Ar Donaldas Trampas pakeis savo rinkiminę poziciją dėl pagalbos stabdymo, ar imsis sustabdyti karą ir jei taip, kokiomis sąlygomis?
Pristatome, ką apie tai tradiciniame kasmėnesiniame pokalbyje, gruodžio 9 d. paskelbtame „Novynarnia“ „YouTube“ kanale, kalbėjosi karinis ir politikos analitikas, ATO veteranas Evgen Dykyj ir „Novynarnia“ laikinoji vyriausioji redaktorė Lesia Šovkun.
Kanalo naujienos – tai naujienos apie Ukrainą, kovojančią kartu su jumis. Aš esu Lesya Šovkun, laikinai einanti vyriausiojo redaktoriaus pareigas, ir mes visi gerai pažįstame karinį ir politikos analitiką ATO veteraną Evgeną Dykyj.
Šiandien įdomi pokalbio tema, nes po ankstesnio mūsų susitikimo JAV įvyko rinkimai. Tiesą sakant, tai yra pagrindinis įvykis. Taip susiklostė, nors rinkimai JAV, bet jie labai įtakoja, kaip suprantame, situaciją čia. Ir kaip žadėjome, diskutuosime šia tema, aptarsime situaciją fronte, kuri, deja, yra labai sudėtinga, išlieka sudėtinga ir kol kas sunku suprasti, kaip ji galėtų pasikeisti į gerąją pusę.
Na, apie tai irgi pakalbėsime – ar yra tendencijų link to, ar ne. […]
JAV pasirinko Trampą: ko tikėtis Ukrainai po sausio 20-osios
Taigi, Evgenai, po mūsų ankstesnio susitikimo, kaip pamenu, iš tikrųjų nutiko tai, ko mes taip ilgai laukėme – rinkimai Jungtinėse Valstijose. Jie įvyko su rezultatu, kurio baiminomės. Betgi iš principo tu tai nuspėjai, sakei, kad greičiausiai taip ir bus.
Na, taip, nors netgi aš nesitikėjau, kokia triuškinanti bus Trumpo ir trumpistų pergalė. Tiesą sakant, aš maniau, kad vyks lygi kova, kažkuris surinks šiek tiek daugiau rinkikų, ir Trumpui pasisektų labiau.
Betgi ne tokia triuškinama pergale. Tikrai, labai įtikinama. Vadinasi, Amerikos žmonės visiškai sąmoningai renkasi blogį, tai nėra atsitiktinumas. Tai yra, tai būtent sąmoningas pasirinkimas pasirenkant tamsiąją pusę. Na, gal ten tikrai „Cookies“ (amerikietiški sausainiai).
Pagal žinomą interneto sampratą tuo klausimu, kas ten jiems blogis, kas ne, tai jau tikrai jų pasirinkimas.
Mes niekaip negalime įtakoti jų pasirinkimo. Taip, ir jie tai padarė visai ne dėl Trumpo pozicijos Ukrainos atžvilgiu. Tai buvo vienas iš, ko gero, mažiausiai reikšmingų veiksnių visoje toje istorijoje. Ukraina jiems visiškai nerūpėjo…
Bet vėlgi dėl ko šių rinkimų rezultatas mus labai jaudina, nes, deja, tai labai įtakoja mūsų situaciją. Kaip tai įtakoja, apie tai ir pakalbėkim.
Tai yra, kaip gali paveikti, ko dabar lauki, kai jau žinome, kas sausio 20-ąją ateis į Baltuosius rūmus?
Na, norinti nuspėti, tai, kas prasidės iškart po sausio 20-osios, nereikia būtinai eiti pas būrėją. Čia labai lengva „pavanguoti“ (turima omeny Vanga iš Petričo; papranašauti), kas nutiks su absoliučiai tokia didele tikimybe. Vadinas, tuoj po sausio 20-osios karinė pagalba mums bus sustabdyta.
Ar tikrai esi tuo įsitikinęs?
Esu tuo visiškai įsitikinęs, ir mane labai stebina žmonės, kurie tuo abejoja. Taigi išrinko žmogų, kuris, dar ne tik ne prezidentas, bet viso labo tik kandidatas tapti kandidatu į prezidentus, pačiame karo įkarštyje septyniems mėnesiams sustabdė karinę pagalbą mums. Išrinko žmogų, dėl kurio, kaip ten kalbama, prarasta Avdijivka ir dar daug kas. Na, aš pasakyčiau kitaip – tai žmogus, dėl kurio jau žuvo tūkstančiai mūsų gynėjų – vyrų ir moterų. Tad tikėtis, kad tas žmogus, kuris dabar įgijo daug daugiau galios nei turėjo tada… Priminsiu, jog jis visiškai įtikinamai laimėjo rinkimus ir turi daugumą abiejuose parlamento rūmuose, tiek Senate, tiek ir Atstovų rūmuose.
Stebina pozicija tų, kurie kalba lyg ir panašiai kaip tu. Jie aiškina, kad tai buvo rinkimai prieš rinkimus, o dabar viskas gali pasikeisti, kai Trumpas pamatys, kokia iš tikrųjų yra padėtis, kai bus informuotas apie tai. o ypač…
O iki tol jis nieko nežinojo?! Na, tiesą sakant, aš nesuprantu, kodėl mūsų žmonės mano, kad Donaldas Trumpas apgaudinės savo rinkėjus. Jis absoliučiai aiškiai daug ką pažadėjo per rinkimus ir vykdys tai, ką žadėjo rinkimuose. Tai turi būti savaime suprantama.
Jis laimėjo šiuos rinkimus ne tam, kad paskui apgaudinėtų savo rinkėjus ir darytų ne tai, ką žadėjo, ir ko rinkėjai iš jo tikisi, o tai, ko nori mūsų ukrainiečiai. Na, kažkodėl pasaulis ne taip surėdytas. Taigi įsisąmoninkite, kad jis darys tai, ką pažadėjo ir pagal vidinę amerikietišką, sakykim, dienotvarkę. Ir tai būtina įsisąmoninti kai kuriems iš mūsų. dauguma tų, kurie kalba, kad bus kitaip tiesiog bando norimą pateikti kaip realybę.
„Trampas pagalbos nenutrauks“ = „Ukrainiečiai keps šašlykus“
„Trampas pagalbos nenutrauks“. Su šiuo sakiniu pasielkime taip. Paimkime flomasterį ir nupiešę riebų lygybės ženklą prirašykime „mes kepsime šašlykus“. Trumpas, kuris nenutraukia paramos, tai lygiai kaip tie šašlykai. Šašlykų rezultatą mes prisimename, bet, matyt, minti ant grėblio yra mūsų tautinis ypatumas. Mes vėl norime norimą priimti kaip realybę. Štai kodėl Trumpas nenutrauks mums paramos, nes mes to nenorime. Štai kodėl putinas mūsų nepuls, nes mes to nenorime. Na, tai lygiai tas pat. Taip.
Taigi, sakyčiau, jog kai kurie išties yra šiek tiek protingesni, jie sukuria sudėtingesnę struktūrą, kad galėtų perduoti norimą vietoj realybės. Na, gerai, Trumpas, bet yra tie seni respublikonai, yra Valstijos, sudėtinga šalis su apsaugos nuo kvailių, sakykim, sistema, yra svertai ir atsvarai.
Pamirškim, tai ne pirmasis Trumpo atėjimas. Pirmą kartą atėjus jį iš ties iš esmės pavyko subalansuoti. Čia tikrai suveikė ta „Deepstate“ (slapta vyriausybė). Būtent ji didžiąja dalimi jį sulaikė, tada jam nebuvo leista daug ko įgyvendinti. Ir ketverius pirmosios kadencijos metus kaupėsi jo neapykanta tiek tai slaptai vyriausybei, tiek tiems patiems respublikonams iš senojo konservatorių sparno, kurie jį apribodavo, baksnodavo į jo kvailumą ir t. t. Jis ketverius metus užvirinėjo. Tada buvo peržengtas negrįžimo taškas – Kapitolijaus šturmas. Tada visi nuosaikūs, adekvatūs respublikonai pasielgė taip, kaip priklausė įstatymų besilaikantiems piliečiams. Jie buvo konstitucijos pusėje, o ne savo prezidento, kuris pažeidė tą konstituciją.
Tai štai, Trumpas jiems to neatleido. Antroje Trumpo kadencijoje nebus jokių svertų ir atsvarų, nebus jokių išmintingų patarėjų, pirmoje kadencijoje supusių jį iš visų pusių. Ir kurie, pavyzdžiui… ar neskaitei šios absoliučiai nuostabios knygelės apie pirmąją Trumpo kadenciją („Baimė: Trumpas Baltuosiuose rūmuose”, aut. Bobas Woodwardas)?
Ten aprašytas vienas tam planui labai reikšmingas momentas. Pasirodo, Trumpas dar pirmąją savo kadenciją ketino visiškai nutraukti karinę pagalbą Pietų Korėjai. Truputėlį papasakosiu. Taigi, karinę pagalbą, teikiamą dešimtmečius, kuria remiasi visa Ramiojo vandenyno strategija. Jis kalbėjo taip: „mes išleidžiame 3 milijardus per metus Amerikos kontingentui Korėjoje išlaikyti ir dar milijardą jų oro gynybai. O tuo tarpu jie mūsų rinką užvertė pigiais automobiliais ir, atseit, kenkia“. Va koks logikos lygis. Ir kelis kartus jau buvo atspausdintas padiktuotas dekretas dėl karinės pagalbos Pietų Korėjai nutraukimo, bet vienas iš jo padėjėjų tiesiog atsargiai išimdavo tą lapą iš pasirašymams skirto aplanko ir kažkur lyg netyčia pradangindavo. Tad dabar bus išstatyta visa gynyba, kad neatsirastų tokių padėjėjų, kurie gebėtų paimti netinkamą lapą ir įmesti į kokį smulkintuvą.
Tai matai, kokie paskyrimai ten laukiami. Matai, kas bus generalinis prokuroras, matai, kas vadovaus FTB – jam vadovaus žinomas sąmokslų teoretikas ir kovotojas su slapta valstybe. Ir taip toliau, ir taip toliau. Ne, Valstijos grimzta į tamsą.
Tai jų pasirinkimas. Jie sąmoningai grimzta į tamsą. Ir kaip apie tai puikiai parašė Stivenas Kingas. Kas nežino, tai yra puikus amerikiečių mokslinės fantastikos rašytojas, kuris dar tolimajame praeito amžiaus aštuntajame dešimtmetyje aprašė Donaldą Trumpą. Viename iš jo, beje, dar tada jauno Stiveno Kingo pirmųjų romanų „Švytėjimas“. aprašytas Gregas Stilsonas. Na, skiriasi tik vardas, tai Donaldas Trumpas. Vienas prie vieno iki smulkmenų. Ta knyga, jei neklystu, parašyta 1975 m. Joje aprašomas tas Gregas Stilsonas, kuris ryžtingai siekia laimėti rinkimus valstijose, o paskui veda Ukrainą į branduolinį karą. Na, visiškas Trumpas. Jis tai išpranašavo. Bet matai, pranašavimas nereiškia, kad ne visko, kas numatyta, galima išvengti.
Taigi, komentuodamas rinkimų rezultatus Stivenas Kingas rašė, jog daugelyje plono porceliano, kitų indų parduotuvių yra užrašai „Atsargiai. Neliesti nešvariomis rankomis“. Deja, tai galioja ir demokratijai. Taip, demokratija pasirodė neapsaugota nuo prisilietimo nešvariomis rankomis.
Gerai, Amerikos žmonės padarė šį „išmintingą“ pasirinkimą. Mes gerai žinome, kaip tai tautoms nutinka. Mes nelinkę prie to priprasti. Taigi, kaip tik ir pakalbėkim apie tai, ko nebus. Jis dabar atėjo, kad sunaikintų svertų ir atsvarų sistemą, jis atėjo, kad būtent paliktų be nieko tą taip vadinamą slaptą valstybę. Ir pirmiausia tikėtis, kad ta slapta valstybė priešingai, sulaikys jį rėmuose, reiškia nieko nesigaudyti apie skirtumą tarp jo pirmosios ir antrosios kadencijos.
Ir toks, kokiu jis tapo nuo Kapitolijaus šturmo momento, būtent tas žmogus į rinkimus išėjo šiaip jau beprotiškame strese. Tas žmogus į rinkimus ėjo arba tapti Valstijų prezidentu, arba sėsti ilgam. Ir dabar jis keršys. Visų pirma, tai, žinoma, liečia Amerikos vidaus darbotvarkę, tačiau rikošetu klius ir mums kartu su tos slaptos valstybės liekanomis.
Kažkas dar kaip nors bandys išsilaikyti prie Trumpo, ar kaip nors, kur nors bandydami jį sulaikyti, ar siekdami padėti Ukrainai. Tačiau netgi tokiems Ukrainos reikalai, švelniai tariant, nebus svarbiausias prioritetas.
O jeigu jį įtikinti, jog Ukrainos pergalė pabrėš JAV galią?
Tad pažvelk į tuos, kurie pasikliauja šašlykais, nes mes visi visada norime tikėtis kažko geresnio. Pavyzdžiui, yra dar vienas argumentas, kad Trumpą įtikinus, sugebėjus įtikinti, jog Ukrainos pergalė ar sąlyginė pergalė, taigi būtent Ukrainos nepralaimėjimas, pabrėžtų Amerikos stiprybę, tai jis gal tada kažkaip pakeistų savo nuomonę apie pagalbą Ukrainai.
Vėlgi būtina susigaudyti Trumpo pasaulėžiūroje. Kam tai įdomu, siūlyčiau neapsiriboti mūsų trumpu pristatymu, o „paguglinti“ (panaršyti internete).
Yra išdėstyta vizija, ne Ukrainos klausimu, būtent yra išsakyta bendros trumpistų užsienio politikos strategijos vizija. Tai kaip tik vieno jų analitinio centro dokumentas. Taigi, jau ne rinkimų retorikos lygio. Tai jų analizė. Tiesą sakant, tas dokumentas tiesiog gąsdinantis. yra bendra vizija, apskritai yra pasaulinė strategija, kuri, sakyčiau, visiškai laukinė. Tikrai.
Kaip tik Ramiojo vandenyno regiono pristatymo lygis sukasi apie ekonomiką. Tiek ir tiek trilijonų dolerių, iš kurių šiek tiek trilijonų susiję su Amerikos investicijomis, su Amerikos rinkomis. Išvada – išlaikyti karinius kontingentus ten pelninga. Toliau prekybos partnerystė su ES. Dar trilijonai, Nedaug. Išvada – laikyti ten brangų branduolinio saugumo skėtį neapsimoka. Tiesa, ten yra vienas momentas, su kuriuo pats Trumpas tikrai nesutiks. Apie tą patį Izraelį, Artimuosius Rytus. Tai kaip tik ten išlenda tikrasis lygis, net ne ekonominio mąstymo. Nes ekonominis mąstymas suponuoja pasaulinių ekonominių procesų supratimą bent jau globaliųjų ekonominių procesų apskritai. O čia būtent primityvių „barygų“ (perpardavinėtojų) lygis, kurie tiesiog žiūri, kur ir kaip sukasi jų pinigai ir kur tų pinigų pakankamai daug. Na, tiek to, dėl tokios priežasties verta ten ir kariuomenę laikyti, ir suteikti kažkokį apsaugos skėtį. O kur prekybos balansas mažas arba, juolab, neigiamas, tai viskas. Iš ten tiesiog traukiamės. Ir kaip katė palieka kačiukus, toks ir visos strategijos lygis. Taigi, tie žmonės pasaulį mato taip.
Tai yra, tokia trumpistų pasaulėžiūra. Taigi, taigi. „Make America Great Again“ (padaryk Ameriką vėl didžia) – jų supratimu tai ne padaryti Ameriką pasaulio lydere, ne padaryti Ameriką kokių nors vertybių lydere Vakarų civilizacijoje. Ne, ne. Padaryk Ameriką vėl didžia – tiesiog bukai skaičiuojame „žalius“ ir, kur pelninga, investuojame, o visa kita tegu kapstosi kaip išmano. O kas bandys pridaryti kokių nors problemų, trinktelsim sankcijomis arba įvesime šimtaprocentinius muitus. Taigi.
Kaip globaliai išrodė pasaulio vaizdas iki tol? Į rytus nuo mūsų Mordoras. Jis nepasikeitė. Mordoras ir lieka Mordoras. Absoliutus blogis būtent pačiu blogiausiu jo pavidalu. Nuo mūsų į vakarus – teisingas civilizuotas pasaulis su nusistovėjusia pasauline tvarka, atitinkamomis vertybėmis (dėl kai kurių, beje, kilo klausimų), tam tikrais principais, kurių ne visada buvo laikomasi viešose arenose, bet bent jau buvo bandoma laikytis savo pačių atžvilgiu. Na ir taip toliau. O praktiškai kokia buvo mūsų civilizacinė užduotis pastaruosius 30 metų? Ogi atsitraukti nuo Mordoro rytuose ir pagaliau papildyti ir prisišlieti prie to normalaus, teisingo civilizuoto pasaulio į vakarus nuo mūsų.
Taigi, reiktų įsisąmoninti, jog tas paveikslas nebeatitinka tikrovės. Mordoras rytuose kaip buvo taip ir lieka. O Vakaruose jau nebėra to nuostabaus, stebuklingo, visiškai nusistovėjusio civilizuoto pasaulio, prie kurio buvome įpratę. Dabar jis braška per siūles. dabar jis lūžinėja, ir Donaldas Trumpas yra to proceso ledlaužis. Taigi, ir būtent tame naujame pasaulyje dabar turime ieškoti savo vietos, ir taip pat reikia išmanyti, kaip to imtis visame tame fone.
Taigi, tokiu būdu mes sugrįžome prie to, kad tame naujame pasaulyje Trumpas nutrauks mums paramą, kai tik įžengs į Baltuosius rūmus. ir greičiausiai, ir ne tik sustabdys būsimą pagalbą mums, o būtent tai, ką dabar mums skubiai žarsto senelis Bidenas. Kur jis, niekšelis, buvo anksčiau? Tikrai. Jeigu jis iš ten tuos paketus, kuriuos dabar bando mums atsisveikinimui pažerti, būtų davęs bent prieš metus, karas atrodytų kitaip. O jeigu prieš dvejus metus, tai, manyčiau, jog dabar mes jau iš vis apie karą nebekalbėtume. Betgi yra taip, kaip yra. Jis to nedavė, jis bijojo ir nustojo bijoti tik tada, kai nebeturėjo ko prarasti. Paskutinius porą savo valdymo mėnesių jis dabar žeria ir žeria mums visa tai, ko negalėjome prisiprašyti metų metus. Bet tai nespės iki mūsų atvažiuoti. Taigi.
Kažkas suspės atvažiuoti, na tai, ką jau dabar tiesiog iškrovinėja, bet didesnė dalis, netgi tai, ką jis dabar anonsuoja, kas bus pasirašyta iš tų šešių, ar (kiek ten liko?) likusių keturių milijardų, kuriuos jis, šaunuolis, dabar bando išžarstyti…
Tačiau yra labai didelis skirtumas tarp to momento, kada pasirašė prezidentas, ir to momento, kai tai bus pristatyta ir taps jau mūsų. Ir visuose tuose tarpiniuose etapuose naujasis prezidentas turi pilną teisę tiesiog pasakyti „stop“.
Netgi kai krovinys jau kelyje, tai yra, jau išvažiavo iš JAV ir važiuoja pas mus?
Taip. Net jei jis išsiųstas iš JAV, bet atvežtas dar į Amerikos bazes Europoje, tą patį Ramštainą. Taigi, iki to momento, kol krovinys neperduotas būtent Ukrainos ginkluotųjų pajėgų logistams kur nors Žešuve, tai…
Aš tiesiog noriu pasakyti, kad jis tai padarys ir tada paskelbs savo taikos sąlygas.
Galimi Trampo ofiso „taikos pasiūlymai“: kokia pagrindinė generolo Kellogo klaida
Galėtume iš karto pasakyti, kokios tos taikos sąlygos greičiausiai bus, tačiau tikslaus aiškumo vis dar nėra. Kai kurie punktai yra gana akivaizdūs, tačiau daugelis per šį likusį mėnesį dar gali būti koreguojami. Projektas turi šiek tiek padulkėti, o jo tiesiog dar nėr. Jie teturi tik planą. Dar reikia išdėstyti popieriuje su visais taškais ir kableliais, kaip Minsko susitarimo punktus.
Jis išridens savo taikos pasiūlymus bet kokiu atveju. Kokios ten bebūtų detalės, neaptarinėkime dabar kokių nors galimų variantų, bet iš esmės jie remsis anaiptol ne mūsų teritorinio vientisumo atkūrimu ir visai ne tuo, kad atkuriame teritorinį vientisumą ir stojame į NATO, jog tai daugiau nepasikartotų. Tų dviejų momentų ten tikrai nebus. Apie tai net nekalbama. O atitinkamai bet kokiu atveju bus kalbama apie teritorijų praradimą, bus kalbama apie užšaldymą pagal dabartinę liniją, vienaip ar kitaip, viena ar kita forma, labiau užslėptą, ar atviriau pateikiamą, ir apie kažkokias labai abstrakčias saugumo garantijas, būtent kaip tik numatančias ne stojimą į NATO, o nestojimą į ten.
Na ir kas iš viso to sektų? Prieš dabar mums pažiūrint, ar tai tikrai suveiks tas spoileris (išankstinis kūrinio (siužeto) atskleidimas). Mano nuomone, tai gali nesuveikti. Bet pradžiai už pagrindą paimkime tą sąlyginį Kellogo scenarijų. Beje, punktai, kuriuos kaip tik ką tik pagarsinau, priskirtini būtent generolui Kellogui.
Keithas Kellogas, gal kas nežino, tai [atsargos] generolas, kaip jau sakė Evgenas, kurį Trumpas planuoja paskirti vadinamuoju specialiuoju atstovu Ukrainai. Tai yra, tuo, kuris kaip tik turėtų užsiiminėti mūsų karu, grubiai tariant.
Na taip. Tas specialus mūsų karo atstovas yra aštuoniasdešimtmetis generolas, žmogus, sakykim…
Ne, palauk, prašom be amžizmo (diskriminacija dėl amžiaus), nes iš ties ten jie turi tokių 80-mečių.
Dabar nekalbu apie amžizmą, o greičiau apie tai, kokiomis analogijomis jis operuoja. Taigi, jis aiškiai operuoja (naudojasi) Korėjos karo analogijomis. Taip, išties, tai, ką jie mums siūlys, Vakarų spaudoje tiesiog atvirai vadinama korėjietišku variantu.
Na, bet tik ko nesupranta nei Kellogas, nei Trumpas, nei visi korėjietiško varianto šalininkai? Būtent jie nesuvokia esminio skirtumo tarp situacijų, kokiose buvo Korėja 1953 metais ir yra Ukraina 2024 metais. Kuo iš esmės skiriasi tos dvi situacijos?
Aš net dabar čia iškeliu už skliaustelių vis tai, kas korėjietiška. Jei toks variantas išsipildytų, būtų nedidelė laimė, nes taip, Pietų Korėja Azijos rytuose sugebėjo tapti tikrai klestinčia demokratine, iš tikrųjų Vakarų šalimi. Betgi tu supranti, kokia prasme tai naudojama?
Tai taip. Civilizacijos…
Bet tuo tarpu lygiai pusė tų pačių korėjiečių liko tiesiog pragare, nes draugo Uno Šiaurės Korėja, na, tai net ne putino rusija, o daug blogiau. putino rusija, palyginti su Šiaurės Korėja, yra ES. Tai va kaip, tiesą sakant. Aš jau nutyliu, kad korėjietiškas variantas yra tokia laimė Korėjos žmonėms. Taip, pusę išgelbėjo, pusę tiesiog paaukojo ir nurašė. Bet dabar apie tai nekalbėkime. Tarkime, kad visi įsivaizduojame save toje pusėje, kuri liko į pietus nuo 38-osios lygiagretės.
Gerai. Mes norime gyventi kaip Pietų Korėja, šokti Gangnam Style. Gerai. Problema ta, kad klestinti Pietų Korėja visiškai nemaišė Sovietų Sąjungai. Ji niekaip negadino Sovietų Sąjungos pasaulio paveikslo. Ji galbūt trukdė „draugui Unui“. Jam palyginimas buvo nemalonus ir todėl jis izoliavo savo šalį nuo informacijos iš išorės. Ne paprasta geležine tvora, o tokia gelžbetonine siena ligi dangaus, kad nematytų.
Bet Sovietų Sąjungai tai iš tikrųjų nerūpėjo. Tada dvi supervalstybės, lėmusios Korėjos likimą – Sovietų Sąjunga ir Jungtinės Valstijos – abi pavargo nuo to karo. Nei Valstijoms, nei Sąjungai to karo nereikėjo. Kinijos LR jo tuo metu taip pat nebereikėjo. Tas karas jas visas labai slėgė. Štai kas bendro su tuo karu. Tas karas visoms joms trukdė, o va, Korėjos likimas joms tiesiog nerūpėjo.
O tai skirtumas. Reikalas tas, kad jei Jungtinėms Valstijoms, ypač Trumpui ir trumpistams paprasčiausiai realiai nusispjaut kas bus su Ukraina, o štai rusijai jokiu būdu ne. Tuo ir skiriasi nuo korėjietiško varianto. Sovietų Sąjunga galėjo ramiai pakęsti Pietų Korėją. Beje, vėliau su ja netgi prekiavo. Taip pat buvo užmegzti ir palaikomi visokie reikalingi santykiai ir jais nebuvo žaidžiama. Pietų Korėja neturėjo jokios įtakos tam, kas nutiks sovietų režimui, o va klestinčios Ukrainos buvimas, net jei ketvirtadalis jos teritorijos būtų amputuotas, klestinčios Ukrainos, kad ir apkapotos, bet kokiose sienose egzistavimas visiškai netelpa į pačią rusiško mąstymo paradigmą. Jie to mirtinai neapkenčia. Sėkmingą, klestinčią Ukrainą, kad ir žymiai mažesnę, bet tapusią ES nare, kurioje dominuoja demokratija, rinkos santykiai ir t. t., jie vadintų antirosijos projektu, kuris jiems keltų pačią didžiausią egzistencinę grėsmę. Kaip jie sako – rusijai.
Iš ties daug kas priklauso nuo to, kaip kas supranta, kas yra ta rusija. Beje, jei kas rusiją suvokia vien kaip imperijos projektą, o pas juos tokių 99% gyventojų. Va būtent tokiu atveju tai tikrai yra egzistencinė grėsmė rusijai, nes be mūsų jie ne imperija, kad ir kaip benorėtų.
Betgi jei čia būtų įmanoma bent diskusija, tai dėl to, jog yra egzistencinė grėsmė kremliaus režimui, net nebūtų kalbama. Netgi rusų žmonės gali po kiek laiko tai pradėti, atsikvošėję po to karo pralaimėjimų, ir klausinėti, už ką būtent tiek žmonių žuvo, dėl ko sugriauta visa ekonomika? O va, lyg niekur nieko, ten tas nacistinis Kyjivo režimas ramiai stoja į ES. Pas juos ten atidaroma daugybė užsienio gamyklų, visi gerai dirba, visur keliauja be vizų. O mes čia ką? Na, o toliau gali prasidėti tie patys procesai. Kad to išvengtų, kremliaus režimas yra pasiryžęs bet kam. Tai yra, priešingai, nei klestinti Pietų Korėja, klestinti Ukraina net ir be gabalo teritorijos, rusijos kategoriškai netenkina. Tokia Ukraina jiems mirtinai pavojinga.
Parengė LL, redagavo VK.
