Nors daugelis kasdien aptarinėja įvairius tektoninius lūžius, šiuo metu vykstančius JAV, tačiau gerokai mažiau kas atkreipė dėmesį į ne mažiau svarbų mums tektoninį lūžį, kuris įvyko mums gerokai arčiau – Vokietijoje. O konkrečiai – kad po ką tik įvykusių Vokietijos parlamento rinkimų naujoji Vokietijos valdžia paskelbė Vokietijos kursą į remilitarizaciją. Ir šios žinutės svarbos negalima niekaip nuvertinti.
Pradėti reikėtų nuo to, kad kai tiek JAV prezidentas D. Trampas tyčiojasi iš Vokietijos karinių pajėgumų, tiek ir mūsų dešiniosios minties propaguotojai tam pritaria, teigdami (ir ne be pagrindo), kad Vokietijos ginkluotosios pajėgos – Bundeswehr‘as yra tapęs patyčių objektu, aš, teisingumo labui, turėčiau šiokį tokį pateisinimą Vokietijai. Nes būtent toks tikslas ir buvo, kad Vokietija daugiau niekada neturėtų jokių rimtų ginkluotųjų pajėgų.
Teigiama, kad pirmasis NATO generalinis sekretorius – lordas Ismay yra pasakęs, kad susikūrusio aljanso tikslai yra tokie: „To keep the Americans in Europe, the Russians out, and the Germans down“. Esmė paprasta – Europa dar ilgą laiką po II Pasaulinio karo sapnuodavo košmarus apie galimą Vokietijos remilitarizaciją, todėl, kai vienas iš NATO tikslų buvo pasiektas pilnai – Vokietijos ginkluotosios pajėgos beveik išnyko, reikėtų prisiminti, kad būtent toks tikslas ir buvo.
Ir štai dabar, kai Vokietijos naujoji valdžia vėl paskelbė apie Vokietijos remilitarizaciją, esu įsitikinęs, kad Vokietija į šį klausimą pažiūrės rimtai. Galima juoktis iš Prancūzijos prezidento kalbų apie Prancūzijos ir Europos karinės galios didinimą, bet prancūzai nėra vokiečiai. Nes vokiečiai yra labai darbšti, labai kruopšti, labai pareiginga, labai kryptingai veikianti ir absoliučiai paklūstanti valdžiai tauta. Todėl kai jų valdžia pareiškia, kad įsileisim visus „atbėgelius“ – jie juos visus priima. Kai jų valdžia pareiškia, kad vykdysim taip vadinamą „Žaliąjį kursą“ – vokiečiai pirmieji. Ir jei dabar Vokietijos valdžia pareiškia, kad dabar Vokietija ne tik ginkluosis, bet ant stalo yra ir Vokietijos tapimo branduoline valstybe klausimas, manau, kad jie tuo užsiims labai rimtai. Ypač rimtai.
Ir dabar – esminis momentas: Vokietijos ketinimas rimtai remilitarizuotis yra ne tik ginkluotės ar šaudmenų gamybos ar pirkimo klausimas. Oi neee… Kariuomenė gali būti sukurta didžiulė, sandėliai iki viršaus gali būti prikrauti technikos ar amunicijos. Tačiau, jei nebus valios kautis – ta ginkluotė taip ir liks nepanaudota arba atiteks priešui. Gynybos apžvalgininkai pateikia taiklų to pavyzdį – JAV sukišo daugybę milijardų dolerių į Afganistano kariuomenės sukūrimą ir apginklavimą. Ir visa ši kariuomenė subyrėjo nuo šlepetes dėvinčių talibų dar JAV net nespėjus iš Afganistano pasitraukti.
Todėl Vokietijos remilitarizacija, jei bus vykdoma rimtai, turės prasidėti ne / ne tik nuo masiško ginkluotės užpirkimo ar jos gamybos, bet ir dėl piliečių požiūrio keitimo. Valia kautis atsiranda tuomet, kai kiekvienas karys žino, dėl ko jis eina kautis ir žino, dėl ko jam net gali tekti mirti. Niekas neis kautis ir mirti dėl žaliojo kurso, dėl WOKE ideologijos, dėl multikultūralizmo ir kitų iki šiol dominavusių ideologijų. Vadinasi, visa tai turės būti jei ne išmesta, tai bent giliai padėta į stalčių. O va eiti kautis už tėvynę, ginti savo tautą, už savo protėvių žemę – va už tai einama kautis. Iki šiol Vokietijoje vien tokie žodžiai, kaip „Tėvynė“, buvo beveik tapę tabu. Tauta – retas kuris vokietis galėjo iki šiol pasakyti, ką reiškia „Vokietijos tauta“. Nebent tai, kad vokiečiu save identifikuoti galėjo bet kuris to panorėjęs. Istorinė atmintis – Vokietijoje istorinė atmintis apsiribojo galvos barstymu pelenais ir kartojimu kiekviena proga, kad: „Nostra culpa, nostra maxima culpa“. Jei naujoji Vokietijos valdžia rimtai norės išugdyti vokiečių valią kautis, šios aplinkybės turės reikšmingai keistis. Ir keistis iš esmės.
O, kadangi madas ES diktuoja būtent Vokietija, kaip didžiausia ES valstybė ir didžiausia ekonomika, vadinasi, mados keisis ir ES. O mūsų valdžia, kurios vienintelis darbas yra, kaip tame anekdote, „svyruoti pagal generalinę Briuselio liniją“, kaip visuomet, vėluoja reaguoti. Šiandien žiniasklaidai nusiunčiau publikaciją apie Vilniaus valdžios ką tik dvigubai pabrangintą viešąjį transportą dėl taip vadinamo Žaliojo kurso. Taigi, panašu, kad jau į svyruojančią generalinę liniją mūsų aukštieji politikai nebepataiko.
Vieninteliam Nacionaliniam susivienijimui, panašu, kad dabar nereikės persiavinėti šlepečių ore. Nes mes vieninteliai visuomet pasisakėme ir kovojome už lietuvių tautos išlikimą, Tėvynės apsaugą, Lietuvos istorinę atmintį. Panašu, kad būtent tai labai greitai taps naujuoju trendu ES. Ir pamatysite, kaip kiti tuoj pradės versti kailį iš „Žaliojo kurso apologetų“ ir „žmogaus teisių ambasadorių“ į Tėvynės patriotus.
Kelis dešimtmečius gyvenome įkvėpti GLOBALIZACIJOS šūkio, kuris leido tikėtis viso pasaulio šiokio tokio prasigyvenimo – su išsivysčiusių šalių parama – sujungus visos planetos resursus. Trumpas pirmas suprato kad iki 8 milijardų pasidauginusiai žmonijai tas nebepavyks dėl resursų stygiaus ir ekologinių, su gamyba ir vartojimu, susijusių problemų. Ypač kad išsivysčiusių šalių paramą skurdo šalys panaudoja ne prasigyvenimui, bet tolesniam besaikiam dauginimusi skurde – po + milijardą kas 13 metų. O guvesni tų šalių atstovai, kad greičiau prasigyventų, tiesios šturmu ima ir okupuoja išsivysčiusias šalis nesuskaičiuojamomis „taikių” migrantų armijomis. Trumpas varo migrantus atgal ir nutraukia paramą kaip triušiai besidauginantiems pasaulio pavargėliams. Europa kažkiek vėluoja, štai ir viskas. O Trumpas žvalgosi sąjungos su resursais turtinga Rusija. Pravers, kai baigsis Ukrainos retieji metalai.
Šiaip labai protingas straipsnis.
„WOKE ideologijos, dėl multikultūralizmo ir kitų iki šiol dominavusių ideologijų. Vadinasi, visa tai turės būti jei ne išmesta, tai bent giliai padėta į stalčių“
Visiškai pritariu.
„persiavinėti šlepečių ore“
O čia yra rusiškas posakis, rusiškai nemokančiam lietuviui beveik nesuprantamas, „pereobuvatsa v vozduche“. Nuo tokių rusiškų šmaikštumynų vis dėlto vertėtų susilaikyti.
Kažin ar Putino poveikis pasaulio istorijai bus toks grandiozinis ir ilgalaikis. Kol pasaulyje vyksta vis labiau įsilinguojančios ekologinės perminos, kurių „atmainyti” negali joks Trumpas, vienas ar kartu su Putinu, tol nauja era neilgai tetruks, teks gįžti prie senos, „žaliosios”. Su dar vienu papildomu pavėlavimu, bet teks..