2025-04-19, Šeštadienis
Tautos Forumas

Edmundas Paškauskas. Kas gali būti blogiau už trečiąjį pasaulinį karą?

1. Per analogijos prizmę

Šiandienos pasaulyje vis labiau pastebimi disbalanso požymiai, kurie, jei liktų nepastebėti ir neįvertinti, gali turėti labai rimtų pasekmių – galbūt net blogesnių nei trečiasis pasaulinis karas.

Globalūs pokyčiai, socialinė nesutarimų spiralė bei vis didesnis savanaudiškumas kelia grėsmę ne tik regionams, bet ir visai civilizacijai. Kai valstybės ar jų vadovai remia tik savo interesus ir ignoruoja bendradarbiavimo galimybes, tarptautinės iniciatyvos tampa kažkelintos eilės vertybe, o dėmesys sutelkiamas tik į ekonominę naudą.

Norėdami iliustruoti šią situaciją, įsivaizduokime analogiją:

– Agresorius užpuola auką ir siekia iš jos atimti piniginę. Tada įsikiša pašalietis, sakydamas aukai: „Jei atiduosi pusę piniginės turinio, padėsiu tau apsiginti.“ Auka atsisako to pasiūlymo. Tada pašalietis (jei jis yra bedvasis) gali nuspręsti padėti agresoriui atimti piniginę ir už tai prašyti pusę jos turinio – toks posūkis įrodytų, kad savanaudiškumas ir organiškas nesuvokimas bendrųjų vertybių principų gali sukelti katastrofiškas pasekmes. Juk dvasios pašalietyje pagal apibrėžimą tai nėra.

Ši simbolinė metafora gan tiksliai atskleidžia, kaip civilizacija gali būti valdoma vien materialiais ir ekonominiais įrankiais. Jei dvasinis (moralinės kalibracijos) aspektas pranyktų, tai ne tik neišvengiamai vestų į žiaurius karus, bet ir sukeltų daugiapakopę destrukciją. Tokia „bedvasystė“ neapsiribotų vien kariniais konfliktais – ji įsiveržtų ir į kitas sritis, išprovokuodama plataus masto multi-karą, apimantį kultūrinius, moralinius, ekonominius, ekologinius ir kitus nesuvaldomus pasaulinius susidūrimus.

Kai valstybės ar jų vadovai vadovaujasi vien savanaudiškais interesais, ignoruodami tarptautinį bendradarbiavimą ir dvasines vertybes, civilizacija tampa pažeidžiama.

Materialistinė, tik į ekonominius tikslus nukreipta politika ardo socialinę sanglaudą ir kelia grėsmę stabilumui. Net jei pavyktų išvengti tradicinių karinių konfliktų, gali kilti kitos visą pasaulį apimančios krizės – nuo kultūrinių susidūrimų iki moralinių ir ekologinių katastrofų.

Ši metafora primena, kad tik integruotas požiūris – apimantis tiek materialius, tiek dvasinius bei kultūrinius aspektus – gali užtikrinti tvarią ateitį. Jei mūsų civilizacijos pamatai bus palikti be dvasinio pagrindo, galime paskęsti destrukcijoje „visi visaip prieš visus“, kuri taptu naujuoju tarptautinių santykių modeliu.

Mūsų pasirinkimai turėtų būti nukreipti į holistinį bendradarbiavimą, kuriame ekonominiai interesai derėtų su dvasinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis. Tik taip galime išvengti globalių konfliktų ir sukurti darnų, tvarų pasaulį.

2. Per lozungų prizmę

Šiandienos iššūkiai skatina mus permąstyti, kaip atrasti universalius harmonijos principus, leidžiančius mums gyventi ne kaip atskiriems nacionaliniams subjektams, bet kaip vienai tarpusavyje susijusiai civilizacijai. Užuot grįžę prie savanaudiškų modelių, turėtume siekti naujų sprendimų, tokių kaip „Make Earth Great“, kurie pertvarkytų mūsų požiūrį į globalius civilizacinius klausimus.

Deja, šiuo metu populiarus šūkis „Make America Great Again“ (MAGA) iš esmės virsta į šūkio „Make Earth Wild Again“ (MEWA) negatyviąją interpretaciją – tokiu būdu laukinėje gamtoje masiškai vyksta žūtbūtinės kovos dėl išlikimo.

Civilizacijos kontekste šis šūkis atskleidžia, kad išlikimo kovos vyksta be skrupulų ir dvasinių pastangų, orientuotos vien tik į materialių, ekonominių interesų siekimą. Tai rodo, kad mūsų kolektyvinė sąmonė vis labiau orientuojasi į savanaudiškumą ir ekonominę naudą, o ne į dvasinį, moralinį bei kultūrinį tobulėjimą.

Bet mes juk nesam bedvasiai ar besąmoniniai subjektai.

Bedvasis (materialistinis) požiūris iškreipia mūsų vertybių hierarchiją: ekonominė nauda tampa svarbiausia, o dvasiniai bei kultūriniai aspektai lieka už borto. Dėl to globalios išlikimo kovos tampa žiauriomis, kuriose etiniai principai ir bendro gėrio siekiai nėra įtraukiami į sprendimų priėmimą. Toks materialistinis modelis gali lemti ne tik karinius konfliktus, bet ir plataus masto socialines, kultūrines bei ekologines krizes, destabilizuojančias visą civilizaciją. Globalios galios, kurios remiasi vien tik ekonominiais interesais, tampa destruktyviu mechanizmu, keliančiu grėsmę pačiai civilizacijos egzistencijai.

Tad simboliniai šūkiai kartais iškelia esminius klausimus:

– Ar Amerika siekdama susigrąžinti praeities didybę su šūkiu „Make America Great Again“ (MAGA), netaps jėga, kuri sukurs „Make Earth Wild Again“ (MEWA) brutalų laukinį pasaulį?
– Ar pasaulio tautos atras savyje stiprybės sukurti naują paradigmą – „Make Earth Great“ (MEG) – „Padarykime Žemę puikią“?
– Ar mūsų pasirinkimai skatins kurti darnų, tvarų pasaulį, ar, išlaisvinę tik ekonominius interesus, įsitrauksime į destrukcijos sūkurį?

Pirmasis mažas žingsnelis atsisukant į šią globalią problematiką galėtų būti bent 10 minučių dėmesio skirti klausimams, aptariamiems straipsnyje „Žmogus yra daugiau per santykį su kitu, nei atskirai paimtas“.

3 KOMENTARAI

  1. Tenka pastebėti, kad įsivaizdavimas „Per anlogijos prizmę“- „Agresorius užpuola auką ir siekia iš jos atimti piniginę-, analogija labai panaši į šiandieninę Ukrainą, „pašalietis“ pasakytų, kad analogija yra tiek supaprastinta, jog ji nieko negali tiksliai „atskleisti“..
    Autoriaus minimas „pašalietis“ JAV gerai žino, kad „agresorius“ dar carienės Jakaterinos laikais, kai dar buvo negimęs „pašalietis“ JAV, „ pagimdė“ tik kitu pavadinimu.., ne vieną šimtą metų augino, puoselėjo, 1991 metais,palyginus su kitomis buvusios šeimos „aukomis“, labiausiai „įmitusią“ savo „auką“ į pasaulį. „Pašalietis“ JAV žino, nes pats nuo 1990 metų tieiogiai tvarko „aukos reikalus“, kaip beje tvarkė ir „agresoriaus‘ reikalus, kaip „auka“ su „agresoriumi“ gyveno iki 2004. Kartas nuo karto bendra kalba „pasikoliodami“ , „agresorius“ su „auka“ broliavosi, nes beveik visi „aukos“ žmonės buvo „ukrainietiški“ etniniai rusai. „Agresorius“ savo „aukai“( tuometinei Lietuvai pavydint, nes Rusija nenorėjo dar 5 doleriais sumažinti Lietuvai naftotiekiu tiekiamai naftos kainai, kuri ir taip buvo pigesnė nei rinkos) pusvelčiui pardavinėjo energetinius resursus. 1991 „Agresoriaus“ paliktos „aukai“ gausios buvusios sąjunginio pavaldumo ir priklausomybės įmonės(statytos iš sąjunginių biudžetų), kurios turėjo atitekti Tarybų Sąjungos įsipareigojimus ir skolas užsieniui prisiėmusiai Rusijai, ne vieną dešimtmetį gamino pagal dešimtmečiais susiformavusią kooperaciją savo gausią produkciją gausioms „agresoriaus“ įmonėms…
    Tokią „analogiją brėžiant“, dvasių negali būti net kvapo nei „pašalietyje“, nei „aukoje“,nei „agresoriuje“.
    Apie žmonijos „šviesesnį, teisingesnį rytojų, ateitį..“ žmonės svajoja nuo neatmenamų laikų. Net ir aukštosios klasės, turtingi, kilmingi, išimokslinę atstovai apie tai ne tik kalbėjo, bet ir kūrė bei stengėsi įgyvendinti savo teorijas. XVIII a. Prancūzijoje grafas Saint Simon, kuris dalyvavo JAV kovoje prieš Angliją už nepriklausomybę, pakliuvo britams į nelaisvę. Būdmas kilmingas ir turtingas Saint Simonas buvo už tikrą žmonių lygybę, organizavo gamybą be išnaudojimo, tačiau po kelių metų jis neteko savo turtų ir tokia socialistinė gamyba bankrutavo.. Istorijoje Sain Simon išliko, su kitu „socialistu-utopistu“ Furje, kaip pirmas „socialistas-utopistas“, kurio idėjos buvo Rusijos „marksizmo- leninizmo“ „trečias šaltinis“..
    Kad ir koks būtų buvęs „negeras ir melagis“ Marksas, bet XIX a. apie kapitalizmo gyvenimo principus jis „primelavo“ taip, kad jie pasitvirtina tai rečiau tai dažniau jau daugelį dešimtmečių… Kaip ir dar XX a. pradžioje savo „vakarų civilizacijos saulėlydyje“ kapitalistinės visuomenės „evoliuciją“ ir požymius labai aiškiai, jau vakar buvo galima pasakyti-„kaip į vandenį žiūrėjo“,aprašė kitas išmintingas „dėdė“.. Linksmus skaitymus mylintiems, kapitalistinės visuomenės „morales ir kaifus“ padėstė Orvelas…
    Taip kad pagal galiojusį ir tebegaliojantį visuotinį „gamtos dėsnį“- žmogaus prigimtis nesikeičia ir negali keistis-, bus kaip ir buvo „tvarus moralis (yra daug lyčių, kiekvienas gali panorėjęs „būti Dievu“, ginti kai kurių, ne visų(kiaulė, karvė, arklys… yra fui fui), nes tai būti ne visai „humaniška“, gyvūnėlių teises..), „tvarus ekonominis“, kai ekonominius reikalus tvarko „nematoma rinkos ranka“, arba, kaip savo laiku kolonijinė imperija Anglija, JAV „darykime vėl didele“ kitų šalių sąskaita, įvedant sankcijas, darant perversmus, duoti ginklus, versti kariauti ir reikaluati už suteiktą „pagalbą“ be skrupulų reikalauti „auką“ atlyginti „pašaliečiui“ dvigubai, trigubai..
    Palyginimui, „ne patriotiškai, ne optimistiškai, ne pesimistiškai, ne materialistiškai ar idealistiškai..“, bet realistiškai pabandžiau komentare parašinėti į straipsnelyje gvildentą amžiną „teisinumo, moralės..“ temą….

  2. „Make America Great Again“ (MAGA) reiškia ne ką kitką, o „Amerika über alles”, ne daugiau. Ir tai nėra blogai, nes kiekvienas pilietis ir politikas privalo rūpintis savo šalimi, o ne abstrakčiomis ką tokiomis? Mūsų, Kapsukėje parengti, pseudo politikieriai rūpinasi svetimųjų interesais, bet ne mūsų. Atstovauja imperinių bendrijų interesus – jų slaptam siekiui vėl mus okupuoti, jų naudai ir gerovei dirba už galimybę engti silpnesnį lietuvį – naivų lietuvį.

  3. Visos tautos i r tautelės iš seno dalyvauja veisimosi ir dauginimosi varžybose. Dėl ko žmonių skaičius planetoje prašoko visas leistinas ekologines ribas. Artėja staigi katastrofa. Tačiau jei kurios tautos nustoja dalyvauti dauginimosi beprotybėje, tų žemes , kaip tuščias ir tuštėjančiais,, užima agresyviai besidauginančių tautų atstovai. Branduolinis karas žada staigią mirtį, o besaikis dauginimasis lėtą mirtį dėl klimato nebenumaldomo kaitimo.

    1
    5

Komentarai nepriimami.

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Per 3 kabineto posėdžius D. Trumpas atsakė į beveik 20 kartų daugiau spaudos pateiktų klausimų, nei J. Bidenas per 4 metus 

Ketvirtadienį paskelbtoje naujoje ataskaitoje teigiama, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagal žiniasklaidos klausimų skaičių vyriausybės posėdžiuose lenkia buvusį...

Baritonas S. Piazzola: Rigoletas – galimybė tapti tuo, kuo nebūčiau realiame gyvenime

Agnė Zėringytė Išdykaujant nenuspėjamam pavasariui, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatras rodo žiūrovų pasiilgtą Giuseppe's Verdi „Rigoletą“. Operos pastatyme,...

Motinos dieną Vilniaus senasis teatras dovanos Mocarto kūrinius – suvenyrus Mamai

Legendinis dirigentas ir senosios muzikos puoselėtojas Trevoras Pinnockas drauge su soliste Lauryna Bendžiūnaite, Šv. Kristoforo kameriniu orkestru bei...

Dominykas Vanhara. Ką ketinama pasiekti su tokia mokestine valdžios politika?

Dėl šiandien paviešintų mokesčių reformos siūlymų. Kadangi šiandien turiu žiauriai daug darbo, tai tiesiog trumpai: vienos šalys gali siūlyti...