V. Benkunskas Vilniaus mero rinkimuose pasirodė fenomenaliai gerai, greičiausiai, net patys konservatoriai tokio pasirodymo nesitikėjo.
Ir čia, mano nuomone, suveikė „Nausėdos“ efektas, t.y. kad rinkėjai Benkunską laikė mažiausia blogybe, kuri gali laimėti. Nenori Raskevičiaus? Renkiesi Benkunską. Nepatinka Zuokas? Renkiesi Benkunską.
O tai, kad kandidatas buvo iki tol labai mažai žinomas, suveikė netgi kaip rinkiminis privalumas. Kai kandidatas yra žinomas, rinkėjai turi įsivaizdavimą, kas tai per kandidatas, o tuomet jau arba patinka, arba nepatinka. Pvz. Zuokas yra labai žinomas kandidatas. Bet tas jo žinomumas reiškia, kad daug rinkėjų jis nepatinka. O kai Benkunskas yra nežinomas – tai tuomet gali rinkėjus įtikinti, kad va tas kandidatas yra būtent toks, kokio rinkėjas nori. Nori kandidato, kuris gerai nusimanytų apie miesto reikalus? Pusantros kadencijos dirbau Vilniaus vicemeru, miestą puikiai išmanau. Nepatinka Šimašiaus gatvių siaurinimas? Tai aš ir nesiaurinau, mano kita atsakomybės sritis buvo, aš tas gatves atplatinsiu. Patinka Šimašius? Tai aš jo vicemeras. Nepatinka Laisvės partijos ideologiniai klausimai? Aš iš konservatorių partijos. Nepatinka konservatyvumas? Mes esame moderni partija, einanti koja kojon su naujovėmis.
Grynai kaip Nausėda per Respublikos Prezidento rinkiminę kampaniją, kai jis sugebėjo būti visoks. O, kadangi tikrasis Nausėda nebuvo pažįstamas, tai tas gavosi labai puikiai.
Aišku, tas kandidato nežinomumas suveikė kaip privalumas tik dėl to, kad jis buvo iškeltas labai žinomos partijos. Kandidatas – nežinomas, užtat jo partija – labai žinoma.
Ir ne, toks Benkunsko pasirodymas nėra universali sėkmės strategija. Tam reikia, kad susiklostytų tam tikros sąlygos, o konkrečiai – kad būtų du labai aiškiai išreikšti poliai, o tu sugebėtum atsistoti į vidurį tarp jų. Per Prezidento rinkimus tie du priešingi labai aiškiai išreikšti poliai buvo Šimonytė ir Skvernelis, o Nausėda stovėjo per vidurį, todėl kažkiek tiko tiek vienos pusės rinkėjams, tiek kitos. O per šiuos rinkimus tie du poliai buvo nueinantis meras Šimašius bei jo įpėdinis – Raskevičius, o kitas polis – bandantis sugrįžti Zuokas.
O ar Benkunskui pavyks pakartoti Nausėdos sėkmę? Sunku pasakyti. Nes per Prezidento rinkimus buvo didžiulis susipriešinimas tarp Skvernelio ir Šimonytės rinkėjų, todėl Nausėda tiek vieniems, tiek kitiems buvo aiškiai mažesnė blogybė. Pats ėjau ir balsavau už Nausėdą, kad tik Šimonytės neišrinktų. Dabar tokio susipriešinimo tarp rinkėjų nėra, o kai kurių kandidatų rinkėjas yra persidengiantis. Tas pats Zuokas save pristato liberalu, todėl ne faktas, kad jo kandidatūra bent daliai Raskevičiaus rinkėjų nepasirodys priimtinesnė, nei konservatoriaus Benkunsko. Labai didelis klausimas, už ką balsuos Majausko rinkėjai. Pats Majauskas sakė, kad nieko nerems. O už Majauską galėjo balsuoti ir tie, kurie už jį balsavo dėl to, kad jį konservatoriai nuskriaudė, todėl sunkiai balsuos už konservatorių. LLRA rinkėjai, greičiausiai, irgi balsuos už Zuoką. Ir dar didelis klausimas, ar konservatoriui Benkunskui pavyks pritraukti tuos rinkėjus, kurie balsavo už mažiau pasisekimo sulaukusius kandidatus į merus, t.y. socdemę Budbergytę, Vytautą Sinicą iš Nacionalinio susivienijimo, darbietę Kačinskaitę – Urbonienę, liberalę Radvilę. Potencialo Benkunskui pritraukti tokių balsų matyčiau nebent iš liberalės Radvilės elektorato.
Aišku, ne paskutinėje vietoje lieka ir įvyksiantys debatai tarp Zuoko ir Benkunsko. Zuokas debatuose įprastai yra labai stiprus. O kaip pasirodys Benkunskas – pažiūrėsime.
Šiandien sakyčiau, kad tikimybė yra 60:40 Benkunsko naudai, bet Zuokas yra laimėjęs ir gerokai mažiau palankių jam kovų. Tuo labiau, kad šiandien Benkunsko atotrūkis nuo Zuoko yra gerokai mažesnis, nei buvo Šimašiaus atotrūkis 2015 metais (16 proc.) ir 2019 metais (15 proc.). Dabar atotrūkis tėra 9 proc.
Benkunskas, savivaldoje dirba jau 12 metų, ar kas nors gali įvardinti, jo nors vieną nuveiktą arba inicijuotą darbą, aš (nors ir dirbau Vilniaus savivaldybėje) tikrai negaliu jo darbų prisiminti bei paminėti.
Kur jisai buvo, kai gatvės buvo siaurinamos, niekinami paminklai, griaunami profsąjungų rūmai, švaistomi milijonai, o jis , sėdėdamas minkštoje vicemero kėdėje, net nesukriuksėjo.
Ar reikalingas SOSTINEI, MERAS NIEKALAS?
Autorius klysta. Sėkmė Benkunsko priklauso nuo antikonstitucinių privilegijų gavėjų, o jų gi 110 tūkstančių (su šeimos nariais apie ketvirti milijono )ir jie pagrinde gyvena Vilniuje. Mes visi šiai grupei rinkėjų – sovietmečio ir naujai nomenklatūrai – kasmet mokome jiems 150 mil. eurų, kad jie balsuotu už konservatorius, kurie, kovodami su sovietmečio privilegijomis, sukūrė galingesnę ir tobulesnę privilegijų sistemą. Kaune žymiai mažiau privilegijuotų ir jie nelabai gali iškreipti rinkėjų nuomonę. Vilniuje – visai kas kitas. Kol tokia sistema veiks kalbėti apie teisingus rinkimus, nepriklausomus teismus ir prokurorus – galime tik svajoti. Tarp kitko niekur kitur ES šalyse to nėra.
Benkunskas- žmogus be vidinės ugnies. Nedega, ir viskas. Jo veidas apgaubtas pesimizmo ir abejingumo- nelimpa, netraukia ir nepaveš. Jeigu išrinks tokį, Raskevičius, su kuriuo draugauja, jį tampys kaip lėlę sprendžiant visus klausimus.