Dominykas Vanhara. Kam naudinga, kad Stambulo konvencija būtų ratifikuota?

Veidaknygė

Gerbiamieji, kaip jau, ko gero, matėte, Nacionalinio susivienijimo partijos vicepirmininkas – dr. Vytautas Sinica per debatus jau sudegino Laisvės partijos kandidatą į Europos Parlamentą – Artūrą Žukauską dėl Stambulo konvencijos. Jei kas nematėte – ištrauką iš debatų rasite pas mane keliais įrašais žemiau. Būtina įsisąmoninti, kaip leftistai ir neomarksistai elementariai ir atvirai meluoja rinkėjams, kaip tą darė Artūras Žukauskas. Velnias, būtent jis buvo Vilniaus universiteto rektorius mano studijų metu ir būtent jo parašas yra ant mano teisės magistro diplomo…

Šiandien kitas Nacionalinio susivienijimo kolega – Ramūnas Aušrotas kalė dar vieną vinį į Stambulo konvenciją. Jis teisingai ir pagrįstai nurodė, jog Stambulo konvencija siekia užkardyti tik tas smurto prieš moteris formas, kurios leftistams yra patogios, tačiau niekaip ir jokia apimtimi neužkardo tų smurto prieš moteris formų, kurios leftistams yra nepatogios. Konkrečiai – Stambulo konvencija niekaip ir jokia apimtimi nereglamentuoja pagalbos moterims krizinio nėštumo atveju (Nacionalinis susivienijimas tokią pagalbą savo programoje rinkimuose į Seimą tikrai siūlys). Lygiai taip pat Stambulo konvencijoje nerasite, kad moterų išnaudojimas prostitucijai ar pornografijai yra smurto prieš moteris forma. Stambulo konvencijoje nėra nei vieno žodžio apie tai, kad moters kūno instrumentalizacija surogatinei motinystei yra taip pat smurto prieš moteris ar merginas forma.

Aš, savo ruožtu, visiškai ir visa apimtimi pritardamas tam, ką nurodė garbūs mano partijos kolegos – dr. Vytautas Sinica ir Ramūnas Aušrotas, jų anksčiau išsakytus teiginius papildysiu dar viena apimtimi – minima Stambulo konvencija yra skirta visai ne Lietuvai.

Aš iš anksto deklaruoju, kad Stambulo konvenciją irgi skaičiau. Ir skaičiau net labai atidžiai ir ne kartą. Taip pat aš esu advokatas, gana neblogai mokantis anglų kalbą, kas indikuoja tai, jog aš turiu specialių žinių skaityti teisės aktus ir turiu gebėjimų skaityti juos originalo kalba. Prie to, ką nurodė mano garbūs kolegos – dr. Vytautas Sinica ir Ramūnas Aušrotas, aš norėčiau pridėti tai, kad Stambulo konvencija yra parašyta ir skirta tikrai ne Lietuvai.

Taigi, kaip rašė dar Martynas Mažvydas savo „Katekizme“: „Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit. Ir tatai skaitydami permanykit.“ Taigi, Stambulo konvencijos 37 str. – priverstinė santuoka. Šiame Stambulo konvencijos straipsnyje yra numatomas įpareigojimas šalims signatarėms kriminalizuoti priverstinių santuokų sudarymą. Gerbiamieji, kada paskutinį kartą girdėjote, kad Lietuvoje kažkokia moteris ar mergina būtų priversta sudaryti santuoką? Taip, mūsų Civiliniame kodekse jau nuo 2001 metų egzistuoja teisinis reglamentavimas, jog prievarta sudaryta santuoka negalioja. Tačiau man per visą savo praktikos Advokatūros sistemoje laiką – daugiau kaip 15 metų, dar neteko matyti nei vienos bylos, kur kažkas ginčytų sudarytą santuoką būtent tuo pagrindu, jog ši santuoka buvo sudaryta priverstinai. Kad santuoka buvo sudaryta asmens, kuris dėl savo sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų prasmės ir jų valdyti – tokių bylų matyti teko. Bet kad kažkas fiziškai būtų priverstas sudaryti santuoką – neteko ir manau, kad dar ilgai neteks. Nebent bus atidaryti visi šliuzai imigracijai į Lietuvą iš artimųjų rytų. Nes toks reglamentavimas būtent ir yra skirtas islamiškoms ar Afrikos valstybėms. Ne Lietuvai.

Tęskime toliau: Stambulo konvencijos 38 str. „Moters lyties organų žalojimas“. Čia turima omeny taip vadinamą moterų lyties organų apipjaustymą. O va čia tai Lietuvai iš viso WTF. Tokių praktikų Lietuvoje ne tik kad nėra dabar. Nuo žodžio „visiškai“. Tokių praktikų Lietuvoje nebuvo niekuomet ir jokia apimtimi. Net jei mes grįžtumėme į pagoniškos Lietuvos laikus. Net ir pagoniškoje Lietuvoje tokių barbariškų praktikų nebuvo. Priešingai – net ir pagoniškoje Lietuvoje moterys ne tik kad nebuvo žalojamos apipjaustant jų lyties organus, bet net ir pagoniškoje Lietuvoje moterys buvo net labai įgalintos, turėjo valdžią ir net asmeniškai sudarinėjo tarptautines sutartis. Galite mano sienoje susirasti įrašą apie 1219 Voluinės sutartį, kurią iš Lietuvos pusės sudarė 20 Lietuvos kunigaikščių ir 1 kunigaikštė – Ruškaičių kunigaikštė Plikienė (pagal Ipatijaus metraštį – Plikusova). Tai kam skirtas Stambulo konvencijos draudimas žaloti moterų lyties organus? Tikrai Lietuvai? O gal Afrikos ir Artimųjų Rytų valstybėms, kur tokios praktikos yra paplitusios iki šiol? O tai tuomet – prie ko čia Lietuva? Jei pas mus tokių barbariškų praktikų ne tik kad nėra šiuo metu, bet ir nebuvo iki tiek, kiek tik istorijos metraščiai, kronikos ar analai mini.

Tęskime dar toliau. Stambulo konvencijos 42 str. – „Nepriimtinas nusikaltimų pateisinimas, įskaitant nusikaltimus, įvykdytus prisidengiant vadinamąja „garbe“. Šiame Stambulo konvencijos straipsnyje aprašomi taip vadinami nusikaltimai „dėl garbės“. Įskaitant, bet neapsiribojant, kai kokia nors moteris, mergina ar mergaitė yra mirtinai užmėtoma akmenimis, nes jos tėvui / seneliui / broliams nepatiko, kad ji pabendravo su kokiu priešingos lyties asmeniu. Girdėjote kažką panašaus Lietuvoje? Aš irgi ne. O va Artimuosiuose Rytuose ar Afrikoje, bet kur, kur dominuoja Islamas ir Šariato teisė – to pilna.

Summa summarum, ši Stambulo konvencija pagal jos reglamentavimo sritį yra skirta saugoti moteris / merginas / mergaites Islamo šariato valstybėse ar Afrikoje. Kai Lietuvoje tokių barbariškų papročių, nuo kurių apsaugoti yra skirta Stambulo konvencija, nebuvo net prieš 1000 metų.

O tai dėl ko įvairūs „žmogteisių“ institutai, žiniasklaidos priemonės ir įvairūs iš įvairių fondų gyvenantys influenceriai taip mušasi dėl to, kad minima Stambulo konvencija būtų ratifikuota? Atsakymas yra paprastas: Stambulo konvencijos 8 str., 9 str., 13 str., 14 str., 15 str., 16 str., 17 str. ir t. t. numato Stambulo konvenciją ratifikavusios valstybės įsipareigojimus skirti didžiulius finansinius išteklius nevyriausybinėms organizacijoms (NVO), žiniasklaidai, švietimui ir kt., kad „apmokytų visuomenę nesmurtauti prieš moteris“.

Taigi, kai kitą kartą pamatysite kažką besidraskantį marškinius ant krūtinės dėl to, kaip yra būtina ratifikuoti Stambulo konvenciją – žinokit, jis ar ji iš tos Stambulo konvencijos ratifikavimo jau yra nusimatęs / nusimačiusi nusipirkti naują kotedžą prie Vilniaus ar naują Porsche Macan iš salono.

Jei tam nepritariate – balsuokite už partiją Nacionalinis susivienijimas, sąrašo Nr. 15. Kiekvienas mūsų partijos narys įsipareigoja balsuoti prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą.

Tegul bus politinė Nacionalinio susivienijimo reklama.