Kadangi sulaukiau kaltinimų, jog nemėgstu dabartinės valdžios ir nesu baisiai objektyvus jos atžvilgiu, tai, matydamas kiek pasikeitusią padėtį Lietuvos pasienyje, turiu išsakyti tam tikrus komplimentus. Arba, kaip sakoma – give credit where credit is due.
Tik labai svarbu akcentuoti, kas nusipelno pagyrų. Ne Šimonytės vyriausybė, ne vidaus reikalų ministrė, bet Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Nes būtent jis šioje situacijoje demonstravo reikiamas lyderio savybes, nuolatos lankė pasienį, tikrino situaciją ir būtent jo čia idėja buvo dėl migrantų neįleidimo. Bilotaitė šią Kasčiūno idėją įgyvendino tik tada, kai jau pamatė, kad bus tikrai šakės ir tik tada, kai atsiklausė leidimo Europos komisarės bei gavo jos pritarimą.
O dabar klausimas: kodėl reikiamas lyderio savybes demonstruojantis ir problemą sprendžiantis Laurynas Kasčiūnas nėra skiriamas į vidaus reikalų ministro postą vietoje akivaizdžiai nesusitvarkančios, panikuojančios ir nei į vieną konkretų klausimą neatsakančios Bilotaitės?
Nes Bilotaitė turi vieną privalumą prieš L. Kasčiūną – ji turi didžiulį partinį lojalumą. O L. Kasčiūnas yra šiuo metu į šoną nustumto LKD sparno narys. Jei Kasčiūnas būtų paskirtas vidaus reikalų ministru, tai akivaizdžiai sustiprintų LKD sparną, o, Kasčiūnui šią problemą išsprendus, ženkliai pakiltų jo reitingai rinkėjų akyse (partijos narių akyse jis ir taip itin aukštai vertinamas), kas lemtų, jog, labai tikėtina, L. Kasčiūnas laimėtų kitus partijos pirmininko rinkimus. O to dabartinė partijos vadovybė leisti negali.
Todėl ir toliau laiko Bilotaitę poste ir geriau žiūrės į gilėjančias problemas bei degančius partijos reitingus, nei leis problemą sutvarkyti neįtinkančiam partiečiui.
Toks ir URM „ministras”, Ažubalis jį galėtų pakeisti, jei Lietuvos reikalai svarbesni būtų už partinius