Tas turtas tai mūsų Gražioji Žemė. Tai ežerai, kalneliai, upeliai, miškeliai, lakstančios stirnelės, tai paukščių balsai, tai pavakary žvejų ištrauktos valkšnos kvapas. Molėtų, Ignalinos, Zarasų apylinkės tai pamestas deimantas, šiandiena ištuštėjęs ir apleistas. Tas didelis regionas šaukte šaukiasi žmogaus. Eikite čia, kurkitės, gyvenkite ir gėrėkitės nuostabia gamta! Tas ėjimas tai sujudintų mūsų apsnūdusią šiandieną, kai atvirai sakoma “Atėjome į tą tašką, kai nebežinome kur eiti“ Mums reikia kažko naujo, labai naujo, kad užpildytume tą tuščią mūsų vizijų erdvę. Suomiai surado intelektualinį turtą. Tai Nokia. Mes turime Gražiąja žemę. Sustokime šiame taške ir pagalvokime. Gal tai ir yra mūsų ateitis?
Kadangi ateityje mūsų ekonomika bus grindžiama eksportu, mūsų pramonė turi būti labai lanksti. Lanksčią pramonę pajėgi sukurti tiktai smulki gamyba ir kūrybingi, laisvi verslininkai.
Šiuolaikinė technika yra sukūrusi gamybos priemones tinkančias individualiai gamybai. Ši technika gali būti naudojama ne tiktai gamyklose, bet ir atskirose sodybose.
Mūsų šalis turi išvystyta infrastruktūrą, komunikacijas bei internetą. Lietuva turi pakankamai tuščios žemės gražiuose gamtos kampeliuose. Išvada: Lietuva pajėgi sukurti naują gamybą gamtoje. Čia žemė palyginamai pigi ir laisva (be gyventojų)
Naujai suformuotose gyvenvietėse aprūpintose komunikacijomis sodybose galima vystyti įvairią gamybą. Grupė specializuotų sodybų suformuotų klasterius. Kitaip sakant, gyvenvietė pati susikurtų visus reikalingus technologinius procesus. Tam reikalingas kūrybingas žmogus.
II. Kas yra kūrybingas ir laisvas žmogus?
Vokiečių filosofas Albertas Šveiceris teigė, jog tada kai žmogus buvo nuvarytas nuo žemės ir suvarytas į miestų “barakus“ jis buvo paverstas į nemąstančius baudžiauninkus. Jų pareiga dirbti pagal instrukcijas nurodytą darbą. Žmogus netekęs žemės negali būti kūrėju. Lietuva dabar eina tuo pačiu keliu, kuriuo Vakarai ėjo 19 amžiuje. Stato “ barakus“ didžiuosiuose miestuose ir platina “baudžiauninkus“. Gamtos dėsniai eina į priešingą pusę. Šiltėjantis klimatas, miestų oro užterštumas, mažėjanti darbo rankų paklausa dėl besivystančios robatizacijos diktuoja ėjimą į gamtą. Laimei, Lietuva turi pakankamai švarios ir gražios gamtos. Tai didžiulis valstybės turtas. Neįvertintas, nesuprastas, nepanaudotas ir grobstomas. Šiandieninė technika yra tobula ir leidžia vystyti gamybą nebūtinai tiktai miestuose, bet ir savame ūkyje mūsų gana komunikuotoje valstybėje. Kitaip sakant, gyventi ir gaminti gamtoje. Žinoma, prisilaikant gamtosaugos.
III. Išsvajota sodyba
XXI amžiuje žmonės veršis iš troškių miestų į gamtą. Jau dabar Lietuvoje geidžiamiausias pirkinys – sodyba kaime. Mes dabar gyvename tam tinkamu momentu- bankai išsiputę nuo pinigų, žmonės visko prisipirkę, apyvarta stabtelėjo. Ką toliau su santaupomis daryti? Ką mes galime pasiūlyti. Taip, tai sodybą gamtoje. Įsisavinti mūsų “Gražiąją žemę“. Statybos įpustų ekonomiką, atsirastų taip trūkstamų Lietuvoje gyventojų. Statybos visada atgaivina ekonomiką, vietinę apvartą. Ko mums labai reikia.
Kolektyviniai sodai savo svarbią užduotį atliko. Žmonės įsimylėjo gamtą, puošnias sodybas, sodus ir daržus. Visus poilsius praleido ne gulėdami prieš saulę, o dirbdami. Ir jiems “tai buvo gera“ (čia iš švento Rašto). Dabar Lietuva išaugo, sodai jau per maži, paliekami tiktai pasenusiems pensininkams, bet ir tie išeina…Jų kainos krito.
Gyventojo sodybą matau plačią su gyvenamaisiais, gamybiniais pastatais, nedideliu viešbutėliu, sodais, daržais, tvenkiniais, plačia augmenija, mylimais dekoratyviniais gyvūnais ir pan.1ha žemės pakaktų gauti ir pajamų iš pagalbinių verslų. (žuvininkystė, triušininkystė, kailininkystė, bitininkavimas, sodai, daržai, vaismedžių, vaistažolių auginimas, ž.ū produktų perdirbimas ir pan.) Sodiečių šeima, ypač vaikai iš mažens turės darbo ir pripras prie darbo, įgaus meilę gamtai ir gyvulėliams. Tokiose sodybose bus didesnis išgyvenamumas ir atėjus krizėms. Jų namuose svarbiausias pirkinys bus fortepijonas.(Čia pagal Jurgį Savickį kaip prieškarinėje Danijoje.) Šeimos galva, žinoma, užsiims gamyba, verslu. Ir jiems Sodoje (taip vadinosi reformuotas kaimas Žygimanto Augusto laikais) bus gera. Ir jie iki mirties kovos už savo Sodą ir Šalį!
AR prisimenate Rusijos imperiją, kuri laikėsi ant kazokų durtuvų? Kazoko meilė “Carui ir vierai“ buvo grindžiama savo “chutoru, žirgu ir šaška (kardu)“. Mums reikia visas išpustėtas žemes paversti turtingomis sodybomis. Jos bus mūsų ramybės sargai.
Kur imti gyventojų?
Išpopuliarinus Naujos lietuviškos sodybos idėją, žmonės ateitų, išeiviai grįžtų. Pirmenybė gauti žemę tokioje sodyboje, būtų teikiama LIETUVOS PILIEČIUI. Tegu saugo lietuviai savo pilietybę, ji teikia gyvenimą rojuje. Lietuviai įrodė, jog moka net užleistas žemes paversti į rojų. Tą įrodė per didelius vargus ir suvaržymus savo užmiestiniuose soduose. Reikia nevengti ir užsieniečių iš išvystytų šalių. Nevenkime ir atsikėlėlių su gausia šeima, juk čia bus reikalingos ir darbo rankos. Išdalinkime retai apgyvendintas teritorijas patys. Vėliau jos bus išdalytos be mūsų. Tegu žmonės praradę ar neturėję savų tėviškių kuria naujas tėviškes savo vaikams. Tai bus jų didelis turtas, tai bus jų dvaras. Tegu karta iš kartos ten kaupia šeimos turtus. Tegu turtėja mūsų tauta…
Yra svarbi viena tiesa. Emigrantai nebus ten pradininkai – per didelė rizika palikti užgyventas vietas ir eiti į nuogą žemę. Pradininkais turi būti Lietuvos gyventojai. Manau tokių pakankamai atsiras. Tiktai įsibėgėjus šitam procesui ims plūsti ir emigrantai.
Neišvengiamos statybos bus mūsų ekonomikos prisikėlimas ir vidinis vartojimo padidėjimas. Tam reikia skirti ir ES siunčiamas mums lėšas.
Šis posūkis būtų istorinis, suteikęs Lietuvai galimybes vystytis į labai darnią, subalansuotą modernią Valstybę. Pradžia tos svarbios datos tebūnie šios kadencijos Seimo metai. Buvo Žygimanto Augusto žemės reforma, krikščionių demokratų reforma. Tebūnie tai žemdirbių reforma Ji bus pati reikšmingiausia Naujaisiais laikais, gal net pasaulyje.
Mes jau žinome koks yra mūsų svarbiausias turtas – tai ŽEMĖ. Žemės reformos skatina visos valstybės klestėjimą. Duokite žemės gabiems verslininkams! Steikite verslo gyvenvietes! Žemė yra paskutinis mūsų turtas, nepraraskime jo.
Iš tokių esančių palei Reiną verslo sodybų 19 amžiuje išsivystė Industrijos gigantai, kaip antai Reinmetal.
Pastaba. Kur pinigus laikyti? Klausimas yra nekorektiškas. Pinigus laikyti yra nusikaltimas, pinigais reikia naudotis. Vargas valstybei, jeigu jos vadovai nesugalvoja patrauklių projektų-kur pinigus investuoti. Tai sodyba Gražiojoje žemėje.
P.S. Atsiradus perspektyviam investuotojui Vladui Bumeliui, reikia orientuotis į minimą Gražiąją Žemę. Reikia manyti, jog iš tos turtingos sodybos nors vienas labiausiai apsišvietęs asmuo bus tinkamas dirbti Bumelio įmonėje.
