Gerai, gerbiamieji, grįžkime prie Lietuvos aktualijų ir pakalbėkime apie naujausią Laisvės partijos iniciatyvą, kuri penktadienį sulaukė visos lavinos juokelių ir patyčių.
Iš pradžių ir man buvo labai linksma, kartu su žmona smagiai pasijuokėme. Bet po to paskaičiau, kaip spaudoje šią iniciatyvą komentuoja įtakingi Laisvės partijos politikai, ir man jau pasidarė visiškai nebelinksma, ypač suvokiant, kad čia ne koks nors Seimo marginalas tokius komentarus dėsto, o valdančiosios partijos vienas iš įtakingiausių politikų, konkrečiai – Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
Tiksli jo komentaro citata: “Baudžiamoji atsakomybė už lytinį santykiavimą su žmogumi be aiškiai išreikšto laisvanoriško sutikimo reiškia, kad baudžiamajame procese galimai smurtavęs asmuo turėtų įrodyti, kur, kaip ir kada tą sutikimą gavo”. Man pakankamai keista, kaip kolegos teisininkai, komentavę šią, taip vadinamą, “iniciatyvą”, nesureagavo į tokį komentarą, nors šią iniciatyvą ir sudirbinėjo.
Gerai, gerbiamieji, aš jums dabar iš teisinės kalbos į žmonių kalbą išversių, ką gerbiamas parlamentaras čia pasakė. O jis pasakė, kad, pagal Laisvės partijos siūlomą iniciatyvą, turi būti naikinama viena pamatinių Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus teisių ir pats esminis ir pamatinis Baudžiamosios teisės ir Baudžiamojo proceso teisės principas – nekaltumo prezumpcija.
Nekaltumo prezumpcija, be kita ko, reiškia, kad įtariamasis ar kaltinamasis baudžiamajame procese niekuomet ir jokiom aplinkybėm esant neprivalo įrodinėti savo nekaltumo. Tą daryti jis gali ir dažniausiai daro. Kartais net labai intensyviai. Bet neprivalo. Yra visiškai legit gynybinė taktika įtariamajam ar kaltinamajam iš viso atsisakyti duoti bet kokius parodymus baudžiamajame procese, nieko neteikti į bylą ir nieko neįrodinėti. Čia prokuroras privalo įrodyti kaltinimą, t.y. būtent prokuroras privalo pateikti į bylą pakankamai įrodymų, kurie ne tik įrodytų, kad asmuo kaltas, bet įrodytų, kad asmuo yra kaltas už pagrįstos abejonės ribų.
Šiuo atveju ponas Tomas Vytautas aiškiai išreiškia, kad nieko panašaus į nekaltumo prezumpciją nebebus. Grįšim prie Stalino “troikų” laikų. Jei jau kažkas apkaltins tave, kad turėjai lytinių santykių su kažkuo negavęs aiškiai išreikšto to asmens sutikimo, tau teks pareiga įrodyti, kad sutikimas – aiškiai išreikštas, buvo duotas. Kaip tą įrodysi – jau tavo problemos. Lygiai kaip ir Stalino “troikų” laikais – jei jau tave apkaltino antivalstybine, kontrrevoliucine ar antisocialistine veikla – iš principo, tau jau šakės.
Ir, jei manote, kad jei gyvenate šeimoje, su sutuoktiniu, paskui kitas moteris ar vyrus nelakstote, o turite lytinių santykių tik su sutuoktiniu, tai ši Laisvės partijos iniciatyva jums niekuo negręsia, tai manykit iš naujo. Laisvės partija aiškiai nurodė, kad ši iniciatyva yra, pirmiausia, nutaikyta būtent į šeimas, o ne į atsitiktinius seksualinius nuotykius. Nes, anot Laisvės partijos, “būtent šeimose dažniausiai ir yra patiriamas seksualinis smurtas”. Cituoju: “Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu per gyvenimą maždaug viena iš trijų moterų patiria fizinį ar seksualinį smurtą iš artimo partnerio, artimoje aplinkoje. Taip pat PSO duomenimis, Lietuvoje intymių partnerių seksualinį smurtą patiria apie 20 proc. [moterų]“, – statistiką vardijo parlamentarė Ieva Pakarklytė.”
O dabar prisiminkime nesenus Metoo skandalus, kur panašūs veikėjai, kaip ir tie, iš Laisvės partijos, irgi labai aktyviai veikė. Ten staiga atsirasdavo “prisiminimų” apie prieš 10 ar 15 metų, neva, patirtą seksualinį smurtą ar privertimą lytiškai santykiauti. Dabartinė Lygių galimybių kontrolierė tuo metu irgi sakė, kad būtent apkaltintasis privalo įrodyti, kad nevertė „aukos“ lytiškai su juo santykiauti.
12 metų privalėsit saugoti visus įrodymus, įrodančius, kad tikrai gavote visus žmonos ar vyro sutikimus lytiniams santykiams.
Kadangi baudžiamoji atsakomybė už privertimą lytiškai santykiauti yra numatyta BK 151 str. 1 d., kuri numato bausmę iki 3 metų laisvės atėmimo (jei priverstas lytiškai santykiauti asmuo buvo pilnametis), vadinasi, remiantis BK 95 str. 1 d. 1 p. c papunkčiu, apkaltinamojo nuosprendžio senatis už tokią nusikalstamą veiką yra 12 metų. Tai tiek laiko privalėsit saugoti visus įrodymus, įrodančius, kad tikrai gavote visus žmonos ar vyro sutikimus lytiniams santykiams. Nes, kaip jau minėjau, ši Laisvės partijos iniciatyva yra nukreipta būtent į šeimas, o ne į atsitiktinius seksualinius santykius.
O aš jau bandau įsivaizduoti, prie ko toks reglamentavimas nuves. Įsivaizduokite, kad su žmona turite 3 metų vaiką. Žmona susiranda naują kavalierių ir paduoda jus skyryboms. Kadangi nesutinkate išsiskirti pagal žmonos pageidaujamas sąlygas (visas turtas – jai, visos skolos – jums), žmona jus dar ir į prokuratūrą paduoda, kad privertėte ją lytiškai santykiauti nesant aiškiai išreikšto jos sutikimo.
Kadangi vaikas yra, ir jis yra jūsų, tai kaip ir 100 proc. įrodymas, kad lytiniai santykiai buvo. O kur įrodymas iš jūsų pusės, kad tie lytiniai santykiai buvo turint aiškiai išreikštą žmonos sutikimą lytiniams santykiams? Nėra? Aha, tai va jums iki 3 metelių visiško valstybės išlaikymo.
Smagu? Jei nesmagu, tai kitą kartą žinosite, kad RINKIMŲ DATĄ KALENDORIUJE PRIVALU APSIBRAUKTI RAUDONU TUŠINUKU, nes kai neateinate į rinkimus, o į juos ateina Tapino sumobilizuotas ir užhypintas jaunimas, dar neišsiugdęs savarankiško kritiško mąstymo, tai po to turite valdžią, kuri pageidauja prie jūsų lovos stovėti su žibaline lempa.
Taigi, Laisvės partija toliau kryptingai dirba diegdama savo neomarksistinę ideologiją, siekia sudaryti sau sąlygas kėsintis į šeimos autonomiją, paminti pamatines Konstitucijos garantuojamas teises. Beje, naudodamasis proga, drįsiu priminti, kad čia jau tikrai ne pirmas kartas, kai Laisvės partija kėsinasi į Konstitucijos garantuojamas žmogaus teises. Priminsiu, kad viena pirmųjų Laisvės partijos iniciatyvų buvo taip vadinama „hate speech“, kurią tiek aš, tiek mano garbūs kolegos advokatai su žemėm sumaišėm.
Po to Laisvės partija šią savo iniciatyvą tyliai susivyniojo ir pareiškė, kad dar reikia „dėl jos tęsti diskusijas su žmonėmis“. Bet tai nepaneigia fakto, kad jie ketino užkardyti ir kitą Konstitucijos garantuojamą teisę – žodžio laisvę.
