Gerbiamieji, žadėjau pateikti ir daugiau pasiūlymų, kaip reikėtų spręsti net kelias opias problemas, susijusias tiek su būsto įperkamumu (I dalis), o šiuo atveju – dar ir su gimstamumo skatinimu.
Problemos esmė: jaunoms šeimoms dėl itin pakilusių nekilnojamojo turto kainų (ypač sostinėje) tampa sudėtinga sukaupti pradinį įnašą būstui su banko paskola įsigyti, todėl jaunos šeimos, neturėdamos nuosavo būsto, neretai atideda vaikų susilaukimą vėlesniam laikui. Ir, kaip taisyklė, kuo vėlesniame amžiuje šeima susilaukia pirmojo vaiko, tuo mažiau vaikų tokioje šeimoje gims iš viso. Manyčiau, kad tikrai neatsitiktinai paskutiniais metais drastiškai sumažėjęs gimstamumas sutapo su paskutiniais metais drastiškai pakilusiomis NT kainomis bei, atitinkamai, su ženkliai sumažėjusiu būsto įperkamumu. Jaunos šeimos neįperka būsto – atideda ir vaikų susilaukimą.
Taigi, teikčiau Jūsų teismui tokią idėją, kuri galimai spręstu abi šias problemas, nes jos, kaip matyti, yra susijusios.
Pasiūlymo esmė yra tokia – jaunoms šeimoms, sudariusioms santuoką, kai vyresniajam sutuoktiniui santuokos sudarymo metu būtų ne daugiau 30 metų, valstybė suteiktų 30 000 EUR tikslinę paskolą su lengvatinėmis fiksuotomis 3 proc. dydžio metinėmis palūkanomis, kai šios paskolos tikslinė paskirtis būtų arba būsto įsigijimas (provincijoje tokios sumos neretai ir užtektų būsto įsigijimui), arba pradinio įnašo už perkamą būstą su banko paskola sumokėjimui (tokio pradinio įnašo užtektų net ir perkant būstą sostinėje).
Kai valstybės suteikta lengvatinė paskola būtų panaudojama būsto įsigijimui, ši valstybės paskola būtų užtikrinama pirmine perkamo NT hipoteka kreditoriaus – valstybės naudai. Kai ši valstybės suteikta lengvatinė paskola būtų panaudojama pradiniam įnašui už perkamą NT sumokėti, tuomet kreditoriaus – valstybės interesai būtų užtikrinami antrine perkamo NT hipoteka, kai pirminė hipoteka atitektų bankui, su kurio paskola būstas būtų perkamas. Todėl, žvelgiant iš banko perspektyvos, tokios paskolos suteikimas bankui teisine prasme nebūtų niekuo rizikingesnis už tokius atvejus, kai pradinį įnašą turi pats NT pirkėjas.
Ir toliau – įdomioji šio pasiūlymo dalis, dėl kurios aukščiau minėjau, kad šis pasiūlymas ne tik padidintų būsto įperkamumą jaunoms šeimoms, bet ir paskatintų gimstamumą. Taigi, kai sutuoktiniai, kurie būtų gavę tokią lengvatinę valstybės paskolą, susilauktų pirmojo vaiko, jiems automatiškai vienu trečdaliu sumažėtų palūkanos (t. y. vietoje 3 proc. liktų 2 proc. metinių palūkanų). Kai sutuoktiniai susilauktų antrojo vaiko – palūkanų mokėti nebereikėtų iš viso. Reikėtų tik grąžinti pliką paskolos likutį be palūkanų. Kai susilauktų trečiojo vaiko – paskolos likutis mažėtų vienu trečdaliu. Susilaukus ketvirtojo – sutuoktiniai taptų visiškai atleisti nuo likusios lengvatinės paskolos dalies grąžinimo. Tuo pačiu būtų išregistruota ir hipoteka valstybės naudai.
Taigi, viso pasiūlymo esmė, kad, susilaukus 4 vaikų, valstybė de facto arba nupirktų sutuoktiniams būstą iki 30 000 EUR sumos, arba sumokėtų pradinį įnašą iki 30 000 EUR sumos. Taip pat, kaip matote, pasiūlymas būtų sukonstruotas taip, kad sutuoktiniams kiekvienas paskesnis gimęs vaikas būtų finansiškai naudingesnis. Ir dar – visi mažinimai ir atleidimai būtų taikomi tik į ateitį, t. y. to, kas jau buvo sumokėta anksčiau, valstybė negrąžintų, kas reiškia, kad sutuoktiniams apsimokėtų vaikus gimdyti kuo anksčiau ir kuo greičiau.
Kokias aš pats matyčiau problemas su šiuo pasiūlymu? Jas aš pats matyčiau tris (jei matote daugiau ir kitokių, kviesčiau pasisakyti komentaruose):
Pirmoji: kad valstybė paskolas suteiktų ir galimai nelabai rūpestingoms ar nelabai socialioms šeimoms. Problema spręstina tuo būdu, kad niekas jokiems paskolų gavėjams pinigų į rankas neduotų. Valstybė tiesiogiai pinigus pervestų būsto pardavėjui, mainais gaudama NT hipoteką (pirminę ar antrinę). Kas taip pat reikštų, kad, kol hipoteka neišregistruota, sutuoktiniai negalėtų laisvai tokio būsto nei pragerti, nei laisvai parduoti, nei kažkaip papildomai apsunkinti.
Antroji: kad NT vystytojai, valstybės dėka padidinus būsto įperkamumą jaunoms šeimoms, tuo pasinaudos padidindami savo parduodamo NT kainas. Problema spręstina tuo būdu, kad pasikviečiant NT vystytojus pasirašyti memorandumą, kad jie, įgyvendinus tokį pasiūlymą, įsipareigoja nepagrįstai nekelti kainų, o, tą padarius, susilauktų Konkurencijos tarybos dėmesio. Be to, įgyvendinus tokį pasiūlymą, būsto įperkamumas būtų padidintas tik santuoką sudariusioms jaunoms šeimoms, kas visuminės pasiūlos labai ženkliai neišpūstų, atitinkamai – būsto pardavėjams ir nebūtų sąlygų ženkliai didinti kainų. Ypač dabar, kai NT pardavimai yra labai sulėtėję, todėl NT vystytojai turėtų noriai prisiimti visus įsipareigojimus nedidinti kainų, kad tik kažkiek pardavimai padidėtų.
Trečioji: reikės papildomų valstybės pinigų tokiai programai finansuoti. Per metus – apytikriai 400–500 mln. eurų. Tačiau dalis šios sumos grįžtų su palūkanomis (nes tikrai ne visi sutuoktiniai susilauktų 4 vaikų, o jei ir susilauktų – susilauktų tikrai ne iš karto). Tęsiant toliau, tai būtų tikrai ne pavėjui paleisti valstybės, t. y. mokesčių mokėtojų, pinigai, o priešingai – itin pelninga valstybės ilgalaikė investicija.
Ką aš turiu omeny? Žiūrėkit, gerbiamieji, dabar lietuvių emigracija nebėra problema. Priešingai, daugiau lietuvių, anksčiau emigravusių, grįžta į Lietuvą, nei iš jos emigruoja į užsienį. Todėl jei valstybė už mažiau nei 30 000 eurų gautų 4 naujus piliečius, pagrįsta manyti, kad šie nauji piliečiai užaugę liktų gyventi ir dirbti Lietuvoje. Laikantis prielaidos, kad šie gimsiantys vaikai dirbtų per gyvenimą vidutiniškai po 40 metų ir dirbtų už vidutinį atlyginimą, vien pagal šiandieninį vidutinį darbo užmokestį vien GPM tokie 4 vaikai sumokėtų beveik 800 000 eurų. Kas reiškia, kad tai būtų valstybės investicija su milžinišku atsiperkamumu, kurią apsimoka finansuoti ir pačiai valstybei papildomai skolinantis finansų rinkose.
Jau nekalbant apie tai, kad būtų išspręstos Lietuvos demografinės problemos, užtikrintas lietuvių tautos tęstinumas ir gausėjimas, būtų pasiektas mažesnis poreikis imigracijai iš trečiųjų šalių bei nereikėtų prisiimti imigracijos sukeltų milžiniškų ilgalaikių problemų ar net nacionalinės Lietuvos valstybės sunykimo.
Taigi, gerbiamieji, ką manote?
Politinė Nacionalinio susivienijimo partijos reklama.
Nauja yra sena gera žinoma, Dominykai.
Tik puikios veik šimtmečio senumo idėjos net naujai išrinktas Seimas jokiu būdu nepanaudos dėl banaliai paprastos priežasties, – tokį būsto įsigijimo jaunoms šeimoms finansavimą ne tik skelbė, bet ir praktikoje taikė Vokietijos kancleris… Adolfas Hitleris.