Gerbiamieji, šį kartą pakalbėkime apie įvairias teisines grimasas bei apie tokią Konstitucijoje vis dar numatytą teisę, kaip žodžio laisvė.
Štai šiandien žymus ir nusipelnęs Ukrainos rėmėjas, kuris nuolatos, rizikuodamas sveikata ir gyvybe, veža paramą Ukrainos kariams, Valdas Bartkevičius facebook pasidalino savo istorija, kad prieš jį Lietuvos žmogaus teisių centras ir jo vadovė Jūratė Juškaitė inicijavo baudžiamąją bylą, neva, pastarasis, pasisakydamas prieš propalestinietiškus protestuotojus, viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl jo kalbos, kilmės ar tikėjimo.
Nors su p. Valdu daugeliu klausimu esame priešingaminčiai, kadangi jis yra labai aistringas ir ištikimas TS-LKD gerbėjas bei rinkėjas, tačiau vien už savo veiklą Ukrainos atžvilgiu jis yra nusipelnęs didžiulės pagarbos, nepaisant jo politinių pažiūrų. Ir štai už viešą pasisakymą prieš prohamasininkus, jau turime precedentą, kai yra keliamos baudžiamosios bylos.
Kai šiame pasisakyme griežčiausias terminas skambėjo maždaug taip: „cats up ų kalba“ (negaliu rašyti tiesiai dėl fb cenzorių). Beje, pats šis terminas yra taip pat musulmoniškos kilmės, reiškiantis „skerdikus“, kai rusų caras Ivanas IV, mainais už Astrachanės atidavimą jam, pažadėjo totoriams saugų pasitraukimą iš miesto, bet žodį sulaužė ir jau besitraukiančius totorius išžudė.
Šiuo metu p. Valdas renka pinigus baudžiamųjų bylų advokatui, kad jį gintų šioje baudžiamojoje byloje, tai, kam negaila, kviečiu paaukoti nusipelniusiam Ukrainos rėmėjui. Rekvizitai ant jo sienos.
Tęsiant toliau, prie to pačio negaliu nepriminti ir Nacionalinio susivienijimo bendražygės Alinos Laučienės baudžiamojo persekiojimo lygiai pagal tą patį BK 170 str., kaip ir aukščiau paminėto p. Valdo atveju. P. Alina prieš kurį laiką parašė publikaciją apie Lietuvoje gyvenančių kitataučių nepagarbą Lietuvai ir lietuvių kalbai, demonstratyvų atsisakymą lietuvių kalbą mokytis ir ja kalbėti.
Taip, p. Alinos publikacija buvo parašyta griežtu ir aštriu stiliumi, tačiau šios publikacijos pagrindinė mintis buvo ta, kad visi Lietuvoje gyvenantys kitataučiai privalo išmokti kalbėti lietuviškai ir šia kalba Lietuvoje kalbėti. Na o įvairūs leftistai, kaip ir aukščiau paminėtu atveju, prirašė skundų prokuratūrai dėl to minimo BK 170 str. taikymo.
Policija iš pradžių atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodydama, kad p. Alinos tekste nėra jokios nusikalstamos veikos sudėties. Tačiau tie patys leftistai (konkrečių pavardžių 100 proc. nežinau, bet 95 proc. tikimybe pavardes numanau) tokį policijos atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą apskundė prokurorui Šarūnui Šimoniui (nežinau, ar pavardės sutapimas su vienu asmeniu yra atsitiktinis, ar, visgi, kažkokio giminystės ryšio esama), kuris atnaujino ikiteisminį tyrimą ir nurodė tęsti Alinos Laučienės baudžiamąjį persekiojimą.
Atlikus papildomus procesinius veiksmus, į p. Alinos baudžiamąją bylą buvo gautos net 2 institucijų specialistų išvados, kad p. Alinos tekste jokio tautinės nesantaikos kurstymo nėra.
Priešingai, šiame tekste labai giriami tie kitataučiai, kurie lietuvių kalbą išmoko ir ją vartoja.
Gavus šias išvadas, policija vėl nutraukė ikiteisminį tyrimą tuo pagrindu, kad nebuvo padaryta jokia nusikalstama veika. Tačiau toks policijos nutarimas vėl leftistų buvo apskųstas tam pačiam prokurorui Šimoniui, kuris vėl panaikino nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, ir nurodė toliau tęsti Alinos Laučienės baudžiamąjį persekiojimą. Jei neklystu, šis baudžiamasis persekiojimas yra tęsiamas iki pat šios dienos.
Tikslas yra patraukti aštresnę poziciją vienos ar kitos „privilegijuotos grupės“ atžvilgiu išsakiusį asmenį baudžiamajam persekiojimui, kad toks asmuo turėtų eilę problemų.
Tokie atvejai, kaip aukščiau paminėti Valdo Bartkevičiaus ar Alinos Laučienės, labai retai kada baigiasi realiais nuteisimais teisme. Ypač, jei byloje dalyvauja profesionalūs advokatai. Tačiau tų, kurie rašo tokius skundus / pareiškimus, ar toliau skundžia atsisakymus pradėti ikiteisminį tyrimą ar ikiteisminio tyrimo nutraukimus, tikslas ir nėra toks, kad būtų kažkas nuteistas, puikiai suprantant, kad čia jokio nusikaltimo nepadaryta.
Tikslas yra patraukti aštresnę poziciją vienos ar kitos „privilegijuotos grupės“ atžvilgiu išsakiusį asmenį baudžiamajam persekiojimui, kad toks asmuo turėtų eilę problemų. Privalėtų iš savo lėšų samdyti advokatą. Vaikščioti į apklausas ar teismo posėdžius. Nuolatos nervintis galvojant, ar nebus nuteistas, ar nežlugs karjera, kt.
Ypač pabrėžtina, kad tie, kurie yra realūs „žulikai“, t. y. kurie nusikalstamas veikas daro sąmoningai, kryptingai ir tyčia, pvz. veža kontrabandą, prekiauja narkotikais, sukčiauja, ima kyšius, užsiima PVM‘iniu sukčiavimu, kt., jie puikiai supranta, kad, anksčiau ar vėliau, jie gali atsidurti teisėsaugos akiratyje.
Ir jų tikslas, kad iki to momento, kai jie bus patraukti baudžiamajam persekiojimui, jie iš savo nusikalstamų veikų pasidarytų tiek pinigų, kad galėtų pasisamdyti geriausius baudžiamosios teisės advokatus, kurių profesionalumas būtų šviesmečiais didesnis, nei prokurorų, ir kad juos išsuktų nuo baudžiamosios atsakomybės. O net jei neišsuktų – kad iš nusikalstamų veikų gauti pinigai būtų saugiai kur nors paslėpti, kurių pakaktų ir patogiam gyvenimui „zonoje“, nusipirkus kokio nors „zonos viercho stogą“, o ir geram gyvenimui iš zonos išėjus.
Savo ruožtu, kai yra pradedamas baudžiamasis persekiojimas prieš kokį aštresnį žodį kokios nors „privilegijuotos grupės“ atžvilgiu pasakiusį asmenį, kuris tik naudojosi jam tiek Konstitucijos, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suteiktomis ir garantuotomis žodžio ir saviraiškos laisvėmis, toks žmogus baudžiamojo persekiojimo nesitiki, jo nelaukia.
Dar daugiau – iš savo kokio nors aštresnio pasisakymo ir jokios naudos negauna. O jo teisės ir laisvės tampa suvaržytomis, o virš jo galvos pakabinamas baudžiamosios justicijos Damoklo kardas.
Jam yra paskiriama kokia kardomoji priemonė, kad ir pati švelniausia – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Bet net ir tokia pati švelniausia kardomoji priemonė ženkliai riboja žmogaus gyvenimą, jis kiekvienu savo išvykimo iš gyvenamosios vietos atveju turi apie tai pranešti teisėsaugai, ir tai, tik tuo atveju, jei teisėsaugininkai pasitaiko supratingi. Nesupratingų teisėsaugininkų atveju vien pranešimo neužtenka, tenka gauti ir leidimą.
Ir va būtent to ir siekia šie leftistai bei neomarksistai. Kad nekaltas žmogus, drįsęs pasinaudoti jam Konstitucijos ir EŽTK garantuotomis laisvėmis, būtų tampomas, būtų priverstas samdytis advokatą, patirtų išlaidų, patirtų suvaržymų, jau nekalbant apie stresą ir bemieges naktis. KAD KITĄ KARTĄ TIEK JIS PATS 10 KARTŲ PAGALVOTŲ, KĄ RAŠYTI PRIVILEGIJUOTŲ GRUPIŲ ATŽVILGIU, TIEK IR KITI SUPRASTŲ PAVYZDĮ. Kad jei jau nori ką nors pakritikuoti, tai geriau kritikuok ne „privilegijuotas grupes“, bet ką nors kitą.
Trumpai tariant, partija Nacionalinis susivienijimas nuo pat savo įsisteigimo savo programoje turi punktą, kad, Nacionalinį susivienijimą išrinkus į valdžią, NS iš karto panaikins Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Tai ta tarnyba, kurios viršininke dabar dirba jau minėtos Juškaitės „ilgametė gyvenimo draugė“.
O aš savo ruožtu, matydamas tai, kas vyksta, siūlysiu Nacionaliniam susivienijimui į savo programą įtraukti dar ir BK 170 str. 1 d. ir 2 d. dekriminalizaciją. Paliekant tik BK 170 str. 3 d., kur jau yra kurstymas smurtauti ar fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Tokios veikos yra realiai pavojingos ir tikrai nusipelno baudžiamosios justicijos įsikišimo.
Šios dabartinio BK nuostatos yra išimtinai taikomos užčiaupinėti „privilegijuotų grupių“ kritikus BK priemonėmis.
O va BK 170 str. 1 d. ir 2 d. – šios dabartinio BK nuostatos yra išimtinai taikomos užčiaupinėti „privilegijuotų grupių“ kritikus BK priemonėmis.
Taigi, gerbiami teisėsaugininkai ir prokurorai su labai žymiomis pavardėmis – nemokate taikyti šių BK nuostatų, nežinote, kaip jas reikėtų taikyti, pasidavėte Juškaičių įtikinėjimui ar gal net jos ar jos vadovaujamos organizacijos organizuotiems mokymams – šių BK nuostatų, išrinkus Nacionalinį susivienijimą į valdžią, nebeliks.
Kai suprasite, kam Įstatymų leidėjas šias nuostatas įtraukė į BK, išmoksite šias BK nuostatas taikyti – gal tuomet jos į BK ir bus grąžintos.
Redakcijos prierašas:
Prierašas:
Piliečiai atsiliepė į raginimus telktis taikiam pasipriešinimui ir aukomis advokatams pradėjo remti persekiojamą A.Laučienę. Ją remia tie, kuriems labiausiai rūpi lietuvybės ir mūsų gimtosios lietuvių kalbos išsaugojimas.
Iki gegužės 17 d. Alinos gynimui paramą skyrė 1800 Eur. Po Gegužės 17 d. papildomai skyrė:
Gražina – 20
Egidijus – 700
Vida – 1000
Donatas – 50
Birutė – 50
Dalia – 20
Irmantas – 20
Egidijus -100
Primename, kad Lietuvos žmogaus teisių asociacija (LŽTA), pasirengusi dalyvauti teismuose ginant A.Laučienę. Lėšas galima pervesti į Lietuvos žmogaus teisių asociacijos sąskaitą (juridinio asmens kodas 9192544, ats. sąsk. LT 637044060001139296). Skirdami paramą nurodykite, kad ji skirta Alinai Laučienei remti.