Partijos, partiniai sąrašai ir susivienijimai
Nemeilė partijoms rinkėjų tarpe girdėjosi jau senai, tačiau jau po pastarųjų komunalinių rinkimų atsiskleidė visu gražumu, o po rinkimų į Seimą miestas, visada buvęs ištikimas vienai svarbiausių partijų, šluote nušlavė ją atsidavęs “nepartinių“ susivienijimui. Kur priežastis? Padangėje sklando dar neišgirstas klausimas -“Kiek nerink Seime vis tie patys“. Iš tikrųjų partijos turi vieną ginklą, kad būtu vis tie patys. Tai partijų sąrašas. Faktiškai įteisinta rinkikų sistema, kurių vaidmenį atlieka partijos. Jau visa karta išmirė, nieko nepasiekusi, bekovodama prieš tą sąrašą. Na, nebūtų nyku, jei ši nereikalinga grandis tarp rinkėjo ir balsadėžės būtų suderinta su 55 Konstitucijos punktu. Seimo nariai renkami “visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu“. Nusivylę partijomis, žmonės nusivilia ir pačia politika, nebeina į rinkimus. Deja, tai ir pasaulinė tendencija.
Profesoriaus iš Izraelio CH.J.Feno teigimu atstumas tarp asmenybės ir valstybės sferos didėja. Ir tai vyksta ne todėl, kad šiuolaikinė visuomenė pati palaiko atstumą nuo valstybės ir partijų. Todėl ir tradicinio supratimo partijos praranda turėtą įtaką ir vaidmenį. Tai liudija ir vis mažesni politinių partijų reitingai įvairių sociologinių apklausų metu bei krintantis rinkėjų aktyvumas, kas savo ruožtu, silpnina ryšius tarp politinių partijų ir rinkėjų. Kartu rinkėjai vis labiau reiškia nepasitenkinimą ir protestą tiek partijoms, tiek ir politika apskritai. Net politologinėje literatūroje pasirodo teiginių, kad keičiantis politinei sistemai, politinės partijos pačios išsisėmė, suvienodėjo ir jas galėtų pakeisti įvairūs susivienijamai. Tačiau iš tikrųjų šiuolaikinė visuomenė gali būti tiktai demokratinė, o demokratija be politinių partijų yra neveiksminga, nes partijos yra vienas svarbiausių demokratinės sistemos institutas.
Na, kaip atsikratyti pabodusiu vienos partijos vadovu, meru? Neišrinkus per vienmandatinius rinkimus, išrinks per daugiamandatinius pagal partijų sąrašą, kuriuose jis užima pirmą vietą ir yra nereitinguojamas minusiniu balu. Net po 25 metų nesuprasta, jog bereikalingi rinkimų suvaržymai yra pragaištingi ir stabdo valstybės valdymo progresą. Tiktai kai kurių partijų vadai tą suprato ir padarė išvadas patys pasitraukdami. Pasirodė, jog partiniai sąrašai suveikė prieš pačias partijas.
Tas įvyko atsiradus rinkimų liberalizavimui įvedus “nepolitinius“ susivienijimus. Rinkėjai jais ir pasinaudojo išmesdami iš balno ne tiktai partijų vadus arba merus, bet ir partijas. Gal per anksti ir neapgalvotai buvo leista sulyginti visokius susivienijimus su partijomis. Partijos, kurios jau nekartą dalyvavę rinkimuose yra pažįstamos, galima prognozuoti jų veiksmus ir lūkesčius. To negalima pasakyti apie staiga iššokusį ir nugalėjusį susivienijimą. Tai visoje valstybėje yra nenuspėjamumo elementas.
Atėjo ženklai apie artėjantį partijų nykimo metą. Reikia susirūpinti, reikia keisti rinkimų įstatymą. Partijų sąrašai Lietuvą stingdė visą jau ilgoką Nepriklausomybės metą. Kai kurie partijų vadai per tą laiką sėkmingai turtus krovėsi, Lietuvą smukdė ir kompromitavo. Ar dar neaišku?
