Taigi, skaitytojų prašymu, buvau pažadėjęs parašyti apie teisines galimybes skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus.
Pradžiai – disclaimeris. Šis įrašas parašytas vien su tikslu informuoti savo skaitytojus apie teisines galimybes skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus. Šis įrašas niekaip ir jokia apimtimi neturėtų būti laikomas ar traktuojamas kaip adresuotas dabartiniam Seimui, kad ir kaip jis man nepatiktų. Nes dabartinis Seimas buvo išrinktas pagal galiojančius įstatymus, kaip ir visi kiti, iki tol buvę. Rinkėjų verdiktas buvo toks, kad šiuo metu valdančioji dauguma yra būtent tokia, kokia yra. Tokios yra demokratijos taisyklės. Kitą kartą žinokit, kad į rinkimus ateiti reikia, nes po to gali tekti ketverius metus gyventi su tokia valdžia, su kokia gyvename dabar.
Taigi, važiuojam. Galimybė skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus (t.y. tokius Seimo rinkimus, kurie skelbiami nepraėjus visai Seimo kadencijai) yra numatyta Konstitucijos 58 straipsnyje. Iš esmės, yra numatyti trys alternatyvūs pagrindai, kada pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti skelbiami.
Pirmasis pagrindas skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus yra paties Seimo nutarimas, priimtas 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Čia pabrėžtina, kad visų Seimo narių, o ne tame posėdyje dalyvaujančių. Kas reiškia, jog tam, kad būtų paskelbti pirmalaikiai Seimo rinkimai, reikia, kad už tokį Seimo nutarimą balsuotų 85 Seimo nariai. Reikia pastebėti, kad galimybė tokiu būdu rengti pirmalaikius Seimo rinkimus yra daugiau teorinė, nes retas kuris Seimo narys norėtų anksčiau laiko pabaigti savo kadenciją. Jei konkretus Seimo narys priklauso valdančiajai daugumai, dėl politinės švytuoklės labai tikėtina, kad valdančiosios koalicijos partijos per kitus rinkimus pasirodytų gerokai prasčiau. Be to, o ir kaip prieš rinkėjus atrodytų, iš serijos – jūs mums davėte įgaliojimus, bet praeitą kartą nelabai pasisekė, duokit įgaliojimus dar kartą, gal šį kartą labiau pasiseks. O jei Seimo narys priklauso opozicijai, jis vis tiek negali būti garantuotas, kad per kitus rinkimus jį išrinks. Todėl labai menka tikimybė, kad atsirastų 85 Seimo nariai, kurie nuspręstų „pasileisti“ anksčiau laiko.
Summa summarum, vienintelį kartą analogišku pagrindu buvo skelbti pirmalaikiai Seimo rinkimai dar iki Konstitucijos priėmimo, 1992 m. Bet tuo metu situacija buvo tokia, kad Aukščiausiosios Tarybos nariai buvo taip tarp savęs persipykę, kad joks sprendimų priėmimas tapo neįmanomas, o taip pat – kad tuo metu dar nelabai buvo sociologinių apklausų, todėl visos frakcijos manė, kad per kitus rinkimus tai jau „pavarysim“. Vieni „pavarė“ taip, kad jiems net 3 kandidatų sąraše pritrūko, t.y. buvo iškėlę mažiau kandidatų, nei gavo, o kiti „nepavarė“.
O kiti du pagrindai jau yra priklausantys Prezidentui. Tačiau, skirtingai nei daug žmonių, kurie dabar nuolatos kartoja, kad: „Prezidente, paleiskit tą Seimą“, pirmalaikius Seimo rinkimus Prezidentas gali skelbti tik esant dviems labai konkretiems ir apibrėžtiems pagrindams.
Pirmasis paminėtas pagrindas yra toks, kad jei Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai. T.y. arba per 30 dienų nuo pateikimo nepriimtas joks sprendimas dėl Vyriausybės programos (nei pritarti, nei nepritarti, o joks), arba tuo atveju, jei Seimas sprendimą dėl Vyriausybės programos priima ir jis per 60 dienų du kartus būna neigiamas, t.y. du kartus per 60 dienų Vyriausybės programai yra nepritariama. Tokios sąlygos gali susidaryti tuomet, kai po įvykusių eilinių Seimo rinkimų nesugeba susidaryti efektyvi valdančioji dauguma, arba valdančioji dauguma per Seimo kadenciją išyra ir nauja nesusidaro, o opozicija nesutinka palaikyti mažumos Vyriausybės. Mano asmenine nuomone, iš visų pagrindų šaukti pirmalaikius Seimo rinkimus būtent šis pagrindas yra labiausiai tikėtinas, t.y. tokio pagrindo atsiradimo tikimybė yra kiek didesnė, nei vien tik teorinė.
Na o antrasis pagrindas, kuriam esant Prezidentas gali šaukti pirmalaikius Seimo rinkimus, atsiranda tuomet, kai Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe, o tuomet Vyriausybė, kuriai Seimas pareiškė tiesioginį nepasitikėjimą, teikia pasiūlymą Prezidentui šaukti pirmalaikius Seimo rinkimus.
Kai kitą kartą kils noras reikalauti, kad Prezidentas paleistų šį Seimą, atminkit, kad Prezidento įgaliojimai šiuo atveju yra ypač apriboti
Tiesioginis Seimo nepasitikėjimas Vyriausybe gali būti pareikštas Konstitucijos 101 str. 2 p. nustatytu būdu, t.y. kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareiškia nepasitikėjimą Vyriausybe. Taigi, tam, kad būtų pareikštas nepasitikėjimas Vyriausybe, slaptame balsavime už tai turi pasisakyti 71 Seimo narys.
Tokia situacija gali susidaryti tuomet, kai įvyksta konfliktas tarp premjero ir jį delegavusios valdančiosios daugumos, arba tuomet, kai valdančioji koalicija nustoja egzistuoti (pvz. pasitraukia kokia nors partija iš valdančiosios koalicijos, o nauja partija į jos vietą neatsiranda), arba skyla valdančioji frakcija.
Reikia paminėti, kad būtent šis pagrindas skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus yra įdomiausias, kadangi jame yra tiesiogiai įtvirtinta valdžių padalijimo principo „stabdžių ir atsvarų sistema“. Pavyzdžiui, esu skaitęs, kad yra valstybių, kurių konstitucijose tų šalių prezidentams yra suteikiami didesni įgaliojimai paleisti parlamentą anksčiau laiko ir šaukti pirmalaikius parlamento rinkimus. Tai yra, tų šalių konstitucijose yra numatyti prezidento įgaliojimai šaukti pirmalaikius parlamento rinkimus be tokių itin retai pasitaikančių būtinųjų sąlygų, kaip Lietuvos Konstitucijoje. Tačiau su vienu esminiu niuansu – naujai išrinktas parlamentas, kuris buvo išrinktas prezidentui paskelbus pirmalaikius parlamento rinkimus, gali priimti sprendimą šaukti pirmalaikius prezidento rinkimus. Taigi, tu, kaip prezidentas, gali gana laisvai priimti sprendimą rengti pirmalaikius parlamento rinkimus, tačiau tuo pačiu naujai išrinktas parlamentas gali surengti pirmalaikius prezidento rinkimus ir užbaigti tavo kadenciją anksčiau laiko.
Būtent panašus pagrindas ir yra numatytas šiame Lietuvos Konstitucijos straipsnyje, tik šį kartą jis sieja Seimą ir Vyriausybę. Tai yra, Seimas gali paskelbti tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe, po kurio Vyriausybė privalo atsistatydinti, tačiau prieš tai ši atstatydinta Vyriausybė dar gali pasiūlyti Prezidentui skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, o tuomet jau Prezidentui būtų laisvos rankos dėti parašą ant savo dekreto dėl pirmalaikių Seimo rinkimų surengimo pagal Konstitucijos 58 str. 2 p.
Taigi, gerbiamieji, kaip matote iš aukščiau išdėstytų aplinkybių, pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti skelbiami ypač retai pasitaikančiais atvejais ir tik esant ypač griežtai apibrėžtoms sąlygoms. Taip pat, kai kitą kartą kils noras reikalauti, kad Prezidentas paleistų šį Seimą, atminkit, kad Prezidento įgaliojimai šiuo atveju yra ypač apriboti ir saistomi esminių ir būtinųjų sąlygų, kurios yra griežtai nurodytos Konstitucijoje.
