Gerbiamieji, baigiantis šiems metams, pakalbėkime apie tai, kokie šie metai buvo mūsų draugams ukrainiečiams ir mūsų labai labai nedraugams – rusijai.
Jei kas atsimenate, kai Ukraina pradėjo karinę operaciją rusijos Kursko sityje, rašiau, kad šios operacijos pasekmės bus gerokai gilesnės, nei tik okupuotas tūkstantis ar kiek daugiau kvadratinių kilometrų rusijos teritorijos. Jei rusija nesugebės iš karto ir triuškinančiai atsiimti savo teritorijos, tai reiškia, kad rusija yra tapusi tokia silpna, kad net savo teritorijos nesugeba atsiimti. Tuo metu, kai yra rašomos šios eilutės, rusija ne tik kad vis dar nėra sugebėjusi atsiimti Ukrainos užimtos Kursko srities dalies, bet tą padaryti desperatiškai bando išsikviesdama ir pasitelkdama netgi šiaurės korėjos karius (pastaba – kai kurių valstybių pavadinimus iš mažosios raidės rašau ne dėl gramatikos taisyklių neišmanymo, o dėl to, kad nelaikau tų valstybių vertų to, kad jų pavadinimai būtų rašomi iš didžiosios).
Taigi, rusija, kuri karinę agresiją prieš Ukrainą pradėjo kaip tariamai „antroji pasaulio armija“, baigiantis tretiesiems karo metams tapo gyvybiškai priklausoma nuo š. korėjos amunicijos, vėliau – nuo š. korėjos artilerijos sistemų, o dabar jau ir savo pačios teritorijos nesugeba atsikariauti be š. korėjos karių. O net ir šiuos karius pasitelkusi – vis tiek nesugeba teritorijos susigrąžinti.
Taigi, kaip jau rašiau dar Kursko operacijos pradžioje, valstybėje, kuri yra valdoma pagal „zonos poniatkes“, tai yra triuškinantis smūgis putino įvaizdžiui ir autoritetui. Ką mes prieš mėnesį pamatėme ir Sirijoje, kai Turkijos neoficialiai remiami sukilėliai padarė „specialią karinę operaciją“ ir per lygiai 10 dienų nuvertė bašaro asado režimą, o pats bašaras asadas atliko taktinę persidislikaciją į palankesnes pozicijas maskvoje.
O va tai – dar vienas triuškinantis smūgis putino režimui. Kai galiausiai paaiškėjo, kad rusijos parama jokiems jos sąjungininkams yra nieko verta. Prieš kelis metus tuo galėjo įsitikinti Armėnija, dėl kurios interesų kare su Azerbaidžanu rusija nei piršto nepajudino. Na, ok, tuo metu putino režimas oficialiai „išsivartė“ per tai, kad Armėnija, neva, ne tokį lyderį išsirinko, kuris labiau pravakarietiškas, nei prorusiškas, todėl nėra ko rusijai tokiam sąjungininkui padėjinėti. Bet va asadas tai buvo puikus putino sąjungininkas, kuris prieš putiną tiek keliaklupsčiavo, kiek tik reikėjo. Ir ką – ogi nieko.
Ir štai jau vakar pamatėme, kad Azerbaidžano prezidentas putinui dėl numušto Azerbaidžano lėktuvo tiesiai šviesiai ir nevyniodamas žodžių į vatą reiškia ultimatumus, o putinas juos vykdo. Galėjote apie tai pagalvoti prieš 3 metus?
Negana to, asado praradimas putinui reiškia, kad, greičiausiai, bus netektos ir karinės bazės Sirijoje. Kurios buvo rusijos vartai tiek į Viduržemio jūrą, tiek ir į Afriką.
Tęsiant toliau, baigiantis tretiesiems karo metams, rusijoje vis labiau pradeda ryškėti ir didžiulės ekonominės problemos. Milžiniška infliacija, atsirandantis įvairių prekių deficitas, nuvertėjanti valiuta, brangstantis importas iš Kinijos (o kitokio nelabai ir belikę), nudrožta ir neatnaujinama infrastruktūra bei nudrožtos infrastruktūros vis dažnėjančios avarijos, o apie artėjančią bankrotų bangą pradeda kalbėti ne tik civilinio sektoriaus atstovai, bet ir rusijos karo pramonės galva čemežovas, kai lyg ir atrodytų, kad karo pramonė dabar turėtų „šokolade maudytis“. Praktiškai nebeliko aukso ir valiutų rezervų, o rusijos centrinis bankas pradėjo finansuoti biudžeto deficitą niekuo nepadengtomis naujomis rublių emisijomis.
Nieko gero rusynui ir fronte. Taip, buvo užimtos kelios Ukrainos seniūnijos, bet kokia kaina? Milžiniškomis karių aukomis ir jau praktiškai iki dugno išgramdytomis šaltojo karo šarvuotos technikos atsargomis.
Ir jau net nebe kas nors kitas, bet rusų taip vadinami „vojenkorai“ ar „z-blogeriai“ skelbia, kad „metai buvo kaip reikiant su**kti“. Ir tie patys veikėjai jau skelbia, jog „specialioji karinė operacija Ukrainoje“ nepasisekė, dabar rusai tik milžinišku tempu ten degina atsargas be jokios vilties pasiekti kažkokį strateginį persilaužimą, todėl jau metas vynioti meškeres ir eiti skaičiuoti nuostolių.
Todėl, baigiantis šiems metams, dar nėra aišku, ar Ukraina laimėjo, bet jau beveik garantuotai aišku, kad rusija pralaimėjo ir už šią karinę agresiją sumokės didžiulę kainą.
O tu dar nepavargai kovoti:)