Tai ne trimitai gaudžia, skelbiantys pasaulio pabaigą, tai tik pergalingas arklės žvengimas girdisi, užstojus sumaišties metui. Tačiau nėra čia ko žvygauti, užjojus į tariamos pergalės kalvą, kai viskas čia siūta baltais siūlais ir iš tolo atsiduoda klastotės tvaiku.
Ar nesakiau daugelį kartų, kad Gitano Nausėdos diskreditavimo rinkiminėje kovoje dėl prezidento posto tikslu Seime suburta laikinoji „Pranešėjo“ tyrimo komisija, pastūmės visuomenę į pilietinio karo būklę? Kaip žiūrėdamas į vandenį perspėjau, kad neturinčios nė mažiausio šanso laimėti prezidento rinkimų dėl pernelyg menko žmonių pasitikėjimo ir vis didėjančios alergijos apsimetėliams konservatoriams, Ingrida Šimonytė nesudeda ginklų tik dėl to, kad tikisi su tokios komisijos pagalba apgaule užkariauti postą. Kaip pirštu į kiklopo akį pataikiau, sakydamas, kad tokios paskutinius padorumo likučius komise užstačiusios komisijos išvados bus neįtikėtinai grubios, per jėgą pritemtas, net nededant pastangų nuslėpti jų melagingumo, nes vadinamosios komisijos komisarai supranta, kad ir ta pati visuomenė gerai supranta, kad anųjų artikuliacijos nė iš tolo neturi nieko bendro net su tiesos regimybe – todėl nėra jokio reikalo maivytis ar apsimetinėti, parodant valios silpnumą, ar ne?
Taigi diena X išaušo. Kaip atrodo viskas, apsižvalgius aplinkui? Tarkime, Lietuvoje yra buvę dar ir blogesnių laikų, tačiau taip giliai šalies valdančioji politinė kasta įsibridusi mėšlą anksčiau tikrai nėra buvusi. Sakoma, kad politika apskritai yra nešvari virtuvė, tačiau kyla įspūdis, jog aptariamu laikotarpiu valdančiosios politinės koalicijos Lietuvoje sprendimai užgimsta srutų duobėje, ne kitaip.
Labai tikėtina, kad konservatoriai ir jų parankiniai pasirinktu klastočių keliu žengs iki galo.
Štai ir Saudargas, kažkieno laikytas vienu iš kelių padoresnių žmonių, likusių vadinamojoje konservatorių partijoje, spaudai skelbia, kad komisijos išvada, jog prezidentas G. Nausėda sulaužė priesaiką, veda prie prezidento apkaltos proceso, kurį turėtų užbaigti Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas.
Kaip įsivaizduoju, Saudargas tokius niekus paporino net neparaudęs, nes tai, kas kažkam andai pasivaideno kaip padorumas, buvo tik apsimestinė demonstracija, o kaukės savo ruožtu iš gėdos nerausta. Dar daugiau, – žmogus, ilgai dėvintis kaukę, pats pradeda mąstyti kaip kaukė. Tačiau paraustu iš gėdos aš pats dėl to, kad kažkada normalia laikyta partija, dabar, siekdama abejotinos pergalės, ištraukia Pakso istorijos atminties pavyzdį kaip galimybę liūdną precedentą pritaikyt farso gamybos poreikiams, dėl tobulo neišradingumo, visiško mentalinio nususimo ir proto atsilupimo nieko daugiau jau nesugebėdama sugalvoti. Kaip atrodo, reikėtų priimti įstatymą, kuris draustų debilams naudotis Pakso istorijos pavyzdžiu šantažo tikslais, nes tokia veikla vis labiau primena veidų išsidažymą šūdu maskuojamaisiais tikslais.
Niekas neabejoja, kad dabartinės konfigūracijos KT šioje istorijoje jau dabar yra pasirengęs priimti sprendimą, tobulai atitinkantį politinės vėtrungės rodomą kryptį!
Užsiminiau apie tai, kad baisiai niekingos valdžios manipuliacijos dėl valdžios gali privesti šalį prie pilietinio karo būklės, tačiau ne mažesnis pagrindas yra numatyti, kad toks pilietinis karas neįvyks jau vien dėl to, jog kažin ar didelės žmonių masės ryžtųsi stoti mūru už G. Nausėdą, kurio permanentinis balansavimas ant skustuvo ašmenų, tampantis vis labiau panašiu į neryžtingumą arba net prakeiktą apsidraudėliškumą, kaip atrodo, didesniu ar mažesniu laipsniu nuvylė tautą. Taigi prezidentui G. Nausėdai reikės ieškoti institucinio biurokratinio sprendimo, leidžiančio teisiškai nusakyti susiklosčiusią padėtį kaip konstitucinio perversmo situaciją. Kita vertus, net ne G. Nausėdos likimas mums yra svarbiausias dalykas, o tai, kad ir tos didelės žmonių masės galiausiai pelnys tik įspūdį, nuo kurio niekur nepasidėsi, kad buvo morališkai išprievartautos šioje paspartėjusioje įvykių karuselėje.
Kaip pasakytų V. Landsbergis, net ir arkliui turėtų būti aišku, kad laikinosios Seimo komisijos išvados tik formalizuoja jau anksčiau visu tūriu įvykusį konstitucinį perversmą Lietuvoje. Nors nesu toks protingas kaip Landsbergio arklys, vis tik visą tą laiką nepaliaujamai tvirtinau, kad gyvename konstitucinės kolizijos, panašios į prakiurusią, viską išbarstančią skylę, šalyje, kurios Konstitucija skelbia, kad Lietuvos valstybę sukūrė lietuvių tauta, o valdančioji koalicija nuožmiai bando primesti įsitikinimą, kad lietuviškos tautinės tapatybės puoselėjimas yra pažangos stabdis.
Dabar susiklosčiusi politinė situacija yra ne kas kita kaip pučistų tautai primestas politinis lažas.
Ar klausiate – kodėl nieko nepasakiau apie tos komisijos veikiančius personažas, į ką yra panaši pagal Bako ir Maldeikio atvaizdą bei panašumą sukurta komisija? Tikrų gražuolių klubas, kitaip nepasakysi. Įsižiūrėkite į juos, nes po metų kitų tokių gražuolių, Seimą jau kadaise palikus Gražuliui, nebus duota mūsų padangėje kur nors pamatyti.
Kas dabar galėtų skųstis, kad piktai ar negražiai kalbėjau apie komisiją, a?
***
su viskuo
iš anksto
sutinka
senasis arklys
intensyviai
kinkuojantis
didelę
galvą
Tai perversmas.
Straipsnis persmelktas meile konstitucijos nepaisančiam prezidentui ir neapykanta premjerei. Prie ko čia Šimonytė ir komisija? „Ingrida Šimonytė nesudeda ginklų tik dėl to, kad tikisi su tokios komisijos pagalba apgaule užkariauti postą.” Absurdiškas teiginys.