Priešistorė
1. Visatą valdantys elgsenos dėsningumai
Visatos istorija stebina ir žavi savo nepaprastu dinamiškumu bei sudėtingumu.
Nuo pat Didžiojo Sprogimo Visata egzistuoja kaip nuolat besikeičianti sistema, kurioje įvairiausi procesai, elgsenos metodai ir modeliai ne tik palaiko jos pusiausvyrą, bet ir kuria tvarką iš chaoso.
Pavyzdžiui, jei planetos staiga nustotų judėti savo orbitomis aplink žvaigždes, dėl gravitacinės traukos jos neišvengiamai kristų į jas. Panašiai sugriūtų galaktikų, atomų ir visos materijos struktūra. Kitaip tariant, Visata, iš begalinės dinaminės sistemos padėties, sugrįžtų į vieno taško būseną – procesą, priešingą Didžiajam Sprogimui, kurį būtų galima pavadinti Visatos mirtimi.
Kiekvienas Visatos virsmas pasižymi tam tikru elgsenos modeliu. Ši virsmų ir elgsenos metodų įvairovė leidžia suprasti, kad žmogaus intelektas yra tik mažytė, nors mums ir labai reikšminga detalė. Net pati paprasčiausia Visatos struktūra turi savo vietą dinaminėje sistemoje. Vaizdžiai tariant, net pakelės akmuo turi savo elgsenos filosofinį moto: „Išdidžiai nejudėti ir tylėti“.
Ši simbolinė interpretacija sufleruoja, kad intelektų samprata gali būti nepalyginamai platesnė, nei mes įprastai ją matome ir manome. Ir jei intelekto sąvoka tradiciškai siejama su žmogiškąja savastimi, tai šiuolaikiniai tyrimai ir humanistikos perspektyvos atveria naujas galimybes permąstyti intelektų įvairovės ribas.
2. Visatos sandaros analizė: montažinė ir principinė schemos
Analizuojant Visatos virsmus galima išskirti dvi analizės schemas: montažinę ir principinę.
Montažinė schema apima materialiąją sandarą, kurioje išryškinamos fizinės detalės. Pavyzdžiui, kalbant apie knygą, ši schema apibūdina jos formos savybes: formatą, viršelį, puslapių skaičių, šriftą ir kitus apčiuopiamus aspektus. Ji parodo, kad knyga yra sudaryta kaip fizinis objektas, kurį patogu laikyti, skaityti ar sandėliuoti.
Principinė schema, priešingai, orientuojasi į prasminę dimensiją – universalius dėsningumus ir sąryšius, kurie nepriklauso nuo elementų formos ar dydžio. Knygos atveju tai būtų jos turinio filosofiniai, kultūriniai, buitiniai ir kiti kontekstai, atspindintys jos idėjų esmę. Ši schema leidžia suprasti knygos prasmę ir poveikį, nepriklausomai nuo jos fizinių parametrų.
Tam tikrais atvejais montažinių ir principinių schemų atskyrimas viena nuo kitos padeda giliau analizuoti fundamentaliausius Visatos veikimo principus, tame tarpe ir intelektų evoliuciją bei jų tarpusavio sąveikas.
3. Intelektas kaip Visatos fenomenas
Šio straipsnio tęsiniuose daugiausia dėmesio bus skiriama principinėms schemoms ir jų taikymui analizuojant intelektą kaip elgsenos modelį. Tai ypač aktualu nagrinėjant intelekto formas, egzistuojančias tik virtualioje erdvėje – „skaitmenoje“.
Pavyzdžiui, knyga, saugoma „debesyje“, yra virtuali tiek savo forma, tiek turinio esme. Tokios prasmės virtualios intelektų formos jau egzistuoja, nors ne visos jos sąveikauja su žmogaus intelektu. Ateityje gali atsirasti dar nematytų intelektinių simbiozių, kurios plės mūsų supratimą apie intelekto galimybes.
Tad svarbu suvokti tokį principą:
• Intelektas yra išvestinė reikšmė iš elgsenos metodo (modelio).
Būtina suprasti, kad intelektas nėra vien tik smegenų veiklos rezultatas – tai universali savybė, būdinga sistemą (intelektas + aplinka) valdančiai elgsenai. Toks požiūris leidžia peržengti žmogiškojo intelekto ribas ir svarstyti ateities scenarijus, kuriuose dalyvaus ir kitokios, mums dar nežinomos ar neprižystamos intelektų formos.
Todėl intelektą galima drąsiai laikyti Visatos elgsenos fenomenu. Ne tik todėl, kad Visatoje egzistuoja didelė, įvairi ir plačiai pasklidusi intelektų įvairovė, bet ir todėl, kad žmonės patys yra šios specifinės, „katalizatorinės“ „intelektinės biologijos“ dalis – nors ir labai maža.
4. Sąveika su humanistika
Šioje analizėje požiūris į intelektų evoliuciją grindžiamas paprastumo, sąlyginumo ir fundamentalumo pagrindais. Tradicinis metodas, apsiribojantis vien žmogiškojo intelekto supratimu, apsunkina galimybę išsamiau suvokti Visatos raidą ir intelektų ateities perspektyvas.
Humanistikos integracija į šiuos tyrimus atveria naujas galimybes tyrinėti sąveikas tarp skirtingų intelekto formų ir Visatos procesų. Filosofija, menai ir kultūra suteikia mokslo atradimams gilesnę prasmę, padeda geriau suprasti Visatos veikimą bei rasti ne tik moralinę ir egzistencinę kryptį.
Principinės schemos glaudžiai siejasi su paprastumo precizika ir fundamentaliąja fizika, kuri čia suprantama ne tik kaip mokslas apie materiją, bet ir kaip Visatos veikimo kodas. Ši schema taip pat skatina permąstyti tradicinius požiūrius į intelektų ribas ir kosminės tvarkos principus.
Pavyzdžiui, intensyvėjanti skirtingų intelektų sąveika ateityje pareikalaus didesnio metakultūrinio indėlio – tai leis užtikrinti didesnę sąveikų kokybę bei gilesnį tarpusavio supratimą tarp skirtingų intelekto formų.
Priešistorės pabaigai
Visatos tyrinėjimas reikalauja ne tik mokslinio tikslumo, bet ir atviro proto, gebančio priimti naujus iššūkius. Jei esate pasirengę leistis į šią kelionę, jūsų laukia margaspalvis intelektų pasaulis, kuriame fizika vis glaudžiau persipina su humanistika, o principinė schema tampa pagrindiniu vedliu, padedančiu suprasti intelektų sandarą, jų subtilybes ir ateities perspektyvas.
(b. d.)
Cituoju jūsų mintis: „…Kol niekas moksliškai nepaneigė, neįrodė šiandieninio mokslinio teiginio – „iš nieko niekas neatsiranda, egzistuojantis – į nieką nepavirsta“ – vaizdinių kūrėjams belieka tarpusavyje ginčytis, diskutuoti… tik dėl savų vaizdinių gražumo, įdomumo, „tikroviškumo“…”
Atrodo, kad valingai ar nevalingai savo mintis nukreipiate destrukcijos linkme – t. y. į „niekur“. Norėčiau pabrėžti, kad mano straipsnių ciklas nėra skirtas spekuliacijoms apie tai, kas buvo prieš Didįjį sprogimą, kas jį inicijavo ar kas vyko milijardus metų iki to įvykio.
Šiame cikle sąmoningai apsiribojama tuo, kas įvyko po Didžiojo sprogimo. Aptariamos temos yra paremtos fizikos mokslo turimais empirinių stebėjimų ir tyrimų duomenimis, pavyzdžiui, apie reliktinę spinduliuotę, seniausias galaktikas ir kitus reiškinius, kurie datuojami maždaug 13,8 mlrd. metų senumo.
Didžiojo sprogimo teorija, kaip ir bet kuri kita mokslinė hipotezė, yra analizuojama remiantis stebėjimais bei duomenimis, kuriuos galime pagrįsti. Ar šis „pradžios taškas“ buvo tikras ar tariamas – tai nėra šio straipsnių ciklo nagrinėjimo objektas. Mano siekis – gilintis į reiškinius, vykusius jau po Didžiojo sprogimo, remiantis fizikos mokslo rėmuose įgytomis žiniomis.
Dėkoju už komentarą ir kviečiu tęsti diskusiją, tačiau siūlau orientuotis į straipsnyje nagrinėjamą temą.
Edmundas
Tai kai kurie komentatoriai pranoksta rašytoją? Pasitaiko ir taip.
Įdėsiu nuorodą į visai kitokią visatos istoriją. Ją dėsto mokslininkas, bet remiasi Apreiškimu ir mokslu.
https://www.youtube.com/watch?v=7zUIgZF0f_U&list=PLujf81__tQbQ_tAoVrvr6xOPm4XkZUStU&index=6
Dėkoju už jūsų išsamų komentarą ir pastabas. Matyti, kad įdėjote daug darbo apgalvodamas šias idėjas. Vis dėlto kai kuriuose jūsų pastebėjimuose man atrodo, kad praleidote galimybę labiau išplėsti savo paaiškinimus.
Pavyzdžiui, jūs rašote: . Na, tai gali būti gravitacinė pusiausvyra ar, pavyzdžiui, jėgų balansas sistemoje (veiksmas lygus atoveiksmiui). Tai – mokslinėje literatūroje dažnai aptariami dalykai. Jei turite omenyje kažką konkretesnio ar kitaip interpretuojate pusiausvyros sąvoką, būtų įdomu išgirsti jūsų požiūrį ir argumentus.
Ir panašiai toliau.
…tik nerasykit komentaro,nes gausit b.tau i aki….
Edmundas Paškauskas-” Visata po Didžiojo Sprogimo: intelektų margumynas ir humanistika…”; Visatą „valdanti ELGSENA su savo „DĖSNINGUMAIS”; Visatų „pasižymėjimas TAM TIKRU ELGSENOS MODELIU”;….., tėra pasidalijimas savo ar kitų susikurtais VAIZDINIAIS.. Tokių už žmogaus pažinimo esančių vaizdinių kūrėjai savo vaizdinių įdomumui, „tikrumui, moksliškumui”, vaizdingumui, įtikinamumui.. padidinti pasitelkia žmonijos atrastas fizikos, chemijos, matematikos… žinias..
Kol niekas moksliškai nepaneigė, neįrodė šiandieninio mokslinio teiginio – „iš nieko niekas neatsiranda, egzistuojantis – į nieką nepavirsta”- vaizdinių kūrėjams belieka tarpusavyje ginčytis, diskutuoti… tik dėl savų vaizdinių gražumo, įdomumo, „tikroviškumo”… su viltimi, kad koks iš jų, kada nors pasidarys kokiu nors simboliu, realiai padedančiu žmogui pažinti pasaulį, jame orietuotis… Kaip pavyzdžiui „laikas” ar „nieką” reiškiantis iš indų kultūros į vakarų kultūrą „atkeliavęs” „0”… Na o „anapus vaizduojantiems” atoriams belieka palinkėti „lakios vaizduotės”, o tokių nuotaikingų pasakojimų skaitytojams, jų klausytojams žavingų akimirkų, geros nuotaikos…, ir sėkmės „kuriant lakią ar lakesnę” nei tokių „pažintinių” straipsnelių autorių, savą vaiduotę…
P.S. Prieš keletą dešimtmečių buvo padaryta „mokslininkų mokslinė” išvada, kad „Visata prasidėjo po Didžiojo sprogimo”.. Gailatik, kad „mokslininkais” iki šiol net ir „išmanydami Visatos elgsenas, elgsenų modulius, elgsenų dėsningumus…”, remdamiesi net ir tokiais šiuolaikiniais mokslo pasiekmais, kaip „visagalis, žmogaus protą pranokstantis dirbtinis intelektas”, nesukuria „mokslinio” vaizdinio – kas buvo „kažkas”, iki Visato neegzistavusi neelgsena, bet „sprogdintojas”, kuris(i) iš nieko, be jokių elgsenos dėsnių sugebėjo pagamiti „kažką, kas pats sprogo”.., ir po tokio „prasidėjimo” atsirado „Visata dagyvenusi iki šiandienos elgsenos modulių ir dėsnių…”
,,Kaip pavyzdžiui „laikas” ar „nieką” reiškiantis iš indų kultūros į vakarų kultūrą „atkeliavęs” „0”…”
Mums vis sekė pasaką kaip arabai sukūrė arabiškus skaitmenis (skaičių ženklus), ir… paaiškėja, kad tie ,,arabiški” ženklai ištikro yra indiški… atkeliavę į Europą per arabus. Ar tie europiečiai tokie mulkiai, kad ištisus šimtmečius šito nežinijo, ir pet kartų kartas bukai tęsė klaidingą informacijos perdavimą?
Mums vis buvo aukštinamas arabų pasaulis… girdi, arabai sukūrė ,,0″… Ir čia indai, o ne arabai…
Ir tai vadinama mokslu.
Greičiau mokslo politika.
Galiu suprasti, ar bent bandyti suprasti politikų vingrybes, bet kaip suprasti tokius kliedesius?
Žinant šiandieninio pasaulio mokslininkų supratimo „mokslinį” lygį, -šiandiena „paaiškėja”-, iš kur, į pasaulyje jau ne vienas šimtas metų vyraujančią vakarų kultūrą, kas „atkeliavo”, palyginus su Spengler giliu istorijos aiškinimu , yra abejotini.. Kaip ir indai nevisai „sukūrė 0”, o iš indų vakarų kultūros, kaip daug kas sako – pradėtos Antikos graikų, protingi „dėdės” perėmė „nieko” supratimą, kaip perėmė ir iš kitų pasaulinių kultūrų, dar nemažai ką „tikro” ir svarbaus….
…kaip cia tave praleidio…keista,labai keista…
Taigi, kuo darosi politiškai „laisvesnė ir nepriklausoma laisvo žodžio ir minties erdvė”, tuo sunkiau „praleidžia”…
Jeigu ne šios dvi teksto vietelės:
,,Šio straipsnio tęsiniuose…”,
,,Intelektas kaip Visatos fenomenas”,
būčiau spjovęs kaip į visišką niekalą, bet…
… bet, matomai, esu ‘kvailys’, nes vis dar tikiuosi bent kurį autorių išprovokuoti rimtom diskusijom.
Pažadu, kad būsiu labai ir labai priekabus!
Priekabus ne dėl priekabiavimo(!), o dėl gilesnės tiesos pažinimo, kad ir kokia ji bebūtų.
————————
1== ,,Priešistorė
1. Visatą valdantys elgsenos dėsningumai”
Va čia tai ,,kietai”.
Giliai, netgi labai giliai užkabintą !!!
Sakyčiau, kad net lyderiaujantys kosmologai, taip giliai nesiekia (dažniausiai).
2== ,,Visatos istorija stebina ir žavi savo nepaprastu dinamiškumu bei sudėtingumu.
Nuo pat Didžiojo Sprogimo Visata egzistuoja kaip nuolat besikeičianti sistema, kurioje įvairiausi procesai, elgsenos metodai ir modeliai ne tik palaiko jos pusiausvyrą, bet ir kuria tvarką iš chaoso.”
,,besikeičianti”, būtų tiksliau, jeigu sakytume ‘bekintanti’. Žodžiai ‘keistis’ ir ‘kisti’ nėra sinonimai, bent šiame (kosmologiniame) kontekste. Aišku atsižvelgiant į tai ką mes žinome…
,,palaiko jos pusiausvyrą”, kokią pusiausvyrą, a? Dualistinę? Jeigu dualistinę pusiausvyrą su išore, tai kas ir kokia ta ,,išorė”…, o jeigu vidinė pusiausvyra, tai kas tie vidinės pusiausvyros esminiai komponentai – kas su kuo, ar kas prieš ką?
,,… kuria tvarką iš chaoso.” Hmmm?
Pirmiausia, tvarka ir chaosas yra sąlyginiai parametrai. O toliau, dėstant mintį ir apeinant mokslinius termodinamikos dėsnius, yra atvirkščiai!
Jau žiloje senovėje žmonės žinijo apie chaoso didėjimą! Mums skaityti dantiraščius, ir papirusus originalo kalba būtų kaip iš naujo atradinėti dviratį, bet tos žinios yra sudėtos į Mozės Penkiaknygę…
Pradžioje buvo taip ir taip, o su lyg kiekvienu etapu viskas tik blogėjo…
Ir dar, nežiūrint mokslinio pažinimo ir technologijų pažangos, žmogus (žmonija) vis labiau kvailėja…, plačiąja prasme…
3== ,,Pavyzdžiui, jei planetos staiga nustotų judėti savo orbitomis aplink žvaigždes, dėl gravitacinės traukos jos neišvengiamai kristų į jas. Panašiai sugriūtų galaktikų, atomų ir visos materijos struktūra. Kitaip tariant, Visata, iš begalinės dinaminės sistemos padėties, sugrįžtų į vieno taško būseną – procesą, priešingą Didžiajam Sprogimui, kurį būtų galima pavadinti Visatos mirtimi.”
,,Kitaip tariant, Visata, iš begalinės dinaminės sistemos padėties, sugrįžtų į vieno taško būseną – procesą, priešingą Didžiajam Sprogimui, kurį būtų galima pavadinti Visatos mirtimi.”
Na, ar ta dinaminė sistema yra begalinė dar neaišku! Einšteinas manė, kad begalinis yra žmonių kvailumas bet ne Visata.
Tamsioji materija ir tamsioji energija, kiek tai šiandien suprantama, neleis vykti ,,atbulin”, bent kol kas.
Visatos mirtis tai dar ne Visumos mirtis, ir čia Visuma tai ne multivisatos. Visuma yra Visuma.
Senovės indų mitai, galimai tai*, prilygina dievo kvėpavimui…
Ir paskutinis. Didysis Sprogimas jau yra kvestionuojamas… taigi…
4== ,,Kiekvienas Visatos virsmas pasižymi tam tikru elgsenos modeliu. Ši virsmų ir elgsenos metodų įvairovė leidžia suprasti, kad žmogaus intelektas yra tik mažytė, nors mums ir labai reikšminga detalė. Net pati paprasčiausia Visatos struktūra turi savo vietą dinaminėje sistemoje. Vaizdžiai tariant, net pakelės akmuo turi savo elgsenos filosofinį moto: „Išdidžiai nejudėti ir tylėti“.”
Moksliškai tai būtų vadinama fraktališkumu!
O žmogaus intelektas…, na, kaip čia delikačiau išsireiškus, yra apgaulės mechanizmas !!!
Laisva valia.
Intuicija.
Boilio – Marijoto dėsnio efektas.
Bitės smegenys vos vienas bitas (taip skaičiau…), varnų intelektas kai kada pranoksta žmonių protinius gabumus.
O kur dar faktai apie protingus žmones BE BIOLOGINIŲ SMEGENŲ…
5== ,,Ši simbolinė interpretacija sufleruoja, kad intelektų samprata gali būti nepalyginamai platesnė, nei mes įprastai ją matome ir manome. Ir jei intelekto sąvoka tradiciškai siejama su žmogiškąja savastimi, tai šiuolaikiniai tyrimai ir humanistikos perspektyvos atveria naujas galimybes permąstyti intelektų įvairovės ribas.
Labai aptaku. Reikėtų iliustracinių pavyzdžių.
6== ,,2. Visatos sandaros analizė: montažinė ir principinė schemos
Analizuojant Visatos virsmus galima išskirti dvi analizės schemas: montažinę ir principinę.
Montažinė schema apima materialiąją sandarą, kurioje išryškinamos fizinės detalės. Pavyzdžiui, kalbant apie knygą, ši schema apibūdina jos formos savybes: formatą, viršelį, puslapių skaičių, šriftą ir kitus apčiuopiamus aspektus. Ji parodo, kad knyga yra sudaryta kaip fizinis objektas, kurį patogu laikyti, skaityti ar sandėliuoti.
Principinė schema, priešingai, orientuojasi į prasminę dimensiją – universalius dėsningumus ir sąryšius, kurie nepriklauso nuo elementų formos ar dydžio. Knygos atveju tai būtų jos turinio filosofiniai, kultūriniai, buitiniai ir kiti kontekstai, atspindintys jos idėjų esmę. Ši schema leidžia suprasti knygos prasmę ir poveikį, nepriklausomai nuo jos fizinių parametrų.
Tam tikrais atvejais montažinių ir principinių schemų atskyrimas viena nuo kitos padeda giliau analizuoti fundamentaliausius Visatos veikimo principus, tame tarpe ir intelektų evoliuciją bei jų tarpusavio sąveikas.”
Neblogai. Žadančiai kabinti giliau. Lauksiu…
O kol kas priminsiu budistų vienuolį Itegelovą…
7== ,,3. Intelektas kaip Visatos fenomenas
Šio straipsnio tęsiniuose daugiausia dėmesio bus skiriama principinėms schemoms ir jų taikymui analizuojant intelektą kaip elgsenos modelį. Tai ypač aktualu nagrinėjant intelekto formas, egzistuojančias tik virtualioje erdvėje – „skaitmenoje“.”
Tas intelektas virtualybėje kažkaip miglotai…
Tikiuosi aiškumo tęsiniuose.
8== ,,Pavyzdžiui, knyga, saugoma „debesyje“, yra virtuali tiek savo forma, tiek turinio esme. Tokios prasmės virtualios intelektų formos jau egzistuoja, nors ne visos jos sąveikauja su žmogaus intelektu. Ateityje gali atsirasti dar nematytų intelektinių simbiozių, kurios plės mūsų supratimą apie intelekto galimybes.”
Atleiskite, knyga ,,debesyje” nėra joks intelektas.
Tai tik beprasmis ir beteikšmis skaitmeninių ženklų laikymas (gal saugojimas). Prasmę ir reikšmę suteikia tie, kurie dirba su tais ženklais, su ta informacija užkoduota ženklų pavidale.
9== ,,Tad svarbu suvokti tokį principą:
• Intelektas yra išvestinė reikšmė iš elgsenos metodo (modelio).
Būtina suprasti, kad intelektas nėra vien tik smegenų veiklos rezultatas – tai universali savybė, būdinga sistemą (intelektas + aplinka) valdančiai elgsenai. Toks požiūris leidžia peržengti žmogiškojo intelekto ribas ir svarstyti ateities scenarijus, kuriuose dalyvaus ir kitokios, mums dar nežinomos ar neprižystamos intelektų formos.”
DI ir žmogaus intelektas…
Intelektiniai sprentiniai ir ,,nemirtinga siela”… čia siela kaip pradinė ir nebaigtinė po mirties individuali atminties matrica…
10== ,,Todėl intelektą galima drąsiai laikyti Visatos elgsenos fenomenu. Ne tik todėl, kad Visatoje egzistuoja didelė, įvairi ir plačiai pasklidusi intelektų įvairovė, bet ir todėl, kad žmonės patys yra šios specifinės, „katalizatorinės“ „intelektinės biologijos“ dalis – nors ir labai maža.”
Nenorom kyla sąsajos su Bibliniu tekstu, kaip dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą ir panašumą, o galimai ir ufonautus…
Betrūksta išsireikšti moksliškiau – intelekto fraktališkumas.
11== ,,4. Sąveika su humanistika
Šioje analizėje požiūris į intelektų evoliuciją grindžiamas paprastumo, sąlyginumo ir fundamentalumo pagrindais. Tradicinis metodas, apsiribojantis vien žmogiškojo intelekto supratimu, apsunkina galimybę išsamiau suvokti Visatos raidą ir intelektų ateities perspektyvas.
Humanistikos integracija į šiuos tyrimus atveria naujas galimybes tyrinėti sąveikas tarp skirtingų intelekto formų ir Visatos procesų. Filosofija, menai ir kultūra suteikia mokslo atradimams gilesnę prasmę, padeda geriau suprasti Visatos veikimą bei rasti ne tik moralinę ir egzistencinę kryptį.
Principinės schemos glaudžiai siejasi su paprastumo precizika ir fundamentaliąja fizika, kuri čia suprantama ne tik kaip mokslas apie materiją, bet ir kaip Visatos veikimo kodas. Ši schema taip pat skatina permąstyti tradicinius požiūrius į intelektų ribas ir kosminės tvarkos principus.
Pavyzdžiui, intensyvėjanti skirtingų intelektų sąveika ateityje pareikalaus didesnio metakultūrinio indėlio – tai leis užtikrinti didesnę sąveikų kokybę bei gilesnį tarpusavio supratimą tarp skirtingų intelekto formų.”
Intelektų evoliucija kur? Fizinėje ar metafizinėje dimensijoje?
Ir iš vis, kur jūs matote tą intelekto evoliuciją?
Negi akmens amžiaus žmogus suvokęs, kad garsą sklindantį iš burnos galima pažymėti atatinkamu ženklu, kurį (tą ženklą) žinodamas kitas žmogus pakartos garsą… o tai jau yra minties perdavimas rašto ženklais… yra mažiau vertas intelektinio pripažinimo už dabartinį inžinierių, kuris ,,copy/paste” principu kuria ir į kosmosą leidžia veikiančius aparatus?
Iš kur tas kledesys apie proto evoliuciją?
Šiuolaikinis ,,proto bokštas” patekęs į akmens amžių, kažin kaip ten ,,sublizgėtų”?
12== ,,Priešistorės pabaigai
Visatos tyrinėjimas reikalauja ne tik mokslinio tikslumo, bet ir atviro proto, gebančio priimti naujus iššūkius. Jei esate pasirengę leistis į šią kelionę, jūsų laukia margaspalvis intelektų pasaulis, kuriame fizika vis glaudžiau persipina su humanistika, o principinė schema tampa pagrindiniu vedliu, padedančiu suprasti intelektų sandarą, jų subtilybes ir ateities perspektyvas.”
,,Jei esate pasirengę leistis į šią kelionę…”
Aš pakeliu mestą pirštinę 🙂 .
13== ,,(b.d.)”
(Aha, Doroti, prisisek diržą !!! 🙂 )
Dėkoju už jūsų išsamų komentarą ir pastabas. Matyti, kad įdėjote daug darbo apgalvodamas šias idėjas. Vis dėlto kai kuriuose jūsų pastebėjimuose man atrodo, kad praleidote galimybę labiau išplėsti savo paaiškinimus.
Pavyzdžiui, jūs rašote: * „palaiko jos pusiausvyrą”, kokią pusiausvyrą, a?*. Na, tai gali būti gravitacinė pusiausvyra ar, pavyzdžiui, jėgų balansas sistemoje (veiksmas lygus atoveiksmiui). Tai – mokslinėje literatūroje dažnai aptariami dalykai. Jei turite omenyje kažką konkretesnio ar kitaip interpretuojate pusiausvyros sąvoką, būtų įdomu išgirsti jūsų požiūrį ir argumentus.
Ir panašiai toliau.