Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO, angl. The Organisation for Economic Co-operation and Development (OECD)) yra tarptautinė organizacija, kuri siekia kurti geresnę politiką geresniam gyvenimui. Remdamiesi daugiau nei 60 metų patirtimi ir įžvalgomis formuojame politiką, skatinančią klestėjimą ir galimybes, pagrįstą lygybe ir gerove.
2022–2023 m. tyrimo metu buvo vertinami 16–65 metų suaugusieji 31 šalyje ir ekonomikoje. Lietuva suaugusiųjų įgūdžių tyrime antrą kartą dalyvavo 2022–2023 m. (pirmą kartą dalyvavo 2014–2015 m.). Lygindama rezultatus laikui bėgant ir su kitų dalyvaujančių šalių ir ekonomikų rezultatais, Lietuva gali stebėti savo suaugusių gyventojų įgūdžių lygį, tiksliai nustatyti kliūtis, trukdančias ugdyti ir naudoti įgūdžius, ir sukurti veiksmingą politiką šiems iššūkiams spręsti.
2023 m. EBPO suaugusiųjų įgūdžių tyrimas įvertino Lietuvos suaugusiųjų raštingumo, skaičiavimo ir problemų sprendimo gebėjimus. Rezultatai parodė, kad Lietuvos suaugusieji visose trijose srityse surinko mažiau nei EBPO vidurkis, o reikšminga dalis pasižymėjo žemu gebėjimų lygiu. Palyginti su 2014 m., rezultatai pablogėjo, ypač tarp jaunų ir vyresnių suaugusiųjų, pabrėžiant įgūdžių trūkumus, susijusius su amžiumi ir išsilavinimu. Be to, tyrimas susiejo įgūdžių lygį su teigiamais ekonominiais ir socialiniais rezultatais, tokiais kaip didesnis užimtumo lygis, didesni atlyginimai ir didesnis pasitenkinimas gyvenimu. Galiausiai, ataskaitoje taip pat buvo pažymėta, kad Lietuvos darbo rinkoje egzistuoja įgūdžių neatitikimai.
Kaip Lietuvos suaugusiųjų įgūdžiai lyginami su EBPO vidurkiais?
Lietuvoje 16–65 metų suaugusieji raštingumo, skaičiavimo ir prisitaikančio problemų sprendimo srityse surinko mažiau nei EBPO vidurkis.
• Lietuvos vidutinis raštingumo balas buvo 238 taškai, palyginti su EBPO vidurkiu – 260.
• Skaičiavimo srityje Lietuvos vidurkis buvo 246 taškai, o EBPO vidurkis – 263.
• Prisitaikančio problemų sprendimo srityje Lietuvos suaugusieji vidutiniškai surinko 230 taškų, o EBPO vidurkis buvo 251.
Reikšminga suaugusiųjų dalis Lietuvoje pasižymi žemu šių įgūdžių lygiu
• 38 % Lietuvos suaugusiųjų raštingumo srityje pasiekė 1 lygį arba žemesnį, palyginti su EBPO vidurkiu – 26 %.
• 32 % Lietuvos suaugusiųjų skaičiavimo srityje pasiekė 1 lygį arba žemesnį, palyginti su EBPO vidurkiu – 25 %.
• Vertinant visas tris sritis kartu, 24 % Lietuvos suaugusiųjų pasiekė du žemiausius lygius, palyginti su EBPO vidurkiu – 18 %.
Aukštesniame įgūdžių lygyje Lietuvoje gerai pasirodo mažesnė suaugusiųjų dalis nei EBPO vidurkis
• Tik 2 % Lietuvos suaugusiųjų pasiekė 4 ar 5 lygį raštingumo srityje, tuo tarpu EBPO vidurkis yra 12 %.
• 4 % Lietuvos suaugusiųjų skaičiavimo srityje pasiekė 4 ar 5 lygį, palyginti su 14 % EBPO šalyse.
• Prisitaikančio problemų sprendimo srityje 1 % Lietuvos suaugusiųjų pasiekė 4 lygį, tuo tarpu EBPO vidurkis yra 5 %.
Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvos suaugusiųjų vidutiniai balai yra žemesni, o žemesnio lygio pasiekiančių suaugusiųjų dalis yra didesnė nei EBPO vidurkis.
Aplenkėme estus pagal uždarbius ir vartojimą? Aplenkėme. O kad estai pasirodo labiau raštingi, tai taip ir turi būti. Mužikas prie sunkvežimio vairo ir turi uždirbti daugiau už rašyti ir skaityti jį išmokinusį mokytoją. Tokia mūsų darbininkiška tvarka.
Deja, mokytojas gali būti tikras mužikas, mužikų yra visur, net ir labai aukštai.
Pasaulyje visos taisyklės su išimtimis. T.y. ne VISOS, ir čia būna išimčių.
Anūke, tikėjimas tokias „tyrimais“ yra neįtikėtinas naivumas. „Mužikas prie sunkvežimio vairo“ – save komentatorius žemina, tik save.
” Lietuvos suaugusiųjų raštingumo, skaičiavimo ir problemų sprendimo gebėjimų įgūdžiai..”, juos be jokių EBPO tyrimų, vietos gyventojams akivaizdžiai ir dažnai demonstruoja prezidentūros gyventojai ir jų aplinkos, dauguma Seime nepakeičiamai „besitrinančių” politikierių, juos aptarnaujančių kontorų „analitikai, nuomonių formuotojai…”, neatsilieka ministrai…. Nesutinkantiems su tokio „tyrimo” rezultatais, belieka minėtos „elitinės” publikos keletą „raštingumo, skaičiavimo, problemų sprendimo” atvejų priminti:
– Nausėda pastatys „gerovės valstybę” ir „duos ruskiui garo” su 6 proc. BVP gynybai..;
-Kasčiūnas pasakojo, kad kol jis yra gynybos ministras Lietuva yra saugi kaip dar niekados nebuvo. Naujasis gynybos ministras sakė, kad „dieną X” lietuvių lavonai voliosis grioviuose gausiau kaip šiandieninėje Ukrainoje. Visi siūlo žmonėms evakuacijai „laikyti slides suteptas”, jei evakuacijos metu keliuose susidaryti, numatyti evakuvimosi variantu vandens „arterijomis”, iš Vilniaus Neris upe..
– Baltarusijos prezidento problemą Lietuva išsprendė paskirdama Baltarusijai prezidentauti Tichanovskają. Po sekmadienio naujų rinkimų, perrinkus vėl prezidentu Lukašenką, Tichanovskajos prezidentavimo įgaliojimai buvo pratęsti, suteikiant teisę spausdinti naujus Baltarusijos piliečių pasus…. Tęsti galima be galo….
Prisiminiau, kad buvo trimituojama, jog pas mus daugiausia suvartojama alkoholio visame pasaulyje (2016 m., 16 litrų vienam gyventojui, PSO). Geriame, lakame. Prasigėrę. Dabar baksnojama, kad mes vos ne beraščiai. Beveik silpnapročiai. Koks tokių „išdavų“ tikslas, galima numanyti. Jokio pasitikėjimo. Jokio!!!
Dirbau Vakaruose, darbas buvo susijęs su tarptautinėmis organizacijomis. Turiu supratimą, kaip jos veikia. Mačiau iš labai arti. Stebėjau ir vakariečių gyvenimą kasdien. Esu matęs, kokio „sunkumo“ mokinių namų darbai. Kodėl tik Anglija, o ne visa JK? Kodėl tik dalis Belgijos? Kur JAV, Kanada? NETIKIU visiškai. Tikslas buvo kai kurias valstybes galimai sumenkinti? Tiesa, ar apklausė ir pabėgėlius iš Afrikos, kurie jau turi, pvz., NL, JK, SE pilietybes ir yra pilnateisiai tų valstybių piliečiai?
Tai „Durnių laivas” legimiti sąvoka? Ar dar ne?
Landsberginio durnių laivo — nė žingsnio! Ar ne taip, pone Milaiti?
Visų tų EBPO, JTO, UNESCO, EK, ES, PSO, QS ir visų kitų, kiek tik jų yra, kontorų „tyrimai“ turi tik vieną tikslą: įpratinti prie minties, kad virš nacionalinių valstybių yra kažkokia aukštesnė valdžia, kuri jas gano, prižiūri, pagiria ir sudraudžia, o kartais visas pasveria ir išmatuoja, panašiai kaip vaikų darželyje.
Ką tie tyrimai parodo, visai nesvarbu. Patys tyrėjai net nesirūpina, kad jie atrodytų tikroviškai: vieną kartą mes nelaimingiausi, kitą kartą mes jau patys laimingiausi, vieną kartą daug savižudybių, kitą kartą jau nebedaug, kartais mes raštingiausi, o kitais metais jau didžiausi beraščiai ir t.t.
Ir žinoma, tų valstybes prižiūrinčių kontorų veikėjų niekas nerinko.