toliau, bus galima pakviesti finansiškai prisidėti ir kitas įmones bei geros valios Lietuvos žmones. Nuo sumos X EUR į filmo titrus įtrauksime. Ir manau, kad Lietuvos žmonėms turėtų būti įdomu prisidėti prie tokio filmo kūrimo. Nes tai bus ne tik filmas apie šlovingą Lietuvos praeitį. Jei turite bent vieną prosenelį, kuris būtų kilęs iš Žemaitijos, tuomet Saulės mūšyje beveik garantuotai kovėsi ir tiesioginis Jūsų pro pro (…) prosenelis. Ir galimai, ne vienas. Taigi, Saulės mūšis bus ir apie didingą Jūsų asmeninės šeimos istoriją.

Na o likę pinigai, be abejo, bus iš biudžeto. Tik va čia teisinė esmių esmė – Lietuva neduos pinigų kažkam, kad kažkas pastatytų kažkokį filmą. Filmas bus statomas pagal tiesioginį Kultūros ministerijos užsakymą, Kultūros ministerijai tiesiogiai dalyvaujant ir viską kontroliuojant, o visos autorių turtinės teisės į audiovizualinį kūrinį-filmą privalės priklausyti Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kultūros ministerijos. Išvertus į žmonių kalbą, šis filmas priklausys Lietuvai.

Kaip tas filmas būtų statomas? Kadangi lietuviai kol kas neturi jokios patirties nei statant didelio biudžeto filmus, nei statant pasisekusius istorinius filmus, pirmai pradžiai reikėtų samdyti profesionalią Holivudo kino kompaniją. Taaaip, žinau, daug kas dėl to davė pastabų, kad, tokią pasamdžius, nenustebkime, kad Mindaugas tokiame filme bus juodaodis. Čia bus du saugikliai: visų pirma, kaip minėjau, Kultūros ministerija viską kontroliuos. Visų antra, turiu idėją ir dėl kino kompanijos – Icon productions. Šios kompanijos vienas iš savininkų yra Mel Gibson, kuris pasižymi anti – WOKE požiūriu. Tęsiant toliau, filmo scenarijų ir patį filmo kūrimą privalės prižiūrėti žymiausi Lietuvos viduramžių istorikai, kad nebūtų nugrybauta į istorinius pūdymus, o filmas būtų istoriškai tikslus. Kad ir dr. Tomas Baranauskas, kuris, jei neklystu, yra labiausiai įsigilinęs į viduramžių Lietuvos istoriją.

Aktoriai: būtinas bent vienas žymus Holivudo aktorius, kurio pavardė turėtų pritraukti filmo pardavimus užsienyje. Idealiai jam tinkantis vaidmuo – Kalavijuočių ordino magistras Volkevinas (Folkvinas). Kad ir tas pats Mel Gibson, kuris turi didelę patirtį istoriniuose filmuose (Drąsioji širdis, etc.). Ir čia techninis niuansas – pačios žvaigždės „kankinti“ viso filmo filmavimo metu nereikėtų. Kelios scenos nufilmuotos Rygoje, kelios scenos – žygio metu, ir viskas. Užtenka tik susitarti, kad ši žvaigždė leistų didelėmis raidėmis naudoti savo pavardę filmo plakatuose. Labai brangu būti neturėtų. O tai kaip su pačiu Volkevinu? Paprasta – mūšio metu riteriai būdavo su pilna šarvuote bei su šalmu, kurio antveidis – nuleistas. Taigi, visą likusį vaidmenį galės suvaidinti dubleris, kuriam net nereikės būti panašiam į žvaigždę, nes jo veido niekas nematys. O likę aktoriai turės būti lietuviai, kurie kalbės – lietuviškai. Tiek Vykintas, tiek Mindaugas, tiek kiti. Tiesa, dar kelis žymesnius Vokietijos aktorius galima pasamdyti, žinant, kad filmas galėtų būti įdomus ir Vokietijos rinkai. Vaidmenų jiems irgi būtų: Saksonijos grafas Heinrichas von Dannenbergas, vadovavęs saksams, kt.

Garso takelis: lietuvių muzikos grupių, kurios kuria patriotinę muziką. Thundertale, Žalvarinis ar kt.

Kam reikėtų didelių pinigų, tai kokybiškam rekvizitui: pilims, žirgams, šarvams, ginklams, aprangai, vėliavoms. Kad maksimaliai tikroviškai atrodytų. Masinėms scenoms – kariuomenių žygiavimui, mūšiui, kt. Kad irgi maksimaliai tikroviškai atrodytų. Ir aišku, specialiesiems efektams, kurie nepaliktų abejingų: lūžtantys ginklai, purvas, kraujas, krentančios galvos, pelkėse skęstantys ar skandinami kalavijuočiai, kt. Įsivaizduokit finalinę mūšio sceną su visais spec. efektais, masinėm scenom ir su kokios nors Thundertale garso takeliu ant viso garso. Darytų įspūdį, tiesa?

Ir pabaigai, filmai nėra statomi tam, kad pinigai būtų išleisti. Pinigai yra leidžiami statant filmus tam, kad toks filmas uždirbtų pelną. Jei filmas bus sėkmingas, Lietuva ne tik turės istorinį filmą, kuriuo remiantis galės formuoti savo istorinę atmintį, bet ir toks filmas grąžins į jį investuotus pinigus bei uždirbs pelną. O visi iš tokio filmo grįžę pinigai turėtų būti skirti antrajam istoriniam filmui statyti. Kad ir apie 1918–1920 Nepriklausomybės kovas, kurį jau tematiškai tiktų rodyti Vasario 16-ąją.

Taigi, gerbiamieji, ką manote? Padarom?

Politinė Nacionalinio susivienijimo partijos reklama.