Prieš kelias dienas perskaičiau publikaciją žiniasklaidoje, kurioje buvo apžvelgiama NT nuomos rinka. Tačiau įdomiausia šioje publikacijoje man buvo net ne NT nuomos rinkos apžvalga, bet komentavusios NT brokerės nerimastinga žinia, kad egzistuoja valdžios planai užkardyti atsiskaitymą grynaisiais pinigais už NT nuomą, nepriklausomai nuo sumos. Trumpai tariant, kad egzistuoja valdžios planai padaryti atsiskaitymą už NT nuomą tik bankiniu pavedimu.
Prisipažinsiu, man asmeniškai apie tokius valdžios planus iki šiol girdėti neteko, tačiau tikrai nenustebčiau, jei tokie planai iš tikro egzistuotų. Atsimenate, kai prieš metus komentavau valdžios įvestą draudimą atsiskaityti grynais pinigais virš sumos, viršijančius 5000 EUR?
Tuomet man šios valdžios gerbėjai argumentavo, jog 5000 EUR suma yra labai didelė ir paprastam žmogui už vieną pirkinį labai retai kada pasiekiama, todėl jokių nepatogumų žmonės dėl to nepatirs, o va su „šešėliu bus efektyviai kovojama“. O aš tuomet sakiau, kad tai yra tik valdžios įkišta koja į tarpdury. Taip, pradedama nuo didesnės sumos, kad žmonės per daug nesipiktintų, o vėliau, kai žmonės prie tokių ribojimų pripras, suma bus mažinama, ar įvedami papildomi ribojimai.
Jei komentavusios NT brokerės žinios yra teisingos, tai papildomų ribojimų laukti ilgai neteko. Be abejo, bus vėl paaiškinta, kad „tai yra labai efektyvi priemonė kovoti su šešėliu NT nuomos sferoje“. Aga. Esmė tokia, kad tų būdų kovoti su šešėliu NT nuomos srityje jau ir dabar yra n+k, tik niekas tų būdų per daug netaiko.
Jau esu viešai minėjęs, kad, norint išgaudyti „šešėlinius“ NT nuomininkus, kurie nuomoja butus, bet nei verslo liudijimo NT nuomai yra įsigiję, nei nuomos pajamas deklaruoja, reikėtų susirinkti duomenis, kiek asmenų ar šeimų turi daugiau nei po vieną butą ar namą.
Tokia statistika egzistuoja, ji ne kartą buvo skelbta viešai. Toliau, iš šio sąrašo asmenų reikėtų atmesti visus tuos, kurie deklaruoja NT nuomos pajamas ar yra įsigiję verslo liudijimą NT nuomai. O dėl likusių – reikėtų pažiūrėti komunalinių suvartojimus, konkrečiai – šalto / karšto vandens. Jei šaltas / karštas vanduo yra vartojamas visuose asmens ar šeimos turimuose NT objektuose, ir vartojamas nuolat, o ne epizodiškai, vadinasi, tai jokie ne antri atostogų namai, kuriuose gyvenama epizodiškai, o kažkas gyvena ten nuolatos. Jei gyvenama nuolatos, galima jau atlikti patikrinimus ar bent jau užklausti savininko, kas ir kokiu pagrindu ten gyvena.
Kitą efektyvų būdą kovoti su šešėliniais NT nuomotojais dar prieš 10 metų pasiūlė KTU, kuris išrado botą, skenuojanti NT nuomos skelbimus ir juose nurodytus telefonų numerius, bei leidžiantis valstybės institucijoms šiuos numerius susieti su konkrečiais asmenimis. Aišku, visuomet yra galimybė įsigyti išankstinio papildymo telefono numerį, kas leistų botą apeiti, bet vis tiek, būdas išrastas, o apie jo realų taikymą man girdėti neteko.
Taigi, kaip matote, būdų kovoti su šešėline NT nuoma yra ne vienas, aukščiau pavardinau tik kelis iš jų, bet jų yra ir gerokai daugiau, tačiau jie praktikoje nelabai taikomi. O nelabai taikomi dėl to, kad šešėlinė NT nuoma nėra VMI prioritetų viršūnėje. Darbo gaudant tokius šešėlinius nuomotojus yra daug, o naudos net ir kokį šešėlinį nuomotoją pagavus – mažai.
Galiausiai, lieka galioti ir tas pats principas, kurį minėjau dar prieš metus, kad visi atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimai galioja tik tiems, kurie ir taip dirbo daugiau mažiau oficialiai. Tai yra, kurie ir taip formindavo ūkines operacijas. Tie, kurie dirba visiškai šešėlyje ir jokių operacijų neformina, tai jiems dėl tų grynųjų pinigų ribojimo bus visiškai vienodai, kaip ir buvo vienodai valstybės reikalavimas ūkines operacijas įforminti buhalteriniais dokumentais. Lygiai tas pats ir su šešėliniais NT nuomotojais – jei koks nors pilietis ir iki šiol nuomojo butą nelegaliai, tai jis ir toliau jį nuomos nelegaliai bei ir toliau ims grynus pinigus. O apribojimo laikysis tik tie, kurie ir iki šiol nuomodavo oficialiai.
Summa summarum, konstatavus, jog ir dabar valstybė turi visą eilę priemonių kovoti su šešėline NT rinka, tačiau to nelabai daro, arba daro itin ribotai, o taip pat, kad bet koks ribojimas atsiskaityti grynaisiais pinigais paveikia tik tuos, kurie ir taip veikia daugiau mažiau oficialiai, tai kam valstybei toks ribojimas?
O valstybei toks ribojimas yra reikalingas dėl visai kitų priežasčių. Kai tariama kova „su šešėliu“ yra tik pretekstas pateisinti tokį įvestą ribojimą. Kai aš užsiimu teisėta veikla ir nuomoju butą, valstybės teisė į mane dėl tokios mano teisėtos veiklos prasideda ir pasibaigia valstybei priklausančio GPM gavimu. Aš deklaruoju gautas nuomos pajamas, valstybė neturi pagrindo abejoti, kad mano deklaruotos nuomos pajamos yra atitinkančios rinką, deklaracija automatiškai paskaičiuoja mano mokėtina GPM, aš jį sumoku ir viskas, tuo mano visos pareigos į valstybę, ir, atitinkamai, valstybės teisės į mane dėl šio santykio pasibaigia.
Tačiau, jei nuomos pajamas aš gaunu grynaisiais pinigais, valstybė mato tik galutinę mano per metus gautą sumą už nuomą, tačiau nežino, kas man nuomą moka, kada moka, iš kokių pinigų moka, kt. O valstybė, nors oficialiai to nedeklaruoja, bet, akivaizdu, kad tą žinoti nori.
Dar daugiau, labai panašu, kad pildosi mano prieš metus duotos prognozės, jog atsiskaitymai grynaisiais pinigais kuo toliau, tuo labiau bus užkardomi, kol liks tik atsiskaitymai už smulkius buitinius pirkinius, arba iš viso bus panaikinti. Nes, pasikartosiu, kol atsiskaitinėjate grynaisiais pinigais, nei valstybė, nei kas nors kitas jūsų nemato. Mato tik, kad, pvz. buvo prekybos centre nupirktas pirkinių krepšelis, už kurį buvo sumokėta 36 EUR ir 13 ct. O kas tą pirkinių krepšelį nupirko – nežino. O kai atsiskaitote banko kortele, tiek bankas, tiek prekybos centras, tiek valstybė, tiek ir kiti suinteresuoti asmenys žino arba gali sužinoti, jog pirko būtent Vardenis Pavardenis.
Privertus visą visuomenę pereiti prie atsiskaitymų bankiniais pavedimais ir / arba mokėjimo kortelėmis, valstybei, bankams, kitiems ūkio subjektams atsiveria labai plačios galimybes. Kiekvieną jūsų galima suprofiliuoti, sugrupuoti, labai detaliai išanalizuoti visas vartojimo subtilybes, pajamas, išlaidas, kt. Dar daugiau, esu įsitikinęs, kad valstybei atsiveria galimybės ne tik būti informuotai (labai detaliai), bet ir, esant reikalui, ir kontroliuoti. Sakysit, Vanhara užsiiminėja sąmokslo teorijų sklaida? O jei aš jums 2019 metais būčiau pasakęs, jog valstybė daliai visuomenės uždraus lankytis parduotuvėse, kavinėse, teatruose, kt.? Neabejoju, kad būtumėt pasakęs lygiai tą patį. Bet ateina 2021 Viešpaties metai, and here we are… Beje, įdomu, jei koks pilietis be GP būtų prasmukęs tuomet į prekybos centrą, kaip jis už pirkinius būtų atsiskaitęs? Banko kortele ar, vis dėlto, grynaisiais? Nes jei kortele, tai valstybė net ir dabar gali paklausti, kad o kaip tu, Vardeni Pavardeni, neturėdamas GP, lankeisi ten, kur GP buvo būtinas?
Ir pabaigai, nereikia man rodyti pavyzdžiu kokios Švedijos. Nes Švedijos valdžia per šimtmečius yra įrodžiusi, kad dirba visuomenės labui ir jos interesais, ten gyventojai valdžia labai smarkiai pasitiki ir turi tam pagrindą. Mūsų valdžia nieko panašaus įrodžiusi nėra. Dabartinė – ypač.
Viskas būtų lyg ir teisinga tame straipsnyje, bet yra trys „bet”:
1) ar tikrai reikia įterpti ” here we are”. Ar iš vieno didžiausių pasaulyje žodyno nebeužteko savų žodžių? Mokam ir mes tą anglų kalbą ir ją naudojam būdami angliakalbėje aplinkoje:
2) ar tikrai valdžiai reikia žinoti, ką aš pirkau prekybos centre arba turguje, ką valgau, ką dėviu? Ar turiu teisę į privatų gyvenimą?
3) piliečiai (būtent, piliečiai, o ne „gyventojai”) nurodytų, ką ir už kiek nuomoja, jei toje valdžioje nebūtų švaistomi valstybės pinigai. „Čekiukų skandalą” (matote, kaip maloniai „sumažybintą” tikriausiai dar prisimenate. O kai senutė į savo vieno kambario butą daugiabutyje dar įsileido nuomininkę, kad pajėgtų vaistų nusipirkti, bet to nedeklaravo, tai čia jau „oi-ojojai”?