Gerbiamieji, kaip visuotinai žinoma, mūsų valstybė susiduria su didžiulėmis demografinėmis problemomis, kurios reiškia, kad mažėja dirbančiųjų mokesčių mokėtojų, o daugėja senjorų, kuriems reikia mokėti pensijas, užtikrinti jiems sveikatos apsaugą, kt. Šios problemos pagrindinė esmė yra tokia, kad valstybės išlaidos yra perskirstomos vis mažesniam mokesčių mokėtojų ratui, kas reiškia tik vieną – nuolatos didėjančius mokesčius.
Ir taip, nežinau, ar pastebėjote, gerbiamieji, bet jums, kaip mokesčių mokėtojams, mokesčiai didėja absoliučiai kiekvienais metais. Net kai valdžia teigia, kad jokių mokesčių nedidina, iš tikro – didina. Pvz. jau tapo aksioma, kad su kiekvienais metais yra ženkliai didinami akcizai. O akcizai kas – ne mokesčiai? Mokesčiai. Ir akcizų dydis Lietuvoje jau viršijo ES vidurkį, o valdžia ne tik kad nesiruošia spausti stabdžių, bet priešingai – žada dar daugiau ir drastiškiau akcizus didinti. Akcizų drastiškas didinimas yra tiesiog pasirinktas kaip geriau atrodantis iš viešųjų ryšių perspektyvos. Maždaug, mes jokių mokesčių nedidiname, o akcizų didinimas skirtas branginti arba kenksmingas prekes (alkoholis ir tabakas), arba iškastiniam kurui, kuris nesuderinamas su taip vadinamu „Žaliuoju kursu“. Tačiau, kad ir ką valdžia sakytų, kai priima eilinį sprendimą lįsti giliau į Jūsų kišenę, atminkite – pagrindinis motyvas yra surinkti daugiau pinigų į biudžetą. O jau motyvus valdžia ar jos samdyti viešųjų ryšių specialistai sugalvos tokius, kad geriau atrodytų viešojoje erdvėje.
Ir čia aš Jums jokių gerų žinių neturiu. Jei niekas nebus daroma, ilgainiui mokesčiai Jums vis didės ir didės, nes valdžios apetitas tik auga, vis atsiranda kažkas, ką dar reikėtų prafinansuoti. Pvz. šiemet iš mokesčių mokėtojų pinigų pirmą kartą buvo suteikta dotacija LGBT paradui, ką Laisvės partija išnaudojo EP rinkimams. Ir galiu užtikrinti – jei vėl rinksite tuos pačius, ateity finansuos dar daugiau ir gausiau. O va dirbančių mokesčių mokėtojų skaičius dėl demografijos vis mažės. Tai reiškia, kad vis didesnį valdžios apetitą teks finansuoti vis mažesniam mokesčių mokėtojų ratui.
Dalį problemų spręstų valdžios išlaidų auditas ir peržiūrėjimas. Nacionalinis susivienijimas tą ir siūlo – uždaryti jokios naudos visuomenei neteikiančią ir tik WOKE politiką vykdančią Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, etc. Bet net ir peržiūrėtos viešosios išlaidos spręs tik dalį problemų. Nes pensijas mokėti senjorams vis tiek reikės, algas policininkams, gydytojams, ugniagesiams-gelbėtojams mokėti – irgi. Prižiūrėti kelius, finansuoti krašto apsaugą, rūpintis kultūra, finansuoti švietimą, etc. ir etc.
Tačiau išeitis yra. Investuotojų bendruomenėje yra plačiai žinomas toks posakis, kad yra tik du būdai užsitikrinti sau ir savo šeimai pragyvenimą: arba pačiam dirbti už pinigus, arba padaryti taip, kad tavo pinigai dirbtų už tave. Valstybės lygmeniu tai reikštų, kad valstybės išlaidos gali būti finansuojamos arba iš mokesčių mokėtojų pinigų (kaip visa apimtimi yra dabar), arba / ir padarant taip, kad valstybės pinigai dirbtų už mokesčių mokėtojus bei TOKIU BŪDU PERIMTŲ DALĮ VALSTYBĖS IŠLAIKYMO NAŠTOS NUO MOKESČIŲ MOKĖTOJŲ NUGAROS.
Būtent tuo tikslu ir siūlau svarstyti Lietuvos Respublikos neliečiamojo kapitalo fondo steigimą. Visų pirma, kas yra tas „neliečiamojo kapitalo fondas“? Neliečiamojo kapitalo fondas, kaip sako jo pavadinimas, yra toks investicinis fondas, kuris yra skirtas viešiesiems poreikiams tenkinti ir kurio pagrindinis kapitalas yra neliečiamas. Tai reiškia, kad absoliučiai visos lėšos, investuotos į šį fondą, arba niekada ir esant jokioms aplinkybėms negali būti išimtos, arba gali būti išimtos tik esant kažkokioms super ekstraordinarioms aplinkybėms. Teoriškai tai reiškia, kad toks fondas dirbs amžinai, nuolatos tik didėdamas ir didėdamas. „O tai kokia tuomet visuomenei nauda iš tokio fondo, jei jo kapitalo negalima išimti?“ – jau matau, kaip kelia antakį skaitytojai. Esmė tokia, kad išimti negalima tik pagrindinio kapitalo, kuris investuotas į tokį fondą. O va tokio fondo uždirbtą pelną (dažniausiai – ne visą) išimti galima ir jį jau galima panaudoti viešiesiems poreikiams. Pvz. toks neliečiamojo kapitalo fondas per metus uždirba, pavyzdžiui, 100 mln. EUR pelno, tuomet pagal fondo įstatus, tarkime, išimti galima 50 mln. EUR ir juos panaudoti, o likusius 50 mln. EUR reinvestuoti atgal į fondą, kurie jau tuomet taptų irgi „neliečiamuoju kapitalu“ ir dirbtų toliau, uždirbinėdami ateity dar didesnį pelną.
Pasaulyje yra valstybių, kurios tokius neliečiamojo kapitalo fondus turi. Žymiausias jų, apie kurį gal būt bent viena ausimi esate girdėję, yra Norvegijos taip vadinamas „naftos“ fondas, į kurį investuojama dalis iš naftos gautų pajamų ir kuris yra skirtas Norvegijos ateities kartų gerovei, kai nafta pasibaigs, užtikrinti. Neliečiamojo kapitalo fondą turi Vilniaus universitetas, dauguma JAV universitetų. Pvz. prieš daugiau kaip 10 metų girdėjau Vilniaus universitetą skundžiantis, kad va jų metinis biudžetas yra tiek tai milijonų litų, o va Harvardo universiteto – daugybę milijardų dolerių. Tai va ta daugybė milijardų dolerių Harvardui pagrinde ateina iš būtent Harvardo neliečiamojo kapitalo fondo.
Dar viena priežastis, dėl kurios tokio neliečiamojo kapitalo fondo Lietuvai reikėtų, yra moralinė. Nežinau, žinote ar nežinote, bet valstybė kiekvienais metais paveldi nemažai mirusių asmenų turto. Tai yra tų mirusių asmenų turtas, kurie mirė arba neturėdami paveldėtojų, arba kurių paveldėtojai palikimo nepriėmė. Kas metus tai sudaro po ne vieną milijoną eurų valstybės gautų pajamų. Kurios iš karto patenka į biudžetą ir yra iš karto išleidžiamos. Mano nuomone, būtų kur kas moraliau, jei toks valstybės paveldėtas turtas nebūtų iš karto „pravalgomas“, bet patektų į neliečiamojo kapitalo fondą, kur teoriškai amžinai dirbtų, nešdamas naudą Lietuvai ir jos žmonėms.
Kaip toks neliečiamojo kapitalo fondas praktiškai turėtų veikti? Įsteigiamas toks fondas, kurį valstybė tiek savo paveldėtu turtu, tiek ir papildomai iš biudžeto pradėtų pildyti, pvz. pervesdama kas metus po 100 mln. EUR į šį neliečiamojo kapitalo fondą. Šiuo metu, kai Lietuvos biudžetas kas metus auga po apytikriai milijardą eurų, tai neturėtų būti didelis iššūkis. Ir iki tol, kol toks neliečiamojo kapitalo fondas nepasiektų milijardo eurų, kartu būtų reinvestuojamas ir visas tokio fondo uždirbtas pelnas. Fondo dydžiui pasiekus milijardą eurų, jau būtų galima pradėti išimti 20 proc. pelno, likusį 80 proc. pelno reinvestuojant. Fondo dydžiui pasiekus 5 mlrd. EUR, išimti būtų galima jau 50 proc. pelno, likusį reinvestuojant. Fondo dydžiui pasiekus 10 mlrd. EUR, išimti būtų galima jau 70 proc. pelno.
Apibendrinus, sukūrus tokį neliečiamojo kapitalo fondą, jau po 20–30 metų, kai į pensiją pradės išeidinėti Lietuvos paskutinė didelio gimstamumo karta, o juos darbo rinkoje pakeitinės karta iš 3 kartus mažesnio gimstamumo, toks neliečiamojo kapitalo fondas jau galėtų generuoti milijardines išmokas į biudžetą iš savo uždirbto pelno, tokiu būdu užtikrinant tiek dideles valstybes pajamas, sumažėjus dirbančiųjų, tiek ir neapkraunant pertekliniais mokesčiais esamų dirbančiųjų. Na o mūsų vaikai ir anūkai jau galėtų tikėtis gyventi labai turtingoje Lietuvoje, kuri būtų su didžiuliu biudžetu ir su nuosaikiais mokesčiais.
Taigi, ką pasakysit, gerbiamieji? Pabandom?
Politinė Nacionalinio susivienijimo partijos reklama.
P.S. kadangi politinių kampanijų metu politinių įrašų sklaida facebook yra ženkliai ribojama, būsiu labai dėkingas už pasidalinimą.
Puiki idėja.