Dalinamės Jungtinės Karalystės daktaro Davido Mackeretho (Davido Makereto) komentaru „Žodžio laisvė ir priverstinė kalba: niekas neturėtų būti verčiamas vartoti translyčių pagiedaujamų įvardžių“. Iš darbo už savo krikščioniškus įsitikinimus ir jų laikymąsi darbo vietoje atleistas daktaras teigia, kad už tiesą kovos iki galo teismuose, nes jo asmeninė teisinė kova yra svarbi visiems krikščionims ir jų žodžio bei religijos laisvės ateičiai.
Kai kurie iš jūsų jau žino apie teisinę kovą, kurioje dalyvavau pastaruosius ketverius metus. Buvau atleistas iš medicininio vertintojo darbo (Jungtinės Karalystės, – red. past) Darbo ir pensijų departamente už tai, kad atsisakiau vartoti translyčių pageidaujamus įvardžius. Mano veiksmai buvo pagrįsti krikščionišku tikėjimu, ypač Pradžios knygos 1 skyriaus 27 eilute, kurioje konkrečiai sakoma, kad Dievas sukūrė mus pagal savo atvaizdą, o mes esame vyrai ir moterys.
Tai ne tik pasako apie visagalio Dievo galią, bet ir parodo, koks svarbus yra vyriškumas ir moteriškumas ir kaip neįmanoma pakeisti vieno į kitą. Tai lengvai patvirtina mokslas, filosofija ir sveikas protas.
Prieš trejus metus, padedamas Krikščioniškojo teisės centro ir „Christian Concern“ (ne pelno siekianti advokatų grupė, – red. past.) komandos, kreipiausi į Birmingemo darbo bylų teismą (Jungtinė Karalystė, – red. past.). Mes patyrėme didžiulį smūgį. Trys teisėjai nusprendė, kad mano krikščioniški įsitikinimai yra „neverti dėmesio demokratinėje visuomenėje“ ir kad jie „nesuderinami su žmogaus orumu“. Visa tai labai keista, nes Pradžios knygoje pateikiamas tikrasis žmogaus orumo šaltinis. Birmingemo tribunolas taip pat leido suprasti, kad visi privalo tikėti translyčių ideologija.
Prireikė trejų metų, kad pasiektume kitą etapą, ir šių metų kovą mes atsidūrėme Londone esančiame Darbo bylų apeliaciniame tribunole. Dabar, praėjus trims mėnesiams, priimtas sprendimas. Teismas pasakė, kad mano krikščioniški įsitikinimai suderinami su žmogaus orumu ir yra priimtini demokratinėje visuomenėje. Tai sveikintina, nes pastaruosius trejus metus turėjau gyventi su kaltinimu, kad esu panašus į nacį, o dabar įrodyta, kad toks nesu.
Birmingemo tribunolas taip pat leido suprasti, kad visi privalo tikėti translyčių ideologija.
Bėda ta, kad ties tuo ir buvo sustota. Pripažinęs mano įsitikinimus leistinais, teismas nesuteikė šiems įsitikinimams jokios teisinės apsaugos. Taip yra nepaisant Lygių galimybių įstatymo, kuriame aiškiai nurodyta, kad tokie įsitikinimai yra saugomi. Tai reiškia, kad tokios ideologijos kaip etiškas veganizmas ir translytiškumas yra saugomos, tačiau krikščionybė ir tikėjimas į Dievą – ne. Suprantu, kad Lygių galimybių įstatymas buvo priimtas pirmiausia tam, kad būtų užkirstas kelias tokiems dalykams.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ne visi krikščionys tiki tuo, kuo tikiu aš. Jie teigė, kad aš nesu tinkamas krikščionio pavyzdys. Manau, kad situacija buvo lyginama su kai kurių anglikonų Bažnyčios atstovų mokymu. Klausimas: kodėl turiu būti anglikonas, kad pagal įstatymą galėčiau būti laikomas krikščioniu?
Tačiau man svarbesnis klausimas yra šis: kaip mes apskritai galime teigti, kad esame krikščionys, ir netikėti į Visagalį Dievą, kuris viską sukūrė? Be to, kaip galime neigti, kad Biblija yra pamatinis krikščionių Bažnyčios dokumentas?
Ir taip teismas suteikė teisinę apsaugą daugeliui ideologijų ir pasaulėžiūrų, bet ne krikščionims. Dabar tai svarbu, todėl kreipiuosi į aukštesnės instancijos teismą, ir toliau, turėdamas puikią Krikščionių teisės centro pagalbą, ginsiu tai, kas yra tiesa. Jei nelaimėsiu bylos dėl biblinės krikščionybės apsaugos, mes čia, Jungtinėje Karalystėje, negalėsime laisvai tikėti ir praktikuoti krikščioniškojo tikėjimo. Mes būsime priversti kalbėti tai, ką reikia, ir tai palies visus. Tai bus tik priverstinio kalbėjimo ledkalnio viršūnė.
Melas nėra gerumas.
Kai kurie krikščionys mano, kad yra priimtina vartoti translyčių pageidaujamus įvardžius. Tačiau gerumas, kaip ir medicinos praktika, prasideda nuo tiesos. Man rūpi mano pacientai, ir tai, kad ne kas kitas, o pati Vyriausybė mane verčia jiems meluoti – man tai kelia nerimą. Taip pat ir savo vaikams turėtume sakyti: jei esi mergaitė, tai nuostabu – tu visada būsi mergaitė. Štai ko reikalauja tiesa!
Savo berniukams taip pat turėtume sakyti, kad jei jie yra berniukai, tai taip pat nuostabu, ir jie visada bus berniukai. Tai irgi yra tiesa! Sakyti jiems, kad jie gali rinktis, kurios lyties nori būti, yra baisus melas, kuris juos nepaprastai skaudina. Melas nėra gerumas.
Manau, kad kaip krikščionys, turime tikėti ir gyventi pagal tai, ką Dievas pasakė Biblijoje. Žinome, kad Dievas mus sukūrė, ir kad žmonės turi nepaprastai didelę vertę ir orumą, nes jie yra Dievo kūrinijos viršūnė. Taip pat žinome, kad žmonijai reikia atpirkimo per gelbstintį tikėjimą į Viešpatį Jėzų Kristų.
Padedamas Dievo ir Krikščionių teisės centro, teisme pateiksiu apeliaciją ir tęsiu kovą tiek, kiek reikės. Mūsų visų labui pralaimėjimas nėra išeitis.
