Dominykas Vanhara. Viešas reikalavimas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų jau pasidarė nusikaltimas?

Ir ne, čia joks ne clickbait‘as. Būtent tokią nuomonę turi vienas prokuroras su labai įdomia pavarde, pradėjęs ir tęsiantis Nacionalinio susivienijimo bendražygės, p. Alinos Laučienės, baudžiamąjį persekiojimą už jos viešą publikaciją, kurioje p. Alina piktinosi lietuvių kalbos sąmoningai nesimokančiais čia gyvenančiais atvykėliais.

Taigi, kokius „baisius“ nusikaltimus, prokuroro nuomone, gavus liūdnai pagarsėjusio Mark Adam Harold skundą, p. Laučienė padarė? Prokuroro nuomone, A. Laučienė „baisiausiai nusikalto“ tokiais trimis teiginiais:

• „Todėl tegul ateina drąsa jiems garsiai pasakyti: važiuokite namo ir puoškite savo plačią, neapžiojamą tėvynę, o mes puošime savąją, tik jau be jūsų. Bet jeigu norite čia pasilikti, prašom: kurkite verslus, šeimas, lankykite tik lietuviškas mokyklas ir besąlygiškai pakluskite Lietuvos Konstitucijai ir įstatymams“;
• „Čia ne tik bukumas ar negebėjimas kalbėti kitomis kalbomis, čia dar ir baisi neapykanta, vidinis įsiutis, kad mūsų tauta yra labiau išsilavinusi“;
• „Nemėginkite Lietuvai kelti jokių reikalavimų, nes jūsų čia niekas neskriaudžia. Tai jūs skriaudžiate ir niekinate lietuvių tauta, kurios sukurta gerove kasdien naudojatės“.

Taigi, pirmuoju teiginiu bendražygė „baisiai nusikalto“ tuo, kad iš Lietuvoje norinčių pasilikti ir gyventi imigrantų reikalauja, kad jų vaikai lankytų lietuviškas mokyklas bei kad paklustų Konstitucijai ir įstatymams. Antruoju įvardinama priežastis, kodėl dažniausiai rusakalbiai atvykėliai visai nerodo jokio noro mokytis lietuviškai – ne / ne tik dėl to, kad negalėtų, o dėl to, kad niekina lietuvius ir lietuvių kalbą. Trečiuoju išreiškiama asmeninė pozicija, kad imigrantai nemėgintų kelti Lietuvai jokių reikalavimų.

Gerbiamieji, aš, ko gero, sapnuoju, kad einant 35 mūsų Nepriklausomybės metams už va tokius teiginius ilgametė pedagogė, iki tol net baudos už administracinį nusižengimą per visą savo ilgą gyvenimą negavusi, atsidūrė baudžiamosios bylos teismo salėje.

Beje, baisiai įdomu, kad jokio nusikaltimo tokiuose teiginiuose neįžvelgė ir policija, iš pradžių jokio ikiteisminio tyrimo nepradėjusi, o vėliau jį net kelis kartus nutraukusi, nes nepadaryta jokia nusikalstama veika, bei net kelios išvadą byloje pateikusios institucijos. Nusikalstamą veiką tokiuose teiginiuose matė tik su TS-LKD vadovybe itin artimai susijęs Mark Adam Harold bei prokuroras su labai įdomia pavarde, vis atnaujindamas ikiteisminį tyrimą, kol galiausiai bylą perdavė į teismą su kaltinamuoju aktu.

O dabar įdomesnis klausimas: kuo yra siekiama tokia baudžiamaja byla? Nes bent kiek objektyvesnis ir nešališkesnis teisėjas, nebūdamas itin angažuotu „įvairiais mažumų teisių apsaugos klausimais“, čia lygiai taip pat jokios nusikalstamos veikos nepamatys. Beje, angažuotų teisėjų yra, kurie savo angažuotumo visiškai neslepia, o viešai facebook‘e komentuoja apie įvairias „baltųjų vyrų privilegijas“ ir „nuskriaustas mažumas“. Manau, pats prokuroras kuo puikiausiai supranta, kad ši byla, greičiausiai, baigsis išteisinamuoju nuosprendžiu. Nea, siekiama yra ne apkaltinamojo nuosprendžio.

Ši baudžiamoji byla yra siekis užčiaupti bet ką, kuris drįsta viešai kritikuoti buvusios valdžios vykdytą masinę imigrantų prisivežimo į Lietuvą politiką. Drįsai viešai pakritikuoti – ir prašom, turi baudžiamąją bylą. Baudžiamoji byla bet kam, o ypač – žmogui, kuris per visą savo gyvenimą net baudos už ne vietoje pereitą gatvę nėra gavęs, yra ir didžiulis stresas, ir nemalonumai. Pirma – turi samdytis advokatą, kas iš karto yra nemažos išlaidos. Gauni kardomąją priemonę, tegul ir švelnią, bet vis tiek pakankamai varžančią tavo gyvenimą. Apie tave ir tau iškeltą baudžiamąją bylą rašo žiniasklaida. Jei p. Laučienė jau nebūtų pensininkė, greičiausiai, jos darbovietė būtų gavusi didžiulį spaudimą ją atleisti iš darbo. Galiausiai, net ir priėmus išteisinamąjį nuosprendį, tokia byla gali būti nagrinėjama ne vienerius metus. O net ir išteisinus asmenį, visuomenė vis tiek gali manyti, kad: „Žinote, dūmų be ugnies nebūna, vis tiek matyt „žulikas“, tik išsisuko“.

Trumpai tariant, tokiomis bylomis yra siunčiama žinia tiek pačiam valdžios politiką kritikuoti išdrįsusiam asmeniui, tiek ir visai visuomenei, kad „tyliau sėdėsi, ramiau gyvensi“.

Ir pabaigiau – jau n-tąjį kartą sakau, kad būtina dekriminalizuoti BK 170 str. 1 ir 2 dalis, nes šiuo BK reglamentavimu yra siekiama ne kažkokias nusikalstamas veikas užkardyti, bet užčiaupti kitaminčių kritiką ir susidoroti su nepatinkančiais asmenimis.