2025-01-13, Pirmadienis
Naujienlaiškis

Dr. Gediminas Navaitis. Dviguba pilietybė – spąstai Lietuvai?


Liko tik metai kai bus siūloma apsispręsti dėl dvigubos pilietybės, sukurti sąlygas išeiviams iš Lietuvos tapti kitos šalies piliečiais, išsaugant Lietuvos Respublikos pilietybę.

Jau šiandieną yra galimybė lavinti teisinius gebėjimus ir diskutuoti ką daryti su turinčiu Lietuvos pilietybę Gudijos ar Rusijos piliečių jei jis kariautų prieš Lietuvos valstybę. Ar jį griežtai bausti kaip Tėvynės išdaviką ar juo humaniškai rūpintis kaip karo belaisvių, kurį gina tarptautinė teisė? Panašių problemėlių, kurių tikimybė gana menka, sugalvojama tikrai daug. Ginčijamasi dėl piliečio mokamų mokesčių, nors kiekvienam turėtų būti aišku – dirbi Airijoje, ten ir mokesčius moki. Ginčijamasi ar gyvenantis JAV lietuvis turi didesnę teisę tapti Lietuvos piliečiu nei gyvenantis istorinėse LDK žemėse. Ginčijamasi kaip atrodys Lietuvos Seimas, jei 30-40 jo narių išrinktų, pavyzdžiui, Izraelio piliečiai.

Prasmės tokiose ginčuose mažoka, o emocijų, kaltinant oponentą noru emigrantą išbraukti „iš lietuvių sąrašo“ ar „atiduoti Tėvynę jos nevertiems“, akivaizdus perteklius.

Tačiau ginčai dėl dvigubos pilietybės tai ne tik proto mankštos. Esminę jos sukeliamą problemą įvairiomis gudragalvystėmis ir išsisukinėjimais nepavyksta užmaskuoti. Dviguba pilietybė tai dvi Lietuvos piliečių „rūšys“ – įsipareigojusių Lietuvos valstybei, dalyvaujančių šalies politiniame gyvenime, jos gynyboje, ir tų, kurie turi vien piliečių teises, tačiau šalyje nebegyvena ir ne tik, kad jokių realių pareigų savo šaliai nebeturi, bet prisiėmė įsipareigojimus kitai. Kita vertus argumentas, kad Lietuvos valstybė privalo puoselėti ryšius su užsienyje gyvenančiais lietuviais irgi labai svarus.

Todėl tiktų paklausti negi niekas nei Lietuvoje, nei kitose šalyse nesprendė panašaus uždavinio? Aiškėja, kad bandymų būtą. Dar 2009 metais Lietuvos Seime registruoti įstatymo projektai siūlantys sprendimą (prie jų prisidėjo ir šio teksto autorius). Tinkamų sprendimų esama Lenkijos Respublikos, Vengrijos Respublikos bei kitų šalių įstatymuose. Netgi šios kadencijos Seime, kuriam neretai pritrūksta intelektinių gebėjimų, registruotas Lietuvio paso įstatymo projektas.

Visų panašių siūlymų esmė vietoj dvigubos pilietybės sukurti tarpinę instituciją – Lietuvio pasą. Jis leistų Lietuvos pilietybės atsisakiusiam arba jos neįgijusiam lietuvių kilmės žmogui turėti aiškią, teisiškai užtikrintą galimybę susigrąžinti (o jo vaikams įgyti) Lietuvos pilietybę Jam tereikėtų nuspręstų bent pusmečiui sugrįžti į savo šalį.

Lietuvio pasą turintis įgytų beveik visas piliečio teises ir papildomas lengvatas švietimo, studijų, sveikatos apsaugos srityje, įgytų teisę be suvaržymų nuolat gyventi savo Tėvynėje, o užsienyje jis būtų Lietuvos valstybės ginamas taip pat kaip Lietuvos pilietis. Jis neturėtų vienintelės teisės – rinkti ir būti išrinktas. Regis šį teisė emigravusiems Lietuvos piliečiams nelabai ir rūpi, nes iš Lietuvos išvyko gal pusė milijono turinčių teisę balsuoti, o rinkimuose dalyvauja 10-20 tūkstančių.

Lietuvio pasas iš tiesų užtikrintų išeivių, jau suleidusių šaknis užsienyje, ryšį su savo Tėvyne, nes ir atsiradus dvigubos pilietybės galimybei dalis lietuvių nerizikuotų, kad Jungtinės Karalystės ar Prancūzijos valdžia kreiviau pažiūrės į savo pilietį, gaunantį dar ir kitos šalies – Lietuvos – pilietybę. Todėl prieš ištaškant keliolika milijonų referendumui būtų protinga išmėginti Lietuvio pasą. Kone tris dešimtmečius išsivertus be dvigubos pilietybės dar vienus – du metus palaukti nebūtų didelė tragedija, nes įsitikinus, kad Lietuvio pasas netinka galima bus tiek jį tobulinti, tiek labiau apgalvotai rengti referendumą.

Nereikia būti aiškiaregiu, kad numatytume – galimos dvi referendumo dėl pilietybės baigtys. Jis arba žlugs, nes norinčių balsuoti nesusirinks, nes daug kas balsuos prieš arba referendumui pateiktas siūlymas susilauks palaikymo ir dviguba pilietybę bus įteisinta. Abu rezultatai nepalankūs Lietuvai. Pirmuoju atveju dar kartą bus apspjauti užsienyje gyvenantys tautiečiai, antruoju – kils nemažai teisinių problemų, o dvigubos pilietybės oponentai vėl nusivils valstybe.

Tačiau yra ir tų, kurie džiaugsis, bet kokiu referendumo rezultatu. Jam pralaimėjus džiaugsis visi kas linki blogo Lietuvai, kam kliudo tautos vienybė. Jam laimėjus irgi nesidžiaugs jos draugai, o džiūgaus oligarchai ir juos aptarnaujantys politikai, nes bus sunaikinta itin svarbi galimybė tautai spręsti savo likimą, bus sunaikinta tiesioginės demokratijos prielaida – galimybė rengti referendumus.

Jau šiandieną surengti referendumą Lietuvoje itin sunku. Piliečiai nesusirenka balsuoti. Viena jų politinio „abejingumo“ priežasčių – daug žmonių išvyko į užsienį ir, kaip žinome, menkai dalyvauja politiniame Lietuvos gyvenime. Padidinus tokių neaktyvių piliečių skaičių pasekmės bus akivaizdžios. Tauta praras galimybę uždėti apynasrį vis dažniau ją ignoruojančiai valdžiai.

2 KOMENTARAI

  1. Mano nuomone, dvigubos pilietybės nereikia – kas gyvena LIETUVOJE, tas ir pilietybę LIETUVOS turi, o jei gyvena kitur, kam jam ji, ar kad pasinaudotų Lietuva, nevykdydami jokių realių pareigų savo šaliai!!!

  2. Daug valstybių leidžia savo seimui nustatyti reglamentą pagal kurį leidžiama turėti kitas pilietybes. Reglamentas nustato kaip išsaugoti savo pilietybę, kaip prarasti, kaip vaikams perduoti, pareigas, atsakomybes, teises, kaip įsigyti pilietybę ir tt. Reglamentas sukuriamas taip kaip tai valstybei tinka. Kaip jai geriau atsižvelgiant į savo aplinkybes tuo laiku. Ir kai nori kitaip, tai tuomet ir pakeičia, Be konstitucinių balsavimų. Mums tai didelis pavojus iš grasinančios ir lietuvius išžūdžiusios Rusijos. O gal ir pavojus iš Lenkijos. Tad reglamentai turi tam atitikti.

Komentarai nepriimami.

Mes remiame

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Edvardas Čiuldė. Kaip keitėsi laisvės skoniai, bėgant metams? (II)

Prieš daugelį metų Kovo 11-osios proga rašiau: Šįkart leiskite tarstelėti keletą žodelių apie laisvę jau ne metafizine, atitraukta prasme,...

Dominykas Vanhara. Pasvarstymai apie rastas mūsų valdovų laidojimo insignijas

Gerbiamieji, pratęskime praeito įrašo temą apie rastas mūsų valdovų laidojimo insignijas. Tai pažiūrėjau vieną populiariausių paskutiniu metu Neredaguota...

Algirdas Patackas. Niekada jie netaps broliais… arba kaip gimsta tauta

Jaunutė ukrainiečių poetė Anastasija Dmitruk parašė eilėraštį, kuris akies mirksniu pasklido tarp visų rusiškai suprantančių interneto skaitytojų. Kas...

Vytautas Sinica. Politiniai nekrologai ir Trampo imperializmas?

Ne visada pasidalinu „Už balos“ laidomis, kuriose aptariam pasaulio politikos reikalus su JAV lietuviu advokatu Povilu Žumbakiu. Manau,...