Dr. Zitą Šličytę norima pasodinti

Danas Nagelė | respublika.lt

Žmogaus teisių organizacijų koalicija, kuriai šiuo metu pirmininkauja Tolerantiško jaunimo asociacija, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama Aukščiausiosios Tarybos deputatės dr. Zitos Šličytės atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą. Mat koalicija, itin besirūpinanti LGBT reikalais, teisininkės kalboje, pasakytoje per iškilmingą Kovo 11-osios posėdį Seime, įžvelgė… neapykantos kalbą.

Devynių lapų skundas, kurį surašė Tolerantiško jaunimo asociacijos vadovas Artūras Rudomanskis, o pasirašė Žmogaus teisių organizacijų koalicijos valdybos pirmininkė Simona Padegimaitė, pradedamas nuo to, kad Rusija Ukrainoje pradėjo karą.

„Dabar vykstančio istorinio kataklizmo šešėlyje, kai vienybė ir kiekvieno žmogaus prisidėjimas ginant žmogiškąsias vertybes yra kaip niekad svarbūs, deja, atsiranda nepateisinamų bandymų tą vienybę skaldyti, supriešinti visuomenę ir jos grupes, skleisti neapykantą, ypač LGBT+ žmonių ir kitokių mažumų atžvilgiu. Tačiau tokioms destruktyvioms iniciatyvoms turi būti duodamas deramas atsakas”, – dėstoma rašte.

Anot skundėjų, „šių rūsčių įvykių kontekste kai kurių asmenų kalbos – skleidžiamos netgi ir iš Seimo tribūnos – nukreiptos į tai, kad LGBT+ asmenys iš viso išnyktų iš visuomeninių realijų, pagal principą „nėra žmogaus – nėra problemos”.

„Visuomenėje suprantama mintis, kad paramos putinistų režimui nutraukimas turi būti visapusiškas. Tačiau prie tos paramos prisidedama ne vien kariniu ar ekonominiu būdu, bet ir įvairiomis hibridinėmis priemonėmis bei propaganda. Prieš LGBT+ grupę nukreipta neapykantos retorika yra vienas iš pamėgtų proputinistų įrankių, kurio apraiškos ir Lietuvoje vis dar, deja, yra dažnos”, – keistos paralelės įžvelgiamos rašte.

Anot skundėjo, esą dar labiau gluminantis buvo per 2022 m. Kovo 11-osios minėjimą Seime įvykęs akibrokštas, kai Z.Šličytė savo kalboje „be jokio racionalaus pagrindo pareiškė, neva vyksta kažkokia Lietuvos „homoseksualizacija”, turėsianti „neigiamas pasekmes visuomenės vienybei bei sutarimui”.

„Be kita ko, ji pareiškė, kad homoseksualų „mažuma kėsinasi prievarta primesti savo gyvenimo būdą visiems”. Be to, ji vienalyčius santykius susiejo su pačios pavartotu terminu „pederastija”, apibūdindama jį kaip medicininį ir korektišką, tuo leisdama suprasti, kad vienalyčius santykius laiko medicininiu sutrikimu”, – graudenama rašte, kuriame priduriama, esą kai kurie Z.Šličytės „pareiškimai nepatenka į priimtinos saviraiškos laisvės ribas ir yra tiesiog neapykantos kalba, galimai net nusikalstamo pobūdžio”.

„Generalinės prokuratūros prašome vertinti ir spręsti, ar galimai dėl Z.Šličytės minėtos kalbos nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 170 str. 2 dalį (viešas tyčiojimasis, niekinimas, neapykantos skatinimas, kurstymas diskriminuoti asmenų grupę dėl seksualinės orientacijos)”, – dėsto skundėjai.

Komentuoja socialinių mokslų (teisės) daktarė, advokatė, žiniasklaidos teisės specialistė Liudvika Meškauskaitė:

„Skundas yra klasikinis, tokių matydavau labai daug tarybiniais laikais, kai kažkas apskųsdavo nepatinkančius, partinės linijos neatitinkančius žmones. Tai – grynai demagoginis skundas su daugybe apibendrinimų. Pradžioje labai daug rašoma apie karą, patriotizmą, o paskui šitame kontekste apskųsta gerbiama Z.Šličytė.

Tas skundas jokios perspektyvos neturi, jo tikslas yra labiau pagąsdinti, parodyti, kad tu negali turėti savo nuomonės, negali jos reikšti net ten, kur ją galima paskleisti plačiausiai ir kur ji yra reikalingiausia – Seimo tribūnoje. Tokiu skundu norima persekioti žmogų, kuris išreiškė kritišką nuomonę valstybės institucijų atžvilgiu. Tai kertasi su Konstitucijos 33 straipsniu, kuriame yra laiduojama kiekvienam piliečiui – ne tik signatarui, ne tik Seimo nariui – kritikuoti valdžios institucijų darbą. Nes valdžią žmonės įgyvendina tiek per savo atstovus, tiek tiesiogiai”, – „Vakaro žinioms” sakė dr. L.Meškauskaitė.

Pasak jos, Z.Šličytei nieko negalima prikišti, nes jos kalba buvo labai dalykiška.

„Jinai pirmiausiai kritikavo įstatymų leidybos procesą – kad nėra priiminėjami konstituciniai įstatymai. Konstitucinių įstatymų sąrašas patvirtintas prieš 10 metų. Sąraše – 10 įstatymų, o patvirtintas tik vienas – dėl fiskalinės sutarties. O visi kiti – dėl referendumų, peticijų ir t.t. – nepriimti. Todėl gerbiamos Z.Šličytės kritika yra pagrįsta. Jei ne iš Seimo tribūnos, jei ne tokios šventės, kai minima Nepriklausomybės atkūrimo diena, metu, tai kada dar geriau atkreipti dėmesį į aktualias problemas?” – retoriškai klausė L.Meškauskaitė.

Z.Šličytė užsipulta ir dėl to, jog pavartojo žodį „pederastija”.

„Šis žodis nėra uždraustas. Jis yra žodynuose, jis yra istoriškai minimas. Tai, galų gale, ir medicininis terminas. Tad pats žodis yra vartotinas, nėra necenzūrinis. Tik Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra išaiškinusi, jog toks žodis turi menkinamąją prasmę. Jei jis būtų pavartotas su konkrečiu asmeniu, su konkrečiu homoseksualiu asmeniu – galėtume kalbėti apie menkinančią prasmę. Tačiau Z.Šličytė kalbėjo apie problemą, apie patį reiškinį ir kritikavo valstybės institucijos sprendimą, kad jį norima išimti iš „apyvartos”. Jei ji būtų naudojusi žodį, apibūdindama kažkokį konkretų asmenį, būtų galima galvoti, jog jį įžeidė. Tačiau Z.Šličytė labai aiškiai pasakė, kad Partnerystės įstatymo klausimai turėtų būti sprendžiami kaip ir numatyta Konstitucijoje – referendumu. Tik priminė Konstitucijos nuostatą, todėl jokio pažeidimo čia nėra”, – dėstė L.Meškauskaitė.

Teisininkės teigimu, be jokio pagrindo kabinėjamasi ir prie Z.Šličytės išsakyto teiginio, kad Lietuvoje vyksta homoseksualizacija.

„Tas išsireiškimas gana pagrįstas. Kodėl ji taip teigė? Nes sulygino du įvykius. Vienas – LGBT žmonių paradas Kaune, kitas – mitingas, vykęs sostinės Vingio parke. Z.Šličytė kalbėjo apie žiniasklaidos, kuri tuos pačius žmonių susibūrimus siekia parodyti skirtingai, problemas. Jei paradas – homoseksualių žmonių, jis parodomas kaip gėrio-grožio šventė. Jei tai šeimų paradas, jis parodomas absoliučiai neigiamai, jį tapatinant su vienu pravardę turinčiu žmogumi. Z.Šličytė kalbėjo apie problemą.

Tad ar galima ją persekioti už tai, kad pasakė savo nuomonę? Ir dar kur pasakė – iš Seimo tribūnos. Ji turėjo moralinę teisę ir nieko jos kalboje, kas prasilenktų su teise, nėra. Visas šis skundas yra labai demagogiškas.

Dviejuose lapuose kalbama vien apie karą Ukrainoje. O Z.Šličytė labai taikliai pasakė, kad Lietuva vieningai pasmerkė Rusijos agresiją, jos akivaizdoje susivienijo”, – akcentavo L.Meškauskaitė.

Pasak jos, Z.Šličytei bandoma „pripiešti”, kad ji karo akivaizdoje skaldo visuomenę. Tačiau, anot teisininkės, kaip tik yra atvirkščiai – skundėjai naudojasi karo korta, siekdami įbauginti žmogų, kurio pasisakymas nepatiko.

„Aš Z.Šličytę pažįstu daugybę metų ir žinau, kad ji nieko nepagrįsto negali pasakyti. Dirbo advokato darbą per 40 metų, moka argumentuoti, kiekvieną jos sakinį galima pagrįsti, nes kalba dalykiškai. O skundėjai kalba demagogiškai, žeminančiu būdu naudoja karo kortą, nors Z.Šličytė viso savo gyvenimo darbu įrodė, kad neturi nieko bendro nei su Vladimiru Putinu, nei su Rusija, nei su agresija.

Tai – seni bolševikiniai, propagandiniai, gebelsiniai metodai: sumenkinti pašnekovą apkaltinant nebūtais dalykais”, – reziumavo L.Meškauskaitė.

Faktai

Žmogaus teisių organizacijų koalicija skelbiasi esanti „progresyvių, konstitucinius žmogaus teisių apsaugos standartus taikančių organizacijų koalicija, suburta 2011 m.” Koalicijai priklauso tokios organizacijos kaip Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Lietuvos žmogaus teisių centras, Lygių galimybių plėtros centras, Nacionalinė LGBT teisių asociacija LGL, Psichikos sveikatos perspektyvos, Tolerantiško jaunimo asociacija, Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir kt.