2024-12-23, Pirmadienis
naujienlaiškis

Dominykas Vanhara. Kaip paskatinti smulkųjį verslą?

Gerbiamieji, tęsiame pradėtą idėjų ciklą būsimiems Seimo rinkimams. Šį kartą aptarkime taip pat itin aktualią problemą – smulkiojo verslo skatinimą.

Pagrindinė problema, susijusi su smulkiojo verslo skatinimu, apie ką jau kuris laikas itin garsiai kalba tiek smulkiojo verslo atstovai, tiek ir finansų ekspertai, yra praktiškai neegzistuojanti smulkiojo verslo prieiga prie kapitalo, būtino tiek verslui pradėti, tiek ir jį vystyti. Dar kitais žodžiais tariant, smulkusis verslas beveik neturi galimybių gauti paskolos nei iš bankų, nei kitų kredito institucijų. Su viena nedidele išimtimi – jei smulkusis verslininkas turi nekilnojamojo turto, kuriuo galėtų užtikrinti savo pasiimtą paskolą, vienokią ar kitokią paskolą jis, greičiausiai, gautų.

Būtent todėl verslo atstovai pusiau juokais, pusiau rimtai teigia, kad tai paaiškina, kodėl tarp Lietuvos verslininkų yra toks populiarus NT sektorius. Nes jei verslininkas dirba NT sektoriuje (pvz. stato nekilnojamąjį turtą, perka apleistą, suremontuoja ir vėliau parduoda, kt.), paskolų, reikalingų verslui, su NT įkeitimu jis gaus. Kitu atveju – mažai šansų.

Taigi, kai smulkusis verslas neturi prieigos prie kapitalo, tai mažina gyventojų verslumą, o ir tie, kurie verslu užsiima, negaudami paskolų negali savo verslo vystyti. Savo ruožtu, smulkusis verslas valstybei yra gyvybiškai būtinas, nes būtent smulkiojo verslo atstovai sudaro viduriniosios klasės stuburą, o vidurinioji klasė yra kiekvienos valstybės pamatas. Smulkieji verslininkai ne tik save išsilaiko, moka mokesčius, bet dar ir kitiems darbo vietas sukuria.

Taigi, kaip siūlytumėme spręsti smulkiojo verslo prieigos prie kapitalo problemą? Pasiūlymas būtų toks: valstybės garantijos smulkiojo verslo savininkams – fiziniams asmenis, iki 20 000 EUR sumos.

Garantija yra CK 6.90 – 6.92 straipsniuose nurodytas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kuris reiškia, kad, skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius prievolę, šią prievolę turi įvykdyti garantas (garantijos išdavėjas). Tai reiškia, kad jei verslininkas, už kurio paskolą garantavo valstybė, neįvykdys prievolės, tą iki 20 000 EUR sumos už jį padarys valstybė, o po to viską, ką įvykdė, galės išieškoti iš skolininko.

Tokiu būdu smulkiesiems verslininkams verslo pradžiai ar jau pradėto verslo vystymui būtų suteikta prieiga bent prie nedidelių paskolų. Kurių taip, dideliems projektams neužtektų, bet smulkiojo verslo pradžiai ar smulkiojo verslo vystymui būtų pakankama.

Geroji šio pasiūlymo dalis yra ta, kad, bent jau pradžiai, tokio pasiūlymo įgyvendinimui valstybės pinigų nereikėtų iš viso. Nes ne valstybė paskolas suteikinėtų, o privatūs bankai ar kitos komercinės kredito įstaigos. O jas išdavinėtų dėl to, kad tokios paskolos su valstybės garantija būtų visiškai joms nerizikingos.

Savo ruožtu, neigiami tokio pasiūlymo aspektai būtų tokie, kad, ilgainiui, be abejo, dalis smulkiųjų verslininkų prievolių neįvykdytų ir tuomet jau valstybei tektų vykdyti šias prievoles už skolininkus. Šis paminėtas valstybės rizikos veiksnys būtų valdomas tokiu būdu, kad garantijos būtų išduodamos tik fiziniams asmenims – smulkiojo verslo savininkams, bet ne juridiniams asmenims. Taip pat patikrinus tokių fizinių asmenų kreditingumą ir, jei kredito reitingas būtų žemas ar labai žemas, garantijos tokiems fiziniams asmenims išduodamos nebūtų. Pati garantijos suma būtų per maža, kad dėl tokios sumos fizinis asmuo galėtų sau išsikelti fizinio asmens bankroto bylą ir tikrai ženkliai per maža, kad tą daryti apsimokėtų. Todėl ilgainiui valstybės įvykdytos garantijos sumos iš skolininkų fizinių asmenų būtų išieškomos bent jau daugumoje atvejų, o valstybės išleisti pinigai sugrįžtų.

Ir pabaigai, sukūrus smulkiajam verslui prieigą bent prie nedidelių kapitalo sumų, galima tikėtis daugiau smulkiojo verslo atsiradimo, gyventojų verslumo padidėjimo, o jau esančio smulkiojo verslo vystymo. Valstybei iš to tiesioginė nauda būtų per smulkiojo verslo sumokamus mokesčius bei sukurtas darbo vietas. Netiesioginė – per viduriniosios klasės stiprinimą, o būtent vidurinioji klasė pasižymi didžiausiu patriotiškumu valstybės atžvilgiu, noru ir ketinimu ginti valstybę nuo priešų, kt.

Taigi, ką manote Jūs?

Politinė Nacionalinio susivienijimo partijos reklama. Nacionalinio susivienijimo numeris rinkiminiame sąraše – 2.

Reklama

Susiję straipsniai

VTEK verdiktas: Škirpos lentą saugojęs A. Stankūnas etikos nepažeidė

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija (VTEK) 2024 m. gruodžio 18 d. patenkino Almanto Stankūno skundą ir panaikino Vilniaus miesto...

Vladimiras Laučius. Kokią kainą turi sumokėti rusai, jei sumanytų mus užpulti?

(Projektas „Suprasti Rusiją“. IQ ir Alfa.lt bendradarbiaujant su GSSC) Naujoji krašto apsaugos vadovybė išreiškė norą didinti biudžeto asignavimus gynybai...

Audrius Bačiulis. Ar vėjo elektrinės kelia pavojų saugumui?

Švedija stabdo vėjo jėgainių projektus Baltijos jūroje, nes Rusijos raketų atakos būtų atpažintos per vėlai. Kaip šią problemą...

Ne vien duona esame gyvi…

Vladimiras Laučius Artėja Kūčios. Visas krikščioniškasis pasaulis laukia svarbiausio dalyko. Juk ne vien duona esame gyvi. Taip, duona kasdienė –...